Koronaviruso pandemija ir artėjantis naujasis finansinis laikotarpis šiemet buvo tikras iššūkis Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir ES paramą kaimo plėtrai bei žemės ūkiui administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Joms teko suremti pečius ir priimti daug nestandartinių sprendimų, kad žemės ūkis ir...

Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės vykdomą strateginio valdymo ir planavimo sistemos pertvarką ir siekdama įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano (NPP) užsibrėžtą tikslą, parengė Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projektą. 

Europos Komisija patvirtino laikinosios valstybės pagalbos schemą Lietuvos paukščių augintojams ir paukštienos perdirbimo įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos. Paukštininkystės sektoriui bus skirta 12 mln. Eur parama.

Antradienį Liuksemburge vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje patvirtintas bendrasis požiūris dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos dokumentų rinkinio, taip pat aptarti likę neišspręsti klausimai. 

Europos Komisija pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos pakeitimams, kuriais į programą įtrauktos 2 naujos priemonės ir tarp įvairių finansavimo sričių perskirstytos lėšos.