ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.

Siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ją išsaugoti ir atkurti, skatinti įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius, 2020 m. gegužės mėnesį Europos Komisija (EK) pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 metų.

Kaip teigiama šioje strategijoje, saugant biologinę įvairovę gyvybiškai svarbus vaidmuo tenka mūsų žemės sergėtojams – ūkininkams. Jie vieni pirmųjų pajunta biologinės įvairovės nykimo padarinius, tačiau taip pat vieni pirmųjų gauna naudos ją atkūrus. Biologinė įvairovė padeda jiems aprūpinti mus saugiu, tvariu, maistingu ir įperkamu maistu ir duoda pajamų, reikalingų klestėti ir vystytis. Europos ūkininkai yra svarbi ateities dalis ir daugelyje ES bendruomenių jie ir toliau turi išlikti socialinio ir ekonominio gyvenimo šerdis.

Naująja ES biologinės įvairovės strategija siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti, stabdyti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, gamtos išteklių pereikvojimą, taršą ir invazines, mūsų kraštui svetimas rūšis, mažinti klimato kaitą. Taip pat siekiama, kad biologinės įvairovės aspektai būtų įtraukti į bendrąją ES ekonomikos augimo strategiją.

ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. keliami ES lygmens tikslai:

1. 2021 m. pasiūlyti teisiškai privalomus ES gamtos atkūrimo tikslus, prieš tai įvertinus jų poveikį. Iki 2030 m. atkurti didelius plotus nualintų, daug anglies turinčių ekosistemų; užtikrinti, kad neblogėtų buveinių ir rūšių apsaugos tendencijos ir būklė ir bent 30 proc. apsaugos būklė būtų gera arba bent jau būtų pastebima ryškėjanti tendencija;

2. Pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendencija;

3. Cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 proc., pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 proc.;

4. Užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai;

5. Bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus ir žymiai dažniau taikyti agroekologinę praktiką;

6. Visapusiškai laikantis ekologinių principų ES pasodinti tris milijardus naujų medžių;

7. Padaryti didelę pažangą atkuriant užterštą dirvožemį;

8. Atkurti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 km upių;

9. 50 proc. sumažinti į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių, kurioms kelia grėsmę invazinės svetimos rūšys, skaičių;

10. Maisto medžiagų išplovimą iš trąšų sumažinti 50 proc. ir todėl naudoti bent 20 proc. mažiau trąšų;

11. Miestuose, kuriuose gyvena bent 20 000 gyventojų, turėti plataus užmojo miesto žalinimo planą;

12. Jautriose teritorijose, pvz., ES miestų žaliosiose zonose, nenaudoti jokių cheminių pesticidų;

13. Smarkiai sumažinti neigiamą poveikį pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms, įskaitant poveikį jūros dugnui dėl žvejybos ir gavybos veiklos, kad būtų pasiekta gera aplinkos būklė;

14. Panaikinti rūšių priegaudą arba ją sumažinti iki tokio lygio, kad rūšys galėtų atsikurti ir jas būtų galima išsaugoti.

• 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija (lietuvių k.)
• 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija: Klausimai ir atsakymai (lietuvių k.)
• Daugiau apie Strategiją, susiję dokumentai ir iniciatyvos (lietuvių k.)
• ES gamtos atkūrimo tikslai