Kooperacijos nauda

Mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą bei užsitikrinti aukštesnes pajamas.

Per kooperatyvą veikiantys žemdirbiai tampa labiau konkurencingi ir padidina savo derybines galias. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.

Be to, kadangi kooperatyvo administracija atlieka funkcijas organizuojant logistiką, gamybą, pirkimą ir pardavimą, žemdirbiai, veikiantys kooperatyve, gali smarkiai sumažinti darbo laiko sąnaudas ir jas skirti ūkinės veiklos efektyvinimui ar paprasčiausiai praleisti daugiau laiko su šeima ir artimaisiais.  

Socialinė nauda ir žinių mainai

Žemdirbiai, veikiantys kooperatyve, tarpusavyje stiprina ir socialinius ryšius. Kooperatyvo organizuojami renginiai, šventės ir susitikimai skatina bendruomeniškumą tarp kooperatyvo narių, kuris laikui bėgant pasireiškia ne tik augančiu pasitikėjimu, bet ir padidėjusiu narių įsitraukimu į kooperatyvo veiklą bei valdymą.

Kooperatyvo ir narių tarpusavio santykiai suteikia terpę dalijimuisi žiniomis ir patirtimi. Siekdami geresnių rezultatų ir veiklos efektyvinimo, žemdirbiai organizuoja lauko dienas vienas kito ūkyje, dalijasi gerąja praktika ir sprendžia ūkinės veiklos iššūkius. Taip pat kooperatyvas rūpinasi narių kompetencijos kėlimu, todėl organizuoja mokymus ir konsultavimąsi su kompetentingais ekspertais.  

Ekonominė nauda

Dalyvavimas kooperatyvo veikloje pirmiausia reikalauja investicijų, kurių, priklausomai nuo atvejo, atsiperkamumas laiko atžvilgiu gali būti labai skirtingas. Bendrąja prasme per kooperatyvą kuriama masto ekonomija sumažina gamybos išlaidas. Kooperatyvo nariai sutaupo, nes dalijasi technika, o tai mažina logistikos ir transportavimo išlaidas. Dideliu mastu per kooperatyvą perkamos įvairios žemės ūkio priemonės ir parduodama žaliava ar produkcija suteikia palankesnes sąlygas geresnei tiek pirkimo, tiek pardavimo kainai gauti.

Lengvatos 

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 6 proc. mokesčio tarifą, vietoj įprasto 16 proc. tarifo (6 ir 16 proc. nuo 2025 m. mokestinio laikotarpio).

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą, neapmokestinamas žemės ūkio įmonių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių  daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti).

Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 13 punktą, žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.