Kooperacijos nauda

Lietuvos žemės ūkis yra poliarizuotas: 89 proc. sudaro ūkiai iki 20 ha (ŽŪDC duomenys). Pavieniui veikiantys smulkūs ir vidutiniai ūkiai šiandienos rinkos sąlygomis susiduria su darbo našumo ir išlikimo iššūkiais.

Mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą bei užsitikrinti aukštesnes pajamas.

Per kooperatyvą veikiantys žemdirbiai tampa labiau konkurencingi ir padidina savo derybines galias. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.

Be to, kadangi kooperatyvo administracija atlieka funkcijas organizuojant logistiką, gamybą, pirkimą ir pardavimą, žemdirbiai, veikiantys kooperatyve, gali smarkiai sumažinti darbo laiko sąnaudas ir jas skirti ūkinės veiklos efektyvinimui ar paprasčiausiai praleisti daugiau laiko su šeima ir artimaisiais.  

Socialinė nauda ir žinios

Žemdirbiai, veikiantys kooperatyve, tarpusavyje stiprina ir socialinius ryšius. Kooperatyvo organizuojami renginiai ir šventės skatina bendruomeniškumą tarp kooperatyvo narių, kuris laikui bėgant pasireiškia ne tik augančiu pasitikėjimu, bet ir padidėjusiu narių įsitraukimu į kooperatyvo valdymą.

Be to, kooperatyvo ir narių tarpusavio santykiai suteikia terpę dalijimuisi žiniomis ir patirtimi. Siekdami geresnių rezultatų ir veiklos efektyvinimo, žemdirbiai organizuoja lauko dienas vienas kito ūkyje, dalijasi gerąja praktika ir sprendžia ūkinės veiklos iššūkius. Taip pat kooperatyvas rūpinasi narių kompetencijos kėlimu, todėl organizuoja mokymus ir konsultavimąsi su kompetentingais ekspertais.  

Ekonominė nauda

Dalyvavimas kooperatyvo veikloje pirmiausia reikalauja investicijų, kurių, priklausomai nuo atvejo, atsiperkamumas laiko atžvilgiu gali būti labai skirtingas. Bendrąja prasme per kooperatyvą kuriama masto ekonomija sumažina gamybos išlaidas. Nariai sutaupo, nes vyksta dalijimasis technika, todėl logistikos ir transportavimo kaštai sumažėja. Dideliu mastu per kooperatyvą perkamos įvairios žemės ūkio priemonės ir parduodama žaliava ar produkcija suteikia palankesnes sąlygas geresnei tiek pirkimo, tiek pardavimo kainai gauti.

Lengvatos 

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą“ (standartinis pelno mokesčio tarifas – 15 proc.);

Neapmokestinamas žemės ūkio įmonių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių  daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti).