Tarpinstitucinėje darbo grupėje – dėmesys išmokų paskirstymui, atsiskaitymams ir sėklų kokybei
Žemės ūkio ministerijoje posėdžiavusi Tarpinstitucinė prioritetinių darbų koordinavimo grupė ieškojo sprendimų dėl tiesioginių išmokų paskirstymo, kovos su peliniu pašiaušėliu, sėklų kokybės kontrolės ir skaidresnių atsiskaitymų su grūdų augintojais.
Parama orientuojama į gyvybingus ūkius
Posėdyje, svarstant XX LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 10.5.1 veiksmą, apžvelgti 2022–2024 m. tiesioginių išmokų mokėjimų rezultatai ir paramos lygio pokyčiai skirtingose pagal dydį ūkių kategorijose. Duomenys rodo, kad nuo 2023 m. tiesioginių išmokų lėšų pasiskirstymas labiau pasislinko iš 1–30 ha ūkių grupės į 30–100 ha ūkių segmentą – būtent šiems ūkiams 2023–2024 m. užtikrintas didžiausias vidutinis tiesioginių išmokų dydis už 1 ha. Tai atitinka 2023–2027 m. strategijos kryptį didinti paramą ne tik patiems smulkiausiems, bet ir perspektyviems smulkiems bei vidutiniams šalies ūkiams.
Darbo grupėje sutarta, kad 2027 m. tikslinga išlaikyti esamą bazinių išmokų ribojimo ir perskirstymo išmokos modelį. Kartu pabrėžta, kad rengiantis naujam finansiniam laikotarpiui bus ieškoma sprendimų, kurie leistų paramą dar tiksliau nukreipti aktyviems ūkininkams ir apriboti galimybes gauti tiesioginę paramą žemės ūkio veiklos nevykdantiems ar produkcijos negaminantiems asmenims, vadinamiems „sofos ūkininkais“.
Kovai su peliniu pašiaušėliu – kompleksinės priemonės
Vienas aktualiausių darbotvarkės klausimų – kova su sparčiai plintančia piktžole, peliniu pašiaušėliu. Akcentuota, kad šiai problemai spręsti būtinas kompleksinis požiūris: sėjomaina, sertifikuotos sėklos naudojimas, efektyvių veikliųjų medžiagų parinkimas bei moksliniai tyrimai. Taip pat, siekiant nustatyti piktžolės paplitimo mastą, numatoma pasitelkti interaktyvius žemėlapius ir stiprinti ūkininkų švietimą.
Laikinai einančio žemės ūkio ministro pareigas Andriaus Palionio teigimu, pelinio pašiaušėlio plitimas yra opi problema, reikalaujanti skubių veiksmų. „Planuojant naują finansinį laikotarpį, turi būti numatytos konkrečios priemonės, kurios padėtų ūkininkams efektyviai kovoti su šiuo iššūkiu ir kompensuoti patiriamus nuostolius“, – pabrėžė A. Palionis.
Keliami reikalavimai sėklų kokybei ir skaidrumui
Lietuvos grūdų augintojų asociacija iškėlė klausimą dėl sėklų gyvybingumo ir jų įsigijimo skaidrumo. Ūkininkų atstovai siūlo įpareigoti tiekėjus sertifikatus arba pirminių tyrimų rezultatus pateikti jau sandorio metu, o sėklų kainą tiesiogiai susieti su jų kokybės rodikliais.
Kaip viena iš priemonių sėklų kokybei garantuoti, pasiūlytas „pereinamasis fondas“, kuriame esančių sėklų daigumas būtų jau išsamiai patikrintas laboratorijoje.
Inicijuotas grūdų pirkimo sutarčių patikrinimas
Darbo grupė sugrįžo prie grūdų augintojams itin aktualios atsiskaitymų terminų problemos. Pristatyta analizė, kaip atsiskaitymo terminai reglamentuojami Europos Sąjungos teisės aktuose ir kaip šios nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę. Atkreiptas dėmesys, kad, nors įstatymai saugo tiekėjus nuo nesąžiningos praktikos, vis dar kyla įtarimų dėl galimų pažeidimų.
Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė informavo, kad, susipažinus su anksčiau sudarytomis, tačiau jau nebegaliojančiomis sutartimis ir išklausius grūdų augintojų nuogąstavimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, buvo inicijuoti patikrinimai. Jų metu bus vertinama, ar sutartys atitiko įstatymo reikalavimus ir ar praktikoje nebuvo taikomi draudžiami nesąžiningos prekybos veiksmai.
Atnaujinimo data: 2026-06-25
Taip pat skaitykite:
Japonija atšaukė ribojimus lietuviškai paukštienai ir kiaušinių produktams
Paskelbtas apdovanojimo statulėlės „Aukso verpstė“ dizaino konkurso nugalėtojas
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: Lietuva prašo paramos žemdirbiams
Lietuva ragina užtikrinti aiškų žuvininkystės finansavimą ir išsaugoti ES laivyno konkurencingumą
Patikslintas 2026 m. paramos paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo tvarkaraštis