Lietuva ragina užtikrinti aiškų žuvininkystės finansavimą ir išsaugoti ES laivyno konkurencingumą
Liuksemburge vykstančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje šiandien daugiausia dėmesio skirta žuvininkystės klausimams: bendrosios žuvininkystės politikos ateičiai, sektoriaus finansavimui būsimoje daugiametėje finansinėje programoje, 2027 m. žvejybos galimybių nustatymo prioritetams bei ES ir Mauritanijos žuvininkystės partnerystės susitarimo deryboms.
Ministrų susitikime aptarta ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro parengta pažangos ataskaita dėl būsimos bendrosios žuvininkystės politikos, Europos vandenynų pakto bei Sąjungos jūrų ir akvakultūros politikos finansavimo reglamento 2028–2034 m.
„Vertiname Kipro pasiektą pažangą rengiant būsimą bendrosios žuvininkystės politikos finansavimo sistemą. Lietuvai ypač svarbu, kad joje būtų tinkamai atspindėti akvakultūros, žuvininkystės kontrolės, duomenų rinkimo ir laivyno modernizavimo poreikiai. Tačiau svarbūs klausimai tebėra atviri. Siekiame, kad būsimoji sistema suteiktų daugiau aiškumo, teisinio tikrumo ir nuspėjamumo tiek valstybėms narėms, tiek sektoriui“, – pažymėjo Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Diskusijose dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir pasirengimo nustatyti 2027 m. žvejybos galimybes Lietuva pabrėžė būtinybę mažinti administracinę naštą, supaprastinti sektoriui taikomas taisykles ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių tikslų.
„Remiame mokslu pagrįstus sprendimus, tačiau socialinis ir ekonominis poveikis sektoriui taip pat turi būti deramai įvertintas. Baltijos jūros patirtis rodo, kad vien žvejybos galimybių mažinimas problemų neišspręs – būtina spręsti ir taršos, klimato kaitos bei kitų aplinkos veiksnių daromą poveikį žuvų ištekliams“, – kalbėjo viceministras.
Derybose dėl naujo ES ir Mauritanijos žvejybos susitarimo planuojama reikšmingai sumažinti pelaginių žuvų žvejybos galimybes ir nustatyti papildomas veiklos sąlygas. Mauritanijos vandenys šiuo metu yra viena svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivyno veiklos zonų.
„Derybos su Mauritanija šiuo metu vystosi ES laivynui nepalankia kryptimi. Siūlomi reikšmingi žvejybos galimybių mažinimai ir papildomi veiklos apribojimai kelia rimtų abejonių dėl būsimo susitarimo ekonominio pagrįstumo ir ilgalaikio ES laivyno konkurencingumo regione. Raginame Europos Komisiją užtikrinti sąžiningą balansą tarp ES finansinio įnašo ir realių ES laivynui tenkančių žvejybos galimybių“, – Taryboje pabrėžė R. Taraškevičius.