Partnerystė duoda vaisių: atsižvelgus į žemdirbių siūlymus, plečiamos lengvatinių paskolų galimybės
Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptartos ūkininkams ypač svarbios finansinės priemonės bei galimi jų patobulinimai.
Šių metų balandžio mėnesį startavusios skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų apyvartiniam kapitalui padidinti ir biologiniam turtui“ biudžetas sudarytas iš valstybės biudžeto lėšų, suformuotų iš „Žemės ūkio fondo“ grįžusių ir grįšiančių lėšų bei sukauptų pajamų.
Pradinis priemonės biudžetas siekė 40 mln. eurų, iš kurių 25 mln. eurų buvo numatyti lengvatinėms paskoloms, o 15 mln. eurų — paskoloms pagal UAB ILTE kainodarą. Vėliau, rugpjūčio pradžioje, papildomai skirta dar 10 mln. eurų. Reaguojant į didelį apyvartinio kapitalo poreikį bei nepalankias rinkos ir meteorologines sąlygas, šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos sprendimu finansavimas priemonei padidintas iki 65 mln. eurų.
Rekordinis paraiškų skaičius ir pagalba smulkiesiems ūkiams
Ūkininkų susidomėjimas priemone viršijo lūkesčius. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iš viso gautos 829 paraiškos, o bendra prašoma suma siekia 93,7 mln. eurų. Atsižvelgiant į didelį atmetamų paraiškų skaičių bei atsižvelgiant į socialinių partnerių ir ūkininkų išsakytas pastabas, rugpjūčio ir spalio mėnesiais priemonės sąlygos buvo pakoreguotos, taip suteikiant galimybes paskolomis pasinaudoti didesniam ūkininkų skaičiui. Žemės ūkio ministerija nuolat stebi priemonės įgyvendinimą bei operatyviai reaguoja į teikiamas pastabas ir pasiūlymus.
Šiuo metu jau pasirašytos 386 sutartys, pagal kurias suteikta paskolų už 40 mln. eurų. Priemonę tiesiogiai įgyvendina UAB ILTE.
Daugiausia paraiškų pateikė grūdinių, ankštinių ir aliejinių sėklų augintojai. Jų prašoma paskolų suma sudarė daugiau nei pusę, tai yra 55 proc., visos prašomos paskolų sumos. Mišraus žemės ūkio atstovų prašoma paskolų suma siekė 22,5 proc., o pieninių galvijų augintojų – 11 proc.
Duomenys rodo, jog parama sėkmingai pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia – nukentėjusius nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos kainų svyravimo. Toks ir buvo Žemės ūkio ministerijos pirminis tikslas – padėti laikinus sunkumus dėl apyvartinio kapitalo trūkumo patiriantiems ūkininkams.
Beveik 67,4 proc. paraiškų pateikė labai maži ūkiai, 19 proc. – maži ūkiai, 13,3 proc. – vidutiniai ūkiai ir tik 0,3 proc. – dideli ūkiai. Mažiausia galima suteikti lengvatinė paskola yra 10 tūkst. eurų, o didžiausia – 250 tūkst. eurų. Dauguma pareiškėjų (apie 60 proc.) kreipėsi dėl paskolų iki 100 tūkst. eurų, o pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl 100-300 tūkst. eurų dydžio paskolų yra 38 proc.
Geresnės galimybės nukentėjusiems ūkiams
Posėdžio metu pristatyti svarbūs priemonės sąlygų pakeitimai:
- nuo šiol lengvatinės paskolos galės būti teikiamos ne tik tais atvejais, kai dėl stichinio meteorologinio reiškinio paskelbiama ekstremalioji situacija, bet ir tada, kai ji nepaskelbiama, o ūkis patyrė nuostolius;
- vienam paskolos gavėjui suteikiamų lengvatinių paskolų bendra didžiausia suma padidinta nuo 250 tūkst. Eur iki 300 tūkst. Eur, ir negalės viršyti 50 proc. pareiškėjo praėjusių 2 finansinių metų vidutinių metinių pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas ir subsidijas;
- paskolos lėšomis galima apmokėti ir Vyriausybės patvirtintame paslaugų žemės ūkiui sąraše nurodytas paslaugas;
- vaismedžiams įsigyti ir sodinti skirtų paskolų terminas pratęstas iki 48 mėnesių.
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano finansinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ šiuo metu su jaunaisiais ūkininkais pasirašyta 41 lengvatinių paskolų sutartis. Siekiant proveržio, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 10 metų prailgintas lengvatinių paskolų investicijoms terminas.
Posėdžio metu UAB ILTE atstovai pristatė naują schemą, pagal kurią žemės ūkiui pradėtos teikti apyvartinės paskolos, skirtos veiklos pradžios, plėtros ir augimo apyvartinėms išlaidoms finansuoti. Su šia schema galima susipažinti ČIA.
Apie UAB ILTE:
UAB ILTE yra Lietuvos nacionalinis plėtros bankas, teikiantis finansines paslaugas, įgyvendinantis skatinamąsias finansines priemones bei teikiantis garantijas Lietuvos verslui ir žemės ūkiui.
Atnaujinimo data: 2026-10-23
Taip pat skaitykite:
Lietuva ES žemės ūkio ministrų taryboje akcentuos ūkininkų ir žvejų interesus
Lietuvos maisto ir gėrimų gamintojai stiprina pozicijas Jungtinės Karalystės rinkoje
Nuo pažadų prie sprendimų: pirmosios 100 Vyriausybės dienų žemės ūkyje
Maisto pramonė sulauks daugiau energetinio saugumo krizių atveju
Nesutinkantiems su fitosanitarinių tyrimų rezultatais – galimybė kreiptis į kitą ekspertą