Nuo pažadų prie sprendimų: pirmosios 100 Vyriausybės dienų žemės ūkyje

Pirmieji trys XXI Vyriausybės darbo mėnesiai – tai laikas, kai įsipareigojimai žemės ūkiui pradėti versti konkrečiais sprendimais. Siekiama, kad valstybės pagalba ūkininkus pasiektų tada, kai jos labiausiai reikia, administraciniai reikalavimai netrukdytų dirbti, o vietos produkcija lengviau pasiektų vartotojus. Nuo papildomos finansinės paramos ir investicijų į ūkius iki trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros bei griežtesnės grūdų kilmės kontrolės – pradėti darbai, kurių rezultatus pajus visas žemės ūkio ir maisto sektorius.

20 mln. eurų parama ūkininkams

Kylant degalų ir trąšų kainoms, Lietuvos ūkininkams teko didelė finansinė našta. Siekiant padėti išlaikyti veiklos stabilumą, Europos Komisijos (EK) ir Vyriausybės sprendimu jiems skirta bendra 20 mln. eurų parama.

Ši pagalba – svarbus žingsnis stiprinant ūkių atsparumą išorės rinkų svyravimams. Žemės ūkio sektoriaus gyvybingumas priklauso ne tik nuo ūkininkų gebėjimo dirbti ir prisitaikyti, bet ir nuo valstybės sprendimų, padedančių įveikti netikėtus ekonominius iššūkius.

Po audros – dėmesys nukentėjusiems ūkiams

Stichinės nelaimės ūkininkams reiškia ne tik sugadintą derlių ar pažeistą infrastruktūrą, bet ir papildomas išlaidas, neapibrėžtumą bei grėsmę viso ūkio veiklai.

Todėl po praūžusios audros operatyviai paskelbtas kvietimas teikti duomenis apie patirtą žalą – informacija surinkta iš 13 savivaldybių. Šiuo metu vertinami ūkininkų nuostoliai ir rengiamas pagalbos mechanizmas.

Tikslas – kad sprendimai dėl pagalbos būtų pagrįsti realia situacija ir atlieptų nukentėjusių ūkių poreikius.

Supaprastintos patikros ūkininkams

Ūkininko darbo laikas neturėtų būti švaistomas tam, kad skirtingoms institucijoms kelis kartus būtų teikiama ta pati informacija. Todėl pradėtas glaudesnis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrų koordinavimas.

Siekiama, kad abi institucijos patikras ūkyje atliktų vienu metu. Taip mažinamas atskirų vizitų skaičius, administracinė našta ir ūkininkams tenkantys veiklos trikdžiai.

Principas paprastas: vienas vizitas – daugiau klausimų išsprendžiama iš karto. Kontrolė išlieka svarbi, tačiau ji organizuojama efektyviau, gerbiant ūkininko laiką ir sudarant sąlygas jam susitelkti į pagrindinę veiklą.

Mažinama administracinė našta: mažiau popierizmo, daugiau veiklos

Žemės ūkis itin priklausomas nuo gamtos sąlygų, todėl reikalavimai ir terminai turi atitikti realias ūkininkavimo aplinkybes. Dėl nepalankių orų pratęsti pievų priežiūros terminai, taip pat papildomai sušvelninti kai kurie paramos reikalavimai.

Kartu pradėtas sisteminis administracinės naštos mažinimo darbas – iškeltas tikslas iki 2028 m. ją sumažinti 30 proc.

Tai reiškia siekį neapsiriboti pavieniais pakeitimais, o nuosekliai peržiūrėti procesus ir atsisakyti perteklinių reikalavimų, kurie nesukuria proporcingos naudos. Ūkininkams reikia aiškių taisyklių, paprastesnių procedūrų ir daugiau laiko tam, kas svarbiausia – ūkiui, produkcijai ir verslo plėtrai.

„Nuo ūkio iki lėkštės“ – trumpųjų maisto grandinių politika

Vietos ūkininkų produkcija turi ne tik užaugti ar būti pagaminta, bet ir pasiekti vartotoją. Ypač svarbi galimybė ją tiesiogiai tiekti mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, kuriose kasdien maitinami tūkstančiai žmonių.

Praktiniai pokyčiai jau prasidėjo. Simno gimnazijoje mokiniams maitinti pradėta naudoti vietos ūkininkų produkcija. O spalio 1 d. Kaune startavo pilotinis projektas, jungiantis ūkininkus, kooperatyvus ir viešojo sektoriaus pirkėjus.

Šios iniciatyvos padeda derinti ūkininkų pasiūlą su pirkėjų poreikiais, stiprinti vietos gamintojų galimybes konkuruoti ir užtikrinti, kad daugiau Lietuvos produkcijos patektų ant vartotojų stalo.

Vyriausybės programoje numatytas tikslas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalį viešuosiuose pirkimuose padidinti iki 20 proc.

Stipresnė kooperacija – stipresnis ūkininkas rinkoje

Pavieniui veikiančiam ūkininkui dažnai sunkiau derėtis dėl produkcijos kainos, užsitikrinti didesnius pardavimo kiekius ar pasiekti stambesnius pirkėjus. Kooperacija gali padėti šiuos iššūkius įveikti, tačiau jos plėtrai būtina palanki ir aiški teisinė aplinka.

Todėl siūloma paprastinti žemės ūkio kooperatyvų statuso suteikimo ir jų priežiūros procedūras, atsisakyti perteklinių reikalavimų. Siekiama, kad kooperatyvų veikla būtų paprastesnė, o ūkininkų bendradarbiavimas – patrauklesnis.

Stipresnė kooperacija reiškia didesnes galimybes ūkininkams bendrai planuoti gamybą, efektyviau organizuoti produkcijos pardavimą ir įgyti daugiau derybinės galios rinkoje. Tai svarbu kuriant konkurencingą žemės ūkį, kuriame vertę kuria ne tik užauginta produkcija, bet ir gebėjimas ją pelningai parduoti.

67 mln. eurų – naujoms investicijoms į ūkius

Ūkių modernizavimas, našesnė įranga ir pažangesni gamybos sprendimai yra būtini siekiant didesnio produktyvumo ir konkurencingumo. Nuo spalio 1 d. ūkininkai gali teikti paraiškas paramai pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Šiam kvietimui skirta apie 67 mln. eurų. Parama numatyta įvairių sektorių ūkiams – gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės ir kitiems. Vienam pareiškėjui gali būti skiriama iki 1 mln. eurų, o kooperatyvui – iki 2 mln. eurų.

Šios investicijos suteikia galimybę ūkiams atnaujinti gamybos priemones, diegti pažangesnius sprendimus ir stiprinti savo pozicijas rinkoje. Kartu tai investicija į viso šalies žemės ūkio ateitį – gebėjimą gaminti kokybiškai, efektyviai ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Daugiau galimybių investuoti ir auginti ūkį

Finansavimo prieinamumas ypač svarbus pradedantiesiems ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, kuriems investicijos reikalingos veiklai pradėti, plėsti ar kurti didesnę pridėtinę vertę.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikiams projektams įgyvendinti, jauniesiems ūkininkams ir perdirbėjams skirtų investicinių paskolų grąžinimo terminas pratęstas nuo 5 iki 10 metų. Ilgesnis paskolų grąžinimo laikotarpis suteikia daugiau lankstumo planuojant pinigų srautus ir leidžia investicijų grąžą vertinti ilgesnėje perspektyvoje.

Jaunųjų ūkininkų finansinėje priemonėje šiuo metu likę 18 mln. eurų, o perdirbėjams skirtoje priemonėje – 9,4 mln. eurų. Rugsėjį pristatyti nauji investicinių priemonių kvietimai.

Tikslas – kad perspektyvūs projektai neliktų neįgyvendinti dėl pernelyg griežtų finansavimo sąlygų, o jauni žmonės turėtų daugiau paskatų rinktis ūkininkavimą.

Griežtesnė grūdų kilmės kontrolė

Žemės ūkio politika apima ne tik paramą ūkininkams ir vidaus rinkos stiprinimą, bet ir principingą valstybės saugumo bei ekonominių interesų gynimą. Todėl imtasi veiksmų griežtinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmės kontrolę.

Nurodyta tikrinti visų tokių grūdų kilmę, o Klaipėdos uoste siuntas numatyta sulaikyti iki kilmės tyrimų rezultatų gavimo. Šių veiksmų tikslas – užtikrinti, kad grūdų kilmė būtų patikimai nustatyta, o Lietuvos transporto infrastruktūra nebūtų naudojama iš Ukrainos pagrobtiems grūdams gabenti.

Sprendimai, kuriantys tvirtą pagrindą ateičiai

Pirmasis Vyriausybės veiklos šimtadienis žemės ūkio srityje žymi etapą, kai pažadai virsta apčiuopiamais rezultatais: nuo skubios finansinės pagalbos iki ilgalaikių sisteminių pokyčių, mažinančių biurokratiją ir didinančių Lietuvos produkcijos vertę.

Dalis iniciatyvų jau duoda tiesioginę naudą, kitiems sprendimams įtvirtinti reikės nuoseklaus bendro darbo su socialiniais partneriais. Tačiau nubrėžta kryptis nesikeičia – kurti modernų, ekonomiškai stiprų ir atsparų žemės ūkį, kuriame valstybės institucijos veikia ne kaip kontrolierius, o kaip patikimas ūkininko partneris.

Atnaujinimo data: 2026-10-22

Taip pat skaitykite:

Maisto pramonė sulauks daugiau energetinio saugumo krizių atveju

Nesutinkantiems su fitosanitarinių tyrimų rezultatais – galimybė kreiptis į kitą ekspertą

Ruošiantis pirmininkavimui ES Tarybai – dėmesys BŽŪP ateičiai ir bendradarbiavimui su Prancūzija

Grybų augintojų dėmesiui: duomenis apie auginimo plotus būtina pateikti iki lapkričio 15 d.

Viceministro vizitas Romoje – FAO ateitis, Juodosios jūros krizė ir Lietuvos ūkininkės pripažinimas