2025-03-19

Žemės ūkio ministerijos ir akvakultūros įmonių dialogas: aktualijos ir ateities planai

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano susitikime su akvakultūros (tvenkinių) įmonių ir asociacijų vadovais, Aplinkos ministerijos atstovais aptarti aktualiausi šio žuvininkystės sektoriaus klausimai ir ateities planai.

DSC_0602.JPG

 

Tvarios akvakultūros ir ekologinės produkcijos gamybos skatinimas, taip pat atsinaujinančios energijos naudojimas akvakultūros ūkiuose yra Žemės ūkio ministerijos prioritetų sąraše. Akvakultūra nėra didmiesčių verslas – tai regionuose vystoma veikla, kuri kuria darbo vietas ir stiprina kaimo vietovių gyvybingumą.

Per ateinančius ketverius metus bus siekiama didinti įžuvintų ekologinės gamybos akvakultūros tvenkinių ploto dalį iki 10 proc., ekologinę akvakultūros gamybą  – iki 20 proc., o žuvininkystės produktų vartojimą  – 20 proc.

„Turime siekti, kad šis sektorius būtų plėtojamas tvariai, naudotų atsinaujinančią energiją, gamintų aukštesnės pridėtinės vertės produktus, o ne vien užsiimtų žuvies prekyba“, – sakė ministras I. Hofmanas.

DSC_0598.JPG

Susitikime aptarti aktualūs gamtotvarkos planų rengimo, paukščių apskaitos, ekologinės akvakultūros gamybos, sektoriaus finansavimo ir kompensacijų, žemės nuomos mokesčio, tvenkinių natūralaus produktyvumo didinimo normatyvų, natūralių vandens telkinių įžuvinimo rekomendacijų ir kiti aktualūs klausimai.

Akvakultūros ūkių atstovų teigimu, šiandien susiduriama ne tik su realizacijos, lietuviškos žuvies populiarinimo problemomis – daugiausia rūpesčių kelia kormoranai. Šie paukščiai ūkiams daro ypač didelę žalą: sulesa ir sužaloja tvenkiniuose auginamas žuvis, trikdo jų auginimą, todėl mažėja akvakultūros ūkių pelningumas. Aplinkos ministerija  numato įgyvendinti  reformą, leidžiančią apsaugoti akvakultūros tvenkiniuose auginamas žuvis nustatant sumedžiojamų kormoranų skaičių, tačiau šios pasikeitusios sistemos rezultatai paaiškės tik po kelerių metų. Kol kas šių paukščių Lietuvoje nemažėja, didėja ir jų daroma žala.

Ministras I. Hofmanas paragino verslininkus keisti iki šiol buvusį požiūrį – ne tik laukti kompensacijų, bet ir investuoti į apsisaugojimo nuo paukščių priemones.