Ūkininkams – daugiau kaip 67 mln. eurų investicijoms: parama gali pakeisti ūkio kasdienybę
Netrukus prasidės naujas kvietimas ūkininkams, planuojantiems modernizuoti savo ūkius, didinti gamybos efektyvumą ar imtis didesnės pridėtinės vertės kūrimo. Investicijoms į žemės ūkio valdas numatyta daugiau kaip 67 mln. eurų.
Nuo š. m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Paramos galimybė aktuali tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės ūkiams – lėšos numatytos pieninės ir mėsinės galvijininkystės, kitų gyvulininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės, taip pat sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams.
Investicija, kuri turi atsipirkti ūkiui
Pagal šią priemonę galima investuoti į žemės ūkio produktų gamybą, o ūkyje pagamintą ar išaugintą produkciją – ir perdirbti bei tiekti rinkai.
Šios paramos esmė – ne tiesiog nupirkti naują techniką ar įrangą. Svarbiausia, kad investicija ūkiui realiai padėtų dirbti efektyviau, mažintų sąnaudas, taupytų darbo laiką, gerintų produkcijos kokybę ar leistų iš tos pačios užaugintos produkcijos sukurti daugiau vertės. Todėl kiekvieną investiciją verta vertinti ne tik pagal tai, kiek ji kainuoja šiandien, bet ir pagal tai, ką ji ūkiui duos po kelių metų. Galimybė remti ir produkcijos perdirbimą suteikia ūkiams daugiau erdvės ieškoti naujų verslo modelių, juk ūkininkas gali būti ne tik žaliavos augintojas ar gamintojas. Jei ūkyje atsiranda galimybė produkciją perdirbti, supakuoti ir pasiūlyti vartotojui jau kaip galutinį produktą, sukuriama gerokai daugiau pridėtinės vertės. Tai ypač svarbu siekiant, kad daugiau vertės liktų pačiame ūkyje ir kaimo vietovėje.
Iki 1 mln. eurų vienam ūkiui
Vienam pareiškėjui projektui gali būti skirta iki 1 mln. eurų investicinės paramos. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams galima maksimali paramos suma – iki 2 mln. Eurų projektui.
Įprastai parama gali sudaryti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal šią priemonę besikreipiantiems paramos per penkerius metus nuo įsisteigimo ir atitinkantiems nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Daugiausia dėmesio – gyvulininkystei ir sodininkystei
Sostinės regione projektams numatyta daugiau kaip 34,4 mln. eurų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – daugiau kaip 32,7 mln. eurų.
Didžiausia dalis lėšų abiejuose regionuose tenka pieninės galvijininkystės bei sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione pieninės galvijininkystės sektoriui numatyta beveik 14,8 mln. eurų, iš jų 1,14 mln. eurų – papildomo nacionalinio finansavimo lėšos.
Sostinės regione pieninės galvijininkystės sektoriui skiriama beveik 16 mln. eurų, o sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams – daugiau kaip 6,7 mln. eurų.
Paraiškai verta ruoštis jau dabar
Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).
Pareiškėjai turėtų iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais ir atsakingai rinktis konsultantus, padedančius rengti projektus. Kokybiškai parengtas projektas padeda išvengti klaidų ir palengvina jo įgyvendinimą.
Paramos priemonės vertė atsiskleidžia tada, kai ji tampa konkrečiu pokyčiu ūkyje – mažesnėmis sąnaudomis, našesne gamyba, geresne produkcija ar nauja galimybe ją parduoti. Todėl ūkininkai kviečiami į šį kvietimą žiūrėti ne tik kaip į galimybę gauti paramą, bet kaip į progą susiplanuoti kitą savo ūkio augimo etapą.
Atnaujinimo data: 2026-09-17
Taip pat skaitykite:
NMA direktorius laikinai nušalintas nuo pareigų, ministerija pradeda vidinį tyrimą
„NordForsk“: finansavimas mokslo institucijoms
ŽŪM primena: savivaldybės laukia duomenų apie audros nuostolius
Kauno mieste ir rajone bus ieškoma praktinių sprendimų trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai
NAFO metinė sesija Lietuvoje pirmą kartą subūrė tarptautinę žvejybos bendruomenę