Strateginis požiūris į Lietuvos ŽŪŽIS formuojamas pagal SSGG ir poreikių analizę, taip pat įžvalgas, skirtas ŽŪŽIS veiklos sritims ir prioritetams pagrįsti, intervencijoms suformuoti.

Atlikta SSGG analizė parodė, kad Lietuvos ŽŪŽIS turi visas efektyviam funkcionavimui reikalingas sąlygas, t. y. stiprius ŽŪŽIS dalyvius, išplėtotą mokslines ir konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų tinklą bei pagrindinius IT įrankius, kurie potencialiai priartina paslaugas prie žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimančių subjektų bei kaimo vietovėse kita bendruomenine ir ūkine veikla užsiimančių asmenų ir jų poreikių tenkinimo.

Apibendrinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos analizės rezultatus, identifikuotus poreikius, Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai, ŽŪŽIS bus stiprinama ir integruojama, vykdant šias veiklos kryptis:

• mažinama ŽŪŽIS fragmentacija, siekiant, kad žemės ūkio žinių ir inovacijų, pagrįstų pažangia praktika ir moksliniais tyrimais, diegimas ir tęstinumas pasiektų kuo daugiau Lietuvos ūkių, prisidėtų prie mokymo bei konsultavimo paslaugų įvairovės ir kokybės didinimo;
• kuriama skaitmeninė bendradarbiavimo erdvė, kurioje būtų kaupiamos žemės ūkio žinios, sukurtos inovacijos, projektai, skaitmeniniai įrankiai, kontaktai ir registruojami poreikiai bei grįžtamasis ryšys;
• didinamas nevyriausybinio sektoriaus ir kooperatyvų įtraukimas į ŽŪŽIS veiklas, siekiant įgalinti ūkininkų asociacijas ir pavienius ūkininkus diegti inovacijas, konsultuotis, mokytis ir siekti žemės ūkio žinių;
• gerinama konsultacijų kokybė, į konsultavimo paslaugas siekiant įtraukti kvalifikuotus konsultantus, turinčius patirties kituose sektoriuose ir tarptautinės patirties;
• plėtojama konsultantų vertinimo sistema, užtikrinamas sisteminis grįžtamasis ryšys apie suteiktas konsultavimo paslaugas, siekiant padidinti kokybiškų konsultavimo paslaugų pasiūlą rinkoje;
• plėtojami tęstiniai tematiniai renginiai, žinių ir inovacijų renginiai, taip užtikrinant aktyvų keitimąsi, dalijimąsi tarpusavyje žiniomis, žinių srautus, jų sklaidą, formuojant teigiamą žemės ir miškų ūkio sektoriaus įvaizdį, didinant žemės ūkio specialistų ir konsultantų profesijos prestižą;
• vystoma Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių veikla, skatinanti projektų tęstinumą, sukauptų žinių sklaidą ir inovacinę pažangą sektoriuje, įsitraukimą į tarptautinius projektus;
• plėtojama e-konsultavimo paslaugų infrastruktūra, siekiant priartinti žemės ūkio žinių perdavimą ir inovacijas prie smulkiųjų, nutolusiuose regionuose veiklą vykdančių ūkininkų ir kitų suinteresuotų subjektų;
• skatinama inovatyvių formų projektinė partnerystė tarp mokslininkų, konsultantų ir praktikų, siekiant įtraukti skirtingų sričių subjektus ir naudotis jų žiniomis ir kitais ištekliais, kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas;
• kuriama konsultacinių paslaugų monitoringo sistema, laikantis konfidencialumo reikalavimų.

Planuojamų pokyčių tikslas – padidinus žinių srautus tarp ŽŪŽIS dalyvių ir, sustiprinus ryšius tarp tyrimų ir praktikos, sukurti efektyviai veikiančią žinių ir inovacijų sistemą.

Lyginant su 2014 m., kai buvo atliktas pirmasis Lietuvos ŽŪŽIS vertinimas, ŽŪŽIS išsiplėtė. Šiuo metu į dalijimosi žiniomis ir informacijos sklaidos šalyje procesą yra įtrauktos valdžios institucijos, mokslo ir studijų institucijos, verslo organizacijos ir ūkininkų organizacijos, konsultantai, pavieniai asmenys, EIP veiklos grupės ir skaitmeninių inovacijų centrai (SIC).

Lietuvoje ŽŪŽIS žinių srautai apima labai platų su žemės ūkio ir kaimo veiklomis susijusių temų spektrą. Pagrindinės temų sritys: tvari gamyba; agrarinė aplinkosauga; žemės ūkio gamybos technologijos; ekologinis ir tausojantis ūkininkavimas; ūkio ekonomika ir valdymo sprendimai; kooperacija; miškininkystės veikla. Pastaruoju metu didelis dėmesys yra teikiamas aplinkos bei klimato, inovacijų diegimo ir skaitmeninimo žemės ūkio temoms. Taip pat numatoma įtraukti ir naujas, anksčiau plačiau nenagrinėtas temas, susijusias su gyvūnų gerove, marketingu ir prekyba internetu, ŠESD emisijų mažinimu, beatlieke gamyba ir t. t.

Tinkamai veikianti ŽŪŽIS, padedanti siekti visų BŽŪP tikslų, turėtų užtikrinti didelius žinių srautus tarp jos dalyvių ir kurti reikšmingą pridėtinę vertę visam sektoriui. Todėl intervencinės priemonės, kuriomis siekiama gerinti ekonominės ar socialinės veiklos rezultatus arba didinti aplinkosaugos veiksmingumą, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, bus susietos su konsultavimo paslaugomis bei mokymais.

Lietuvos ŽŪŽIS tikslas 2023–2027 m. – plėtoti koordinuotą ir įtraukią ŽŪŽIS dalyvių ekosistemą, kurioje žemės ūkio žinių ir inovacijų skatinimas, paieška, diegimas ir sklaida yra grįsti partneryste tarp skirtingų viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus subjektų.

ŽŪŽIS veiklos sritys ir veiklos sričių prioritetai

1. Konsultavimas ir mokymas

1.1. Užtikrinta konsultavimo paslaugų kokybė

1.2. Platus konsultavimo paslaugų asortimentas

1.3. Kvalifikuoti konsultantai

1.4. Pažangios mokymo programos

2. Žinių srautų valdymas, aktyvus keitimasis žiniomis ir jų sklaida

2.1. Lietuvos kaimo tinklo įgalinimas aktyviai veikti žemės ūkio žinių ir inovacijų srityje

2.2. Žemės ūkio žinių ir inovacijų sklaidos, keitimosi žiniomis / komunikacijos

strategija

2.3 Pagrindinių ūkininkų poreikių identifikavimas

3. Bendradarbiavimas ir partnerystė

3.1. Tarptautiniai bendradarbiavimo projektai

3.2. Aktyvus ŽŪŽIS dalyvių dalyvavimas šalies ir tarptautiniuose teminiuose tinkluose, aljansuose, komitetuose ir darbo grupėse

3.3. EIP veiklos grupių projektų įvairovė

3.4. Partnerysčių projektų tęstinumas, užtikrinant projektų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių sklaidą

4. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

4.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra maisto, žemės ir miškų ūkio inovacijų srityje

5. Skaitmeninimas

5.1. Skaitmeninės technologijos maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje

6. Inovacijų diegimas

6.1. Teikiama parama inovacijoms siekiant rengti ir įgyvendinti besikuriančių EIP veiklos grupių projektus, renkant ir panaudojant bazinio lygmens novatoriškas idėjas.

6.2. Pažangių ir tvarių inovacijų maisto, žemės ir miškų ūkyje kūrimas, diegimas, jų sklaida ir dalijimasis.

7. Tinklaveika

7.1. EIP veiklos grupių veikla

7.2. Bendradarbiavimo tinklų kūrimas tarp politinių sprendimų priėmėjų, konsultantų, mokslininkų, maisto, žemės ir miškų ūkio produktų ir paslaugų kūrėjų bei vartotojų.

Efektyvia ir integralia ŽŪŽIS Lietuvoje laikoma tokia ekosistema, kurios veikimas yra grindžiamas koordinuotais, partneryste ir tinklaveika sukurtais žinių srautais tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, kuriančių ir diegiančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias ir inovacijas, siekiant tvarumo pažangos ir konkurencingumo sektoriuje. Siekiant sukurti tokią ekosistemą, ketinama iš esmės peržiūrėti ŽŪŽIS organizacinę koncepciją. Būtina sukurti koordinacinį mechanizmą padedantį suvaldyti ŽŪŽIS veiklų fragmentaciją ir pasyvią ŽŪŽIS dalyvių veiklą keisti į reaktyvią. Todėl numatoma institucionalizuoti ŽŪŽIS valdymą ir koordinavimą: bus steigiamas kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas ir kuriama ŽŪŽIS platforma.

ŽŪŽIS valdymo funkcijas atliks kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas – naujas organizacinis darinys, kurį sudarys pagrindiniai ir didžiausią vaidmenį ŽŪŽIS turinčių dalyvių atstovai, t. y. aukštojo mokslo institucijos, taip pat konsultantai mokslinių tyrimų centrai, ūkininkų asociacijas vienijančios organizacijos ir kt.

Kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas bus atsakingas už ŽŪŽIS politikos koordinavimą, dalyvaus jos planavime, taip pat stebės ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimą, teiks rekomendacijas Vadovaujančiajai institucijai dėl Strateginio plano ir intervencinių priemonių, susijusių su ŽŪŽIS, įgyvendinimo.

Pradedama kurti vieninga daugiafunkcinė žinių ir inovacijų sklaidos ŽŪŽIS platforma, kurioje bus teikiama aktuali informacija apie žemės ūkio žinias ir inovacijas; dalinamasi sukurtomis inovacijomis, projektų rezultatais; pagal įgyvendinamas intervencines priemones ir projektus siūlomų mokymų temomis, konsultantų tinklo platforma, taip pat erdve ŽŪŽIS dalyviams diskutuoti, dalintis kontaktais, poreikiais ir grįžtamuoju ryšiu. Platforma, kuri apjungtų jau egzistuojančias sistemas ir suteiktų lengvą ir greitą prieigą visiems ŽŪŽIS dalyviams.

ŽŪŽIS veiklos sritys tiesiogiai įtraukia visus ŽŪŽIS sistemos dalyvius: švietimo ir mokslo institucijas, konsultacines paslaugas teikiančius viešuosius ir privačius subjektus, ūkininkus, miškininkus, kitas su žemės ūkio veiklomis susijusias asocijuotas organizacijas, Europos inovacijų partnerystės veiklos grupes ir kitas mokslininkų, konsultantų, ūkininkų partneryste grįstas ir formalizuotas veiklas. Tikimasi, kad lygiavertis visų lygmenų ir tipų dalyvių įsitraukimas į ŽŪŽIS koordinavimą padės integruoti Lietuvos ŽŪŽIS.

Kuriamas naujas organizacinis darinys – ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas – apjungs pagrindinių ir didžiausią vaidmenį ŽŪŽIS turinčių dalyvių atstovus: konsultantus, mokslininkus, ūkininkus ir Lietuvos kaimo tinklo narius.

ŽŪŽIS sudaro prielaidas sėkmingesniam visų SP intervencinių priemonių įgyvendinimui, tačiau kai kurios iš jų yra specifiškai nukreiptos į ŽŪŽIS stiprinimą ir kompleksiniam tikslui suformuluotų poreikių tenkinimą. Žemiau aptariamos kiekvienos iš šių intervencinių priemonių sudarytos galimybės ŽŪŽIS dalyviams bendradarbiauti.

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (KP22eip)

Inovacinių projektų, įgyvendinamų pagal šią intervencinę priemonę, tikslas – taikant interaktyvų inovacijų modelį, realioje aplinkoje (ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių arba ūkininkų asociacijų valdomuose žemės ūkiuose) kurti žemės ūkio inovacijas.

Siekiant paskatinti platesnį konsultantų įsitraukimą į projektus, kad jie aktyviau dalyvautų kuriant inovacijas, dalintųsi turimomis žiniomis bei patirtimi, ir taip keltų savo kvalifikaciją, vienas iš intervencinės priemonės atrankos principų, bus EIP grupės sudėties tikslingumas ir konsultantų įsitraukimas.

Į inovacijų kūrimą įtraukiami dalyviai su skirtingomis, viena kitą papildančiomis žiniomis ir patirtimi, dėl ko projektais siekiami rezultatai gali viršyti tuos, kurie būtų pasiekti dalyviams veikiant pavieniui. 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu EIP projektuose dalyvavo ribotas skaičius konsultantų (4 organizacijos iš 13 akredituotų žemės ūkio konsultavimo įstaigų 2021 m.), taip pat pastebėtas ribotas projektus įgyvendinusių subjektų suinteresuotumas tęsti projektų metu pradėtas veiklas, todėl 2023-2027 m. laikotarpiu bus peržiūrėti reikalavimai taikomi konsultantams, kad į EIP veiklas galėtų įsitraukti nauji kompetentingi konsultantai, ūkininkų asociacijos ar pavieniai patyrę ūkininkai. Didesnę informacijos sklaidą apie galimybes toliau vystyti projektų veiklas, ieškoti naujų partnerių Lietuvoje ar ES, inicijuoti naujas inovacijas kuriančius projektus užtikrins atsinaujinęs Lietuvos kaimo tinklas ir kuriama ŽŪŽIS platforma.

Parodomieji projektai ir informavimo veikla (KP23ppi)

Intervencija siekiama stiprinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, maisto ūkyje, miškininkystėje, skatinant žemės ūkio veiklos subjektus keistis geriausia patirtimi, įgauti naujų technologinių žinių, įgūdžių ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso žemės ūkio tikslų įgyvendinimo. BŽŪP lėšos bus skiriamos parodomiesiems bandymams, praktiniams-informaciniams seminarams, lauko dienoms ir informavimo renginiams organizuoti. Projektų tikslinės grupės – žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys. Šie projektai svarbūs ŽŪŽIS ne tik dėl vykdomos gerosios žemės ūkio praktikos sklaidos, bet ir dėl to, kad jie skatina ūkininkų tarpusavio (peer-to-peer) mokymąsi. Projektus galės įgyvendinti mokslo, studijų institucijos ir kitos mokymo įstaigos. Kaip rodo 2014-2020 m. laikotarpio praktika, pakankamai aktyviai į šių projektų įgyvendinimą įsitraukia ir konsultantai. Siekiant padidinti ūkininkų, įsitraukiančių į parodomųjų projektų įgyvendinimą, skaičių, planuojama ieškoti efektyviausių būdų juos paskatinti. Lietuvos kaimo tinklas prisidės informuojant tikslines grupes apie numatomus renginius, taip pat viešinant geruosius pavyzdžius.

Mokymai ir įgūdžių įgijimas (KP24mįį)

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo paslaugas teikė mokslo ir studijų institucijos, mokymo ir konsultavimo įstaigos. 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu numatyta tęsti šią intervencinę priemonę, prioritetą teikiant mokymų temoms, susijusioms su Žaliuoju kursu, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimais, biologiniu saugumu, gyvūnų sveikata ir gerove, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtra, taip pat kitomis žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims aktualiausiomis temomis. Kadangi šia intervencine priemone tikimasi pasiekti daugiausia naujai besikuriančius valdų valdytojus, ji ypač svarbi užtikrinant bendrųjų žinių apie sektorių sklaidą, todėl intervencinės priemonės įgyvendinimo modelis peržiūrimas, siekiant užtikrinti ne tik aukštą lektorių kompetenciją, bet ir naudojamus įvairius įtraukius mokymo ir mokymosi metodus. Atsižvelgiant į tai, kad mokymų tikslinė grupė turi mažesnę praktinę patirtį, Lietuvos kaimo tinklas gali būti naudingas, pateikdamas gerosios praktikos pavyzdžius. Lektorių įtraukimas į ŽŪŽIS veiklas, tikėtina, juos paskatins mokymų dalyviams plačiau pristatyti ŽŪŽIS naudą ir pritaikomumą, plėtojant žemės ūkio veiklas.

Konsultavimo paslaugos (KP25kon)

Atsižvelgus į 2014-2020 m. finansinio laikotarpio patirtį, kuomet dalis kompetentingų konsultantų negalėjo įsitraukti į intervencinės priemonės veiklas dėl konsultantams taikytų akreditacijos apribojimų, nuo 2023 m. numatoma jų nebetaikyti ir sudaryti galimybes į konsultacijų teikimą įtraukti asociacijas, vienijančias fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, žemės ūkio kooperatyvus ir jų asociacijas. Šis pakeitimas, tikimasi, turės įtakos didinant šios intervencinės priemonės populiarumą tarp mažesnių ūkių valdytojų. Planuojama įgyvendinti daugiau naujovių (peržiūrėti paramos teikimo procesą, tikslingiau nukreipti viešinimą apie intervencinės priemonės teikiamas galimybes), siekiant į žinių sklaidą ir ŽŪŽIS bendrai pritraukti tuos žemės ūkio sektoriaus dalyvius, kurie naujoves taiko mažiausiai, nors šios galėtų turėti reikšmingą poveikį produktyvumui ir konkurencingumui. Konsultantai bus reitinguojami, atsižvelgiant į konsultacijas gavusių asmenų vertinimą ir kitus aiškius kriterijus, ir šis reitingas bus nurodomas prie konkretaus konsultanto. Todėl ypač didelis vaidmuo, įgyvendinant intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“, tenka Lietuvos kaimo tinklui ir kuriamai ŽŪŽIS platformai, kurie turėtų tapti pagrindiniais informacijos apie konsultavimo galimybes, naudą ir teikiamų konsultacijų kokybę šaltiniais ūkininkams ir miškų savininkams.

Lietuvos kaimo tinklas (BŽŪP tinklas)

Lietuvos kaimo tinklui naujuoju BŽŪP laikotarpiu keliami svarbūs tikslai ir uždaviniai. Lietuvos kaimo tinklas reikšmingai prisideda prie ŽŪŽIS dalyvių aktyvinimo, jų įtraukimo į keitimosi žiniomis ir naujų žinių kūrimo procesus bei prie inovacijų sklaidos. Šiuos uždavinius tinklas įgyvendina rinkdamas informaciją apie gerąją ŽŪŽIS įgyvendinimo praktiką, atlikdamas minėtos informacijos analizę ir sklaidą, įskaitant apibendrintą informaciją apie EIP veiklos grupių planus ir projektų rezultatų viešinimą, taip pat informacijos apie konsultacijas, skirtas gebėjimų, reikalingų inovacijoms formuoti ir jas diegti, stiprinimui teikimą. Tinklas taip pat bendradarbiauja su ŽŪŽIS koordinuojančiu subjektu, įgyvendinant tarptautines bendradarbiavimo veiklas. Lietuvos kaimo tinko organizuojami įvairaus formato tarptautiniai renginiai (pvz., skirti pristatyti tiek galimybes dalyvauti programos „Europos Horizontas“ finansuojamuose projektuose, tiek jau įvykusių/vykstančių projektų rezultatų/tarpinių rezultatų pristatymams) prisideda prie daugiašalio bendradarbiavimo skatinimo ir leidžia suinteresuotoms šalims pasisemti žinių ir patirties apie galimybes dalyvauti ES remiamuose ir kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, jų pridėtinę vertę ir kitus aspektus. Lietuvos kaimo tinklas yra suplanavęs atitinkamas veiklas ir veiksmus (žr. SP 4.4.1 dalyje), kurie prisideda prie visų suinteresuotųjų šalių įtraukimo į inovacijų skatinimo, keitimosi žiniomis ir jų kūrimo procesus. Pagrindinis dėmesys skiriamas teminių renginių organizavimui ir aktualios informacijos apie įvairias bendradarbiavimo galimybes sklaidai.

Lietuvos kaimo tinklas prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo prisideda vykdydamas komunikacines veiklas (pvz., seminarai, teminės dirbtuvės, informaciniai straipsniai, leidiniai, apklausos ir kt.), kurios skatina ŽŪŽIS dalyvių veiksmingesnę integraciją keitimosi žiniomis, konsultavimo paslaugų, mokslo tyrimų, inovacijų skatinimo ir tarpusavio mokymosi procesuose.

ŽŪŽIS kompetencijų centro (angl.,,back-office“) funkciją atlieka Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatas, pasitelkdamas VI padalinio, atsakingo už mokslo, inovacijų ir žinių plėtrą, atstovą. Šio deleguoto atstovo atsakomybės apima informacijos apie inovacijų srities aktualijas, dokumentus, svarbias nuorodas, bendradarbiavimo galimybes teikimą ir atnaujinimą. Tinklo sekretoriatas užtikrina sklandų tarpusavio vidinių ryšių ir bendradarbiavimo tarp visų ŽŪŽIS dalyvių bei kitų suinteresuotų šalių palaikymą, taip pat tikslingu informacijos srautų paskirstymu, aktualijų viešinimu ir sklaida, pirminių konsultacijų teikimu (t. y. suteikiant tikslinėms grupėms reikalingą informaciją apie galimybes gauti konkrečias paslaugas (pvz., konsultavimo, mokymo ir kitas, numatytas ŽŪŽIS) ar kitos informacijos teikimu. Pagrindinė atsakomybė už ryšių su ŽŪŽIS dalyviais užmezgimą tenka minėtos sistemos koordinatoriams (angl. „front office“).

Lietuvos kaimo tinklas, prisidėdamas prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo, sudaro galimybes minėtoje sistemoje dalyvaujantiems konsultantams įgyti naujų žinių, dalintis patirtimi ir tobulintis. Siekiant užtikrinti, kad konsultantai teiktų kokybiškas paslaugas žemės ūkio veiklos dalyviams, pasitelkiamos atitinkamos Lietuvos kaimo tinklo veiklos bei numatomi konkretūs veiksmai (žr. SP 4.4.1 SP dalyje), t. y. konsultantų kompetencijų tobulinimą padeda užtikrinti privalomi mokymai skirti konsultantams, organizuojami ir finansuojami Tinklo lėšomis. Konsultantams taip pat sudaroma galimybė gilinti žinias dalyvaujant ir kituose Tinklo organizuojamuose teminiuose renginiuose, kurių metu dėmesys skiriamas įvairių projektų rezultatų pristatymams (pvz., EIP veiklos grupių ar programos „Europos Horizontas“ veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ (angl. Food, Bioeconomy, Natural resources, Agriculture and Enviroment) ir pan.), dalyvavimo juose (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu) galimybėms pristatyti, taip pat supažindinti su naujomis mokslinėmis žiniomis ir aptarti pažangių technologijų bei inovacijų pritaikymo praktikoje perspektyvas.

Svarbus vaidmuo, palaikant ŽŪŽIS sėkmingą veikimą, tenka ir kitiems ŽŪŽIS sistemos dalyviams, kurie savo kompetencijų ir vykdomų veiklų ribose prisideda ir įsitraukia į ŽŪŽIS koordinuojamas veiklos sritis, esant poreikiui teikia su maisto, žemės ir miškų ūkio veiklomis susijusią informaciją, dalijasi atvirosios prieigos duomenimis reikalingais ŽŪŽIS sistemos efektyviam funkcionavimui.

Išskirtinas sėkmingai veikiantis ir visą šalies teritoriją apimantis VVG tinklas, kuris dalinasi žiniomis, aktualiomis kaimo vietovių bendruomenėms, socialines inovacijas diegiantiems kaimo verslams ir vietovėms, kurioms įdomi sumanių kaimų koncepcija.

Vienas iš pagrindinių poveikio rodiklių įgyvendinant BŽŪP strateginį planą, kuris yra susijęs su ŽŪŽIS, yra aktyvus dalijimasis žiniomis ir inovacijomis. Tai reiškia, kad BŽŪP biudžetas turi būti paskirstytas taip, kad būtų intensyviau remiamos su žemės ūkio žinių bei inovacijų sklaida susijusios intervencijos. Kompleksinį tikslą įgyvendinančioms intervencinėms priemonėms numatyta skirti 20 mln. EUR. Didžioji lėšų dalis bus skirta EIP ir parodomųjų projektų vystymui. Numatoma įgyvendinti 70 projektų, į kurių veiklas bus įtraukta virš 9 tūkst. asmenų. Pagal konsultavimo intervencinę priemonę bus sudarytos galimybės gauti apie 21 tūkst. konsultacijų, trunkančių beveik 87 tūkst. valandų. Į profesinio mokymo veiklas planuojama pritraukti 36 tūkst. asmenų

Lietuvoje prie ŽŪŽIS veikimo prisideda ne tik BŽŪP lėšomis finansuojamos, bet ir nacionalinės priemonės. Nacionalinėmis lėšomis yra finansuojamas ūkininkų konsultavimas, taikomieji ir tarptautiniai tyrimai, žinių perdavimo ir informavimo veikla, apimanti paramą konferencijoms, seminarams, šviečiamiesiems renginiams, taip pat nacionalinės, regioninės ir tarptautinės žemės ūkio parodos, mugės. Artimiausiu metu numatyta pradėti įgyvendinti tarpusavio bendradarbiavimo dalinantis gerąja patirtimi žemės ūkio sektoriuje projektą, kuriame patyrę ūkininkai ir miškininkai, kiti patyrę ekspertai dalinsis žiniomis, gerąja praktika bei patirtimi su mažiau patyrusiais. Šios veiklos ir renginiai suburia žemės ūkio suinteresuotuosius veikėjus, užtikrina jų tarpusavio ryšių palaikymą, naujausios moksliniais tyrimais bei pažangia patirtimi grįstos informacijos sklaidą ir inovacijų diegimą.

Lietuvos mokslininkai kartu su užsienio valstybių partneriais dalyvauja programos ,,Europos Horizontas“ iniciatyvose, taip prisidėdami prie inovacijų ir žinių kūrimo žemės ūkio srityje Lietuvoje. EIP veiklos grupių projektai bus viešinami mokslininkams, kad jie galėtų dalyvauti programos "Europos Horizontas" projektuose ir būtų užtikrinta sinergija bei keitimasis žiniomis. Programos "Europos Horizontas" kvietimų teikti paraiškas metu planuojama organizuoti tarpininkavimo renginius, kuriuose atskiros EIP veiklos grupės ir galimi jų konsorciumai turės galimybę susitikti ir priimti sprendimus prisijungti prie projektų. Taip pat bus siekiama reguliariai bendrauti su programos "Europos Horizontas" nacionaliniu kontaktiniu centru.

ŽŪŽIS veikloms įtaką daro įgyvendinamos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) priemonės, finansuojamos ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. 2014–2020 m. tarp prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų buvo įtrauktos agroinovacijos ir maisto technologijos. Šiuo metu prioritetai yra peržiūrimi ir 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu lėšas ketinama investuoti į tokias sritis kaip saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai. Vis didesnę dalį ŽŪŽIS nagrinėjamose temose užims skaitmeninimo technologijos – jos taip pat yra įtrauktos į sumanios specializacijos prioritetus. Investicijos bus nukreipiamos į projektus, vystančius dirbtinį intelektą, įvairiarūšės analizės apdorojimą ir diegimą, daiktų internetą.

Konsultantų darbo organizavimas

Lietuvoje teritoriniu požiūriu yra išplėtotas žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimančių subjektų bei kaimo vietovėse kita bendruomenine ir ūkine veikla užsiimančių asmenų konsultavimo paslaugų tinklas. Veikia nepriklausomų žemės ūkio konsultantų tinklas bei individualūs konsultantai, sudarantys sąlygas konsultacinių paslaugų pasiekiamumui visoje šalyje. Vietos veiklos grupių ir kaimo bendruomenių organizacijų tinklas įgalina kaimo gyventojus ir jų asocijuotas struktūras konsultuotis vietos projektų įgyvendinimo klausimais. Sukurti konsultavimo IT įrankiai, sudarantys sąlygas teikti konsultacijas nuotoliniu būdu. Šalyje egzistuoja sukurti pagrindiniai IT įrankiai konsultuoti ūkiams: ūkio valdymo, Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) ir e-mokymų platformos, kurios turi sąsajų su valstybiniais registrais, kontrolės institucijomis. Didžiąją dalį šalies dengia plačiajuosčio interneto ryšys, įgalinantis skaitmeninius įrankius naudoti per mobiliąsias aplikacijas (angl. apps), kitą programinę įrangą.

Siekiant užtikrinti konsultacijų kokybę, buvo sukurta konsultantų bei įstaigų akreditacijos procedūra ir registras. Šią akreditaciją turėjo gauti konsultantai ir įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu finansuotus projektus. Tačiau nuo 2023 m. akreditacijos planuojama atsisakyti, ir tokiu būdu atverti galimybes į ŽŪŽIS pritraukti konsultantus, kurie turi įvairesnę patirtį kitose srityse, tarptautinių projektų įgyvendinimo patirtį, taip pat neapribojant galimybės ateityje konsultavimo paslaugas teikti ir patiems ūkininkams, kurie norėtų dalintis sukaupta praktine patirtimi ir teikti inovacinio potencialo perdavimo bei mentorystės paslaugas kitiems ūkininkams.

Žemės ūkio žinių ir inovacijų konsultantų tinklas

2023–2027 m. laikotarpiu į konsultantų tinklą pagal nustatytus atrankos kriterijus (kvalifikacinius reikalavimus), įskaitant Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 str. 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, įtraukiami konsultantai, turintys atitinkamą kompetenciją, patirtį ir kvalifikaciją. Konsultantai, atrenkami konsultuoti dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo, apimant ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus ir tematikas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 str. 2 ir 4 dalyse.

Subjektai, siekiantys tapti konsultantais teikia prašymus ir atrankos kriterijų atitikimą pagrindžiančius dokumentus. Atrinktų ir patvirtintų konsultantų sąrašas skelbiamas viešai internetiniame tinklapyje. Konsultantų tinklo veiklos organizavimo ir administravimo tvarka nustato konsultantų atrankos į konsultantų tinklą tvarką, konsultantų pareigas, teikiamų paslaugų ir kokybės priežiūros tvarką. Pertvarkoma konsultavimo paslaugų kokybės monitoringo sistema sudarant jos vartotojams galimybę dalyvauti paliekant atsiliepimus, vertinant gautos informacijos / konsultacijos kokybę. Kokybinių reikalavimų neatitinkantys konsultantai bus šalinami iš konsultantų tinklo.

Konsultantų integracija į ŽŪŽIS

Konsultantų integracija į ŽŪŽIS padės spręsti dvi problemas – visi projektuose dalyvaujantys konsultantai bus įtraukiami į kuriamą konsultantų tarpusavio žinių dalijimosi platformą, kuri prisidės prie kvalifikacijos kėlimo, mokymosi ir bendradarbiavimo tinklo sukūrimo. Sukurtas viešai prieinamas konsultantų registras, kur kiekvieno konsultanto teikiamos paslaugos bus vertinamos – ūkininkams suteiks galimybę pasirinkti geriausiai vertinamus konsultantus, o konsultantai bus skatinami dar aktyviau kelti kvalifikaciją ir suteikti geriausias paslaugas ūkininkams.

Konsultantų teikiamų paslaugų kokybę, temų, kuriomis bus teikiamos konsultacijos, spektrą, patirtį užtikrins konsultantams atrinkti numatomi taikyti kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat nacionaliniai teisės aktai įpareigos konsultantus reguliariai kelti kvalifikaciją. Kaip rodo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio įgyvendinimo patirtis, konsultantai gali gauti naujų žinių ir plėsti žinių akiratį arba organizacijos viduje, arba dalyvaujant inovacijų plėtojimo, žinių sklaidos ir mokymo veiklose, tačiau analizė parodė, kad situacija skirtingose organizacijose ženkliai skiriasi. Siekiant užtikrinti nešališkumą, kiekvienas konsultantas, kuris bus įtrauktas į ŽŪŽIS ir teiks konsultavimo paslaugas, turės pasirašyti nešališkumo deklaraciją.

Viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių konsultantų kvalifikacijos kėlimą ir įtraukiančių konsultantus į glaudesnį bendradarbiavimą su mokslininkais ir ūkininkais, yra EIP veiklos grupės, kurias atrenkant pagal Lietuvoje numatytą reglamentavimą, vienas iš atrankos principų, bus EIP grupės sudėties tikslingumas ir konsultantų įsitraukimas.

Ši veiklos sritis atveria daug galimybių konsultantams mokytis, gauti naujausių mokslo žinių ir plėsti bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis. Lietuvos konsultantai taip pat dalyvauja „Horizontas 2020“ programos projektuose ir kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Projekto „i2connect“ platforma yra vienas iš pavyzdžių, kai Lietuvos konsultantai dalyvauja bendrose veiklose kartu su kitų 20 ES šalių atstovais, teikdami konsultavimo paslaugas, kartu mokydamiesi ir dalindamiesi informacija.

Ateityje, teikiant konsultavimo paslaugas, bus didinamas ne tik paslaugų prieinamumas ir sklaida, užtikrinama aukšta teikiamų konsultacijų kokybė, bet ir pradedama kuo plačiau taikyti naujus konsultavimo būdus: mokymą iš patirties, pasitelkiant pažangiai ūkininkaujančius ūkius; interaktyvų konsultavimą nuotoliniu būdu, ir pan., bus sudarytos galimybės į konsultacijų ir mokymo organizavimo procesą įtraukti kooperatyvus, gamintojų organizacijas, ūkininkų organizacijas ir asociacijas. Tokiu būdu bus kuriama tinklaveika grįsta konsultavimo sistema, kuri labiau atitiks ūkininkų poreikius.

Inovacijos ŽŪŽIS veiklose yra kompleksinės ir gali būti laikomos horizontalia veiklos sritimi, kuri yra neatsiejama nuo kitų ŽŪŽIS veiklų ir pačiai sistemai keliamų reikalavimų bei uždavinių. ŽŪŽIS dalyviai turėtų veikti kaip inovacijų katalizatoriai maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuje, tačiau 2014–2020 m. sistemos fragmentacija ir neefektyvūs sistemos veiklos rezultatai neužtikrino pakankamos inovacinės pažangos, susijusios tiek su inovaciniais produktais, tyrimais, tiek su novatoriškomis konsultacijoms, kitomis paslaugomis bei mokymų programomis.

2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu, kaip ir 2014–2020 m., pagrindinė inovacijų ir inovacijų paramos iniciatyva tenka konsultantams. Dėl to ŽŪŽIS turi tapti labiau bendradarbiaujanti ir įtrauki, kad užtikrintų konsultantams prieigą prie naujausių tyrimų ir bendradarbiavimo projektų rezultatų. Taip pat konsultantams bus sudarytos galimybės ir paskatos įsitraukti į inovacijų projektus bei kitus projektus, įgyvendinančius kompleksinį tikslą, taip juos priartinant prie žinių kūrimo ir taikymo.

2023–2027 m. laikotarpiu ketinama imtis konkrečių veiksmų, kurie paspartintų maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus inovacijas, jų sklaidą ir praktinį taikymą:

- sukurti sistemą, kuri remtų inovacijų vadybą ir neformalias patirtines konsultavimo paslaugas ir žinių perdavimą;

- pertvarkyti žinių sklaidos kokybės monitoringo sistemą atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį;

- koordinuotai ir reguliariai vykdyti mokslininkų ir konsultantų, ūkininkų, bendruomenių ir jų asocijuotų struktūrų teminius žinių sklaidos ir inovacijų paieškos (pvz. „Inovacijų dirbtuvės“) bei poreikių tyrimų renginius;

- užtikrinti, kad inovaciniai projektai būtų grindžiami sąveikiuoju inovacijų modeliu;

- vertinant SP projektus, atrankos kriterijuose didesnį svorį suteikti inovacijoms paskatinti (produktų, paslaugų, procesų);

VI (LR žemės ūkio ministerija) parengė SP projektų inovatyvumo vertinimo metodikos projektą, kuris nustato investicinių projektų inovatyvumo vertinimo tvarką, kriterijus ir jų reikšmes. Šia metodika siekiama prisidėti prie efektyvesnio paramos skyrimo, o tuo pačiu ir efektyvesnio paramos panaudojimo bei Strateginio plano tikslų įgyvendinimo. Siekiant įvertinti SP projektų inovatyvumą, išskiriami šie pagrindiniai projektų inovatyvumo vertinimo kriterijai: naujumas, atitikimas strateginiams poreikiams, poveikis aplinkai ir klimatui, skaitmeninimas,inovacijų partnerystė su mokslu, ekonominis efektyvumas.

Laukiamas įgyvendintų veiksmų sąlygotas poveikis – sparčios ir multiplikuojančios inovacijos tarp ŽŪŽIS dalyvių, naujos mokymų programos ir inovacijų paramos schemos, kurios yra patrauklios akademinei bendruomenei, ūkininkams ir konsultantams, padidėjęs paraiškų, siūlančių sukurti inovatyvius produktus ir paslaugas maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriui, skaičius.

Paramos inovacijoms veiklų koordinavimą užtikrins VI padalinys, atsakingas už mokslo, inovacijų ir žinių plėtrą, pasitelkdamas Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatą.

ŽŪŽIS veikia šie instrumentai, susiję su parama inovacijų diegimui ir sklaidai:

1. Lietuvos kaimo tinklo inovacijų skatinimo veikla. Lietuvos kaimo tinklas savo veikloje ypatingą dėmesį skirs veiksmams, kuriais stiprinama žinių ir inovacijų sklaida. Atsižvelgiant į tai, dėmesys bus skiriamas EIP veiklos grupių projektų gerųjų pavyzdžių pristatymams, taip pat Tinklas teiks praktinę pagalbą bendradarbiavimo iniciatyvoms plėtoti (pvz., rengiant potencialių partnerių kontaktų mainų renginius ir tokiu būdu skatinant kurtis naujoms EIP veiklos grupėms, atnaujinant informaciją Tinklo svetainėje apie galimybes dalyvauti tarptautiniuose EIP veiklos grupių ir programos „Europos horizontas” projektuose ar informuojant apie galimybes įsitraukti į kitų tematinių tinklų veiklą). Konkrečios Lietuvos kaimo tinklo veiklos, susijusios su inovacijų skatinimu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, nustatytos Strateginio plano 4.4 dalyje

2. Konsultantai, veikiantys kaip inovacijų brokeriai, renkant ir panaudojant bazinio lygmens novatoriškas idėjas iš ūkininkų ir miškininkų, kuria interaktyvius inovacijų procesus:

-fiksuoja praktinius ūkininkų ir kitų ŽŪŽIS dalyvių poreikius;

-tarpininkauja inovatyvių projektų kūrime ir prisideda prie jų įgyvendinimo;

-organizuoja renginius, skatinančius inovatyvių idėjų generavimą;

-skleidžia ir viešina naujai sukurtas žinias, inovacijas, dalijantis projektų, tyrimų rezultatais bei gerąja praktika.

3. Ypač svarbiais ŽŪŽIS dalyviais, kuriančiais ir diegiančiais inovacijas, tapo 2015 m. pradėjusios kurtis EIP veiklos grupės, į kurias, siekdami gyvendinti EIP projektus, vienodai įsitraukia mokslininkai, konsultantai bei ūkininkai ir miškų savininkai. Kaip rodo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio patirtis, įvairių sričių specialistų ir ūkininkų įsitraukimą į EIP veiklos grupes ypač paskatino EIP projektų galimybių studijų vertinimo ir projektų įgyvendinimo taisyklėse nustatyti papildomi balai už įtrauktus daugiau kaip 5 žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla užsiimančius subjektus. EIP grupių projektams buvo nustatytas 12 galimų temų sąrašas, ir projektai buvo įgyvendinami pagal kiekvieną iš jų. Ateityje labai svarbu EIP atverti platesnėms, ne tik griežtai susijusioms su žemės ūkiu technologiniais sprendimais inovacijoms, bet ir minkštųjų kompetencijų ir inovacijų vystymui bei tobulinimui.

4. Bendradarbiaujame su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kurioje yra sukurta bendroji Lietuvos inovacijų strategija. Numatome skirti atstovus, kurie bus tiesiogiai atsakingi už inovacijų paramos paslaugų organizavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje. Jų tikslas bus užtikrinti reguliarų ir stabilų bendradarbiavimą su konsultavimo, verslo, mokslo ir inovacijų institucijomis Lietuvoje bei užsienyje, rinkti ir analizuoti finansinių išteklių galimybes projektų įgyvendinimui, profesionaliai ir kokybiškai teikti konsultacijas konsultantams, žemės ūkio veiklos subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims apie inovacijų kūrimą, bandymą, diegimą į praktiką, galimybes nacionalinėse ir tarptautinėse projektinėse veiklose.

5. Inovacijų viešinimo įrankis – Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinė sistema (TITRIS). TITRIS renka, viešina bei kaupia taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų duomenis, kurie potencialiai gali prisidėti prie efektyvesnio, tvaresnio, aplinką tausojančio ūkininkavimo. Sistema apjungia mokslininkus, konsultantus, ūkininkus, verslą. Taip pat veikia ir TITRIS socialinio tinklo FaceBook paskyra, kuri viešina informaciją apie inovacijas, aktualius renginius, finansavimo šaltinius ir platina kitą aktualią informaciją ŽŪŽIS dalyviams. Pati TITRIS sistema, jos funkcionalumas ir turinys nuolat pristatomas tiek mokslo institucijoms, tiek ūkininkams įvairių renginių metu (verslo forumai, konferencijos, seminarai) ir pasitelkiant socialinės medijos kanalus. Šiuo metu TITRIS praktinis naudojimas yra ribotas, sistemoje skelbiami ne visi mokslo institucijų darbai, tačiau ateityje planuojama svarstyti galimybes dėl platesnio taikomųjų inovacijų tyrimų viešinimo užtikrinimo.

6. Pastaruoju metu į ŽŪŽIS įsitraukia skaitmeninių inovacijų centrai (SIC). Lietuvoje jie kuriami EIM ir pramonės bendruomenių iniciatyva. SIC veikia kaip kompetencijų centrai – turėdami reikiamą technologijų infrastruktūrą, suteikia galimybę naudotis naujausiomis žiniomis, patirtimi ir technologijomis. Šiuo metu Lietuvos žemės ir maisto sektoriuje veikia 4 SIC – „AgriFood Lithuania DIH“, „Agro Space DIH“, „Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras“ ir INFOBALT DIH. Mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su SIC, perduoda naujausias žinias nešališkoms konsultavimo institucijoms ir konsultantams, kurie savo ruožtu dalijasi naujovėmis su ūkininkais ir miškų savininkais.