Žalinimas

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kas yra žalinimas?

Žalinimas – tai nauja tiesioginių išmokų paramos schema, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų. Žalinimo išmoka skiriama pareiškėjams, kurie laikysis šių reikalavimų:
• pasėlių įvairinimo;
• turimų daugiamečių ganyklų arba pievų (toliau – daugiamečių pievų) išlaikymo (jei pareiškėjas neturi daugiamečių pievų – laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas);
• ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) išskyrimo.
Pareiškėjai, deklaravę mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, jau laikomi  atitinkantys žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama žalinimo išmoka.

2. Kaip būtų vertinama, jeigu dalis ūkio laukų deklaruojami kaip ekologiniai, o dalis sertifikuoti, tačiau nedalyvauja ekologinio ūkininkavimo programoje? 

Pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal VšĮ „Ekoagros“ nustatytas procedūras bei  Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatas, atitinka žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama žalinimo išmoka. Todėl šiuo atveju nesvarbu, ar pareiškėjo laukas yra deklaruojamas pagal KPP 2014–2020  m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, svarbiausia kad šis laukas būtų sertifikuotas pagal ekologinei žemės gamybai keliamus reikalavimus. Svarbu, jog plotai būtų sertifikuoti pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus siekiant gauti žalinimo užskaitą.

3. Jei bent vienas laukas paraiškoje yra ekologinis, ar tai reiškia, kad ji automatiškai atitinka žalinimo išmokos reikalavimus? Jei paraiškoje yra bent vienas ekologinis laukas, tai visi likusieji taip pat privalo būti ekologiniai?

Žalinimas įskaitomas tik tiems laukams, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus. Visiems kitiems laukams  žalinimo reikalavimai taikomi įprastine tvarka. Tačiau pareiškėjas deklaruodamas gali pasirinkti, kas jam naudingiau:

1. Įgyvendinti žalinimą su likusia (neekologine) valda, t. y. gaunant žalinimo išmoką už ekologinę valdos dalį (t. y. už laukus, kurie yra sertifikuoti), o likusią valdos dalį vertinant atskirai, kaip ji atitinka žalinimo reikalavimus arba jų neatitinka.

2. Paraiškoje pažymėti varnelę, kas reikštų, kad pareiškėjas siekia atitikti žalinimo reikalavimus visame deklaruotame plote – tiek ekologinėje (sertifikuotoje), tiek ir neekologinėje valdoje. Tokiu atveju žalinimo reikalavimus pareiškėjas turi atitikti visoje deklaruojamoje žemėje identiškai, kaip tai būtų taikoma neekologiniam ūkiui.

4. Ar NATURA 2000 miškai savaime atitinka žalinimo reikalavimus ir už šiuos plotus skiriama išmoka?

Žalinimo išmoka gali būti skiriama tik už plotus, kurie atitinka pagrindinei (VIPS) išmokai keliamus reikalavimus. Pagal deklaravimo taisyklių 23 punktą, už NATURA 2000 plotus, už kuriuos skiriama pagrindinė išmoka, skiriama taip pat ir žalinimo išmoka, tačiau miškas nėra pagrindinei tiesioginei išmokai tinkamas plotas, todėl ir žalinimo išmoka už tokį plotą nėra mokama.

5. Ar AGRO priemonės savaime atitinka žalinimo reikalavimus ir už šiuos plotus skiriama išmoka? 

Pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, gauna žalinimo reikalavimų užskaitą pagal veiklas, išskyrus šias veiklas:

• „Dirvožemio apsauga“ (kai ankštinių augalų ir (arba) jų mišinių ir (arba) daugiamečių žolių plotai, kuriuose įgyvendinama ši veikla, yra įskaičiuojami vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“, negali būti mokama žalinimo išmoka);
• „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ (kai įskaičiuojami tarpinių pasėlių plotai, kuriuose įgyvendinama ši veikla, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka);
• „Ražienų laukai per žiemą“ (kai įskaičiuojami tinkamų ražienų pasėlių plotai, kuriuose įgyvendinama ši veikla, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, negali būti mokama žalinimo išmoka;
• Galimos išimtys, kai plotai, deklaruoti paramos schemose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, savaime laikomi atitinkančiais žalinimo reikalavimus:

• už plotus, kurie atitinka NATURA 2000 keliamus reikalavimus, skiriama žalinimo išmoka;

• žalinimo išmoka skiriama už plotus, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus. 

6. Ūkininkas deklaruoja 1000 ha žemės, iš jos 700 ha ganyklų arba pievų , likusi apsėta kukurūzais žaliam pašarui ir grūdams. Ar gaus šis ūkininkas žalinimo išmoką, jei neturės palikęs pūdymo ir bus nepasėjęs azotą kaupiančių augalų? Ir kelis pasėlius jis turėtų pasėti 300 ha plote norėdamas gauti žalinimo išmoką?

Pareiškėjas neatitinka žalinimo reikalavimų, kadangi turi tik du pasėlius ir nei laiko pūdymo, nei augina azotą kaupiančių augalų. Norint atitikti pasėlių įvairinimo reikalavimus, šiam pareiškėjui 300 ha kukurūzų plote reikia auginti du skirtingus pasėlius, jei bent dalis ganyklų arba pievų yra iki 5 metų, t. y. dalyvauja pasėlių sėjomainoje. Priešingu atveju, jei visos ganyklos arba pievos yra priskiriamos prie daugiamečių pievų,  pareiškėjui reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius 300 ha kukurūzų plote.

Tam, kad atitiktų ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimus – 5 proc. ariamosios žemės ploto turi būti atidėta šioms vietovėms (t. y. pūdymui ir (arba) azotą kaupiantiems augalams ir(arba) posėliui ir (arba) žoliniam įsėliui ir (arba) trumpos rotacijos želdiniams ir (arba) kraštovaizdžio elementams).

7. Ar galės žalinimo išmoką gauti pareiškėjas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų pagrindinei (VIPS) išmokai?

Ne, negalės. Jei pareiškėjas neatitinka pagrindinei (VIPS) išmokai keliamų reikalavimų – jis nebegalės pretenduoti nei į žalinimo, nei į kitas ES tiesioginių išmokų už plotą schemas.

PASĖLIŲ ĮVAIRINIMAS

1. Pasėlių įvairinimas. Kas tai?

Pasėlių įvairinimo tikslas – dirvožemio kokybės gerinimas. Svarbu žinoti, kad:

1. jei deklaruojama mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, laikoma, kad pareiškėjas įvykdė pasėlių įvairinimo reikalavimą;

2. jei deklaruojama 10 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 30 ha ariamosios žemės, pareiškėjas turi turėti bent du skirtingus pasėlius ariamojoje žemėje, iš kurių didžiausias negali sudaryti daugiau kaip 75 proc. viso ariamosios žemės ploto;

3. jei deklaruojama 30 ha arba daugiau ariamosios žemės, visame jos plote turi būti bent 3 pasėliai, iš kurių didžiausias negali sudaryti daugiau kaip 75 proc., o du didžiausi – daugiau kaip 95 proc. viso ariamosios žemės ploto;

4. reikalavimas laikomas įvykdytu, jei daugiau kaip 75 proc. viso deklaruoto ploto sudaro ganyklos arba pievos, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha.

2. Ar vasarinės ir žieminės kultūros yra laikomos skirtingomis kultūros? 

Taip, laikomos skirtingomis.

3. Kaip bus vertinama situacija, kai nebus galimybės nustatyti plotų, kuriuose javų kultūros auginamos ir susmulkinamos pašarui? Nėra pasiekiama reikalinga branda ir neišlaikomas pasėlis pagal reikalaujamą terminą nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d?

Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atliekamos patikros vietoje metu deklaruojamame lauke turės būti randamas deklaruotas pasėlis arba akivaizdžios deklaruoto pasėlio buvimo lauke liekanos (pavyzdžiui, ražienos). Priešingu atveju bus fiksuojamas deklaravimo taisyklių nuostatų pažeidimas. Tačiau, tai nebūtų pažeidimas, jei būtų rastas kitas pasėlis (arba jo liekanos), jei tas pasėlis būtų priskiriamas tai pačiai naudmenų klasifikatoriaus pasėlių grupei ir neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

EKOLOGINIU POŽIŪRIU SVARBIOS VIETOVĖS

1. Kas yra ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė (EASV) ir kaip ją išskirti?

EASV – vietovė, kurioje sudarytos sąlygos laukinei florai ir faunai veistis, bujoti.

EASV tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas.

Šis reikalavimas taikomas pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės. Svarbu žinoti:

• jei deklaruojama 15 ha arba mažiau ariamosios žemės, laikoma, kad pareiškėjas įvykdė EASV reikalavimą;
• jei deklaruojama daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, 5 proc. jos ploto turi būti skirta EASV ;
• EASV gali sudaryti: pūdymas (juodasis arba žaliasis), azotą kaupiantys augalai, posėlis, žolinis įsėlis, trumpos rotacijos želdiniai ir kraštovaizdžio elementai (miškeliai, tvenkiniai, kūdros, palaukės ir grioviai);
• reikalavimas laikomas įvykdytu, jei daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto sudaro ganyklos arba pievos, ir (arba) pūdymui palikta žemė, ir (arba) azotą kaupiantys augalai, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha.

2. Ar galima atlikti žolės smulkinimą EASV grioviuose?  

Taip, grioviuose, kurie deklaruojami kaip EASV elementai, žolės smulkinimas leidžiamas.

3. Kaip bus įvertintas melioracijos griovio šienavimo faktas (griovys įbrėžtas EASV užskaitai), jei yra patvinęs nuo bebrų užtvankų?

Nors pareiškėjas turi užtikrinti griovių priežiūrą, t. y. deklaruojant juose neturi būti krūmų, medžių, sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių, t. y., deklaruojami griovio ar jo atkarpos šlaitai turi būti šienaujami ir sutvarkomi bent 1 kartą per metus iki rugpjūčio 31 d., tačiau, jeigu griovio priežiūra nėra įmanoma dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių (pvz. griovys patvinęs dėl bebrų suręstų užtvankų) NMA tikrintojai, darydami patikrą vietoje, turi atsižvelgti į esamą situaciją, t. y. jei pareiškėjas akivaizdžiai neturėjo galimybės nušienauti griovio – tai nebūtų laikoma griovio priežiūros reikalavimų neatitikimu. Tačiau pareiškėjas savo ruoštu taip pat turėtų informuoti Agentūrą raštu dėl susidariusios situacijos, paaiškindamas, kodėl negali sutvarkyti EASV užskaitos tikslais deklaruojamo griovio.

4. Ką reikėtų žinoti apie juodąjį ir žaliąjį pūdymą?

Deklaruojant pūdymo plotus būtina užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.:

- juodajame pūdyme nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba (t. y. sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas) einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas taip pat turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių;

- žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti, t. y. negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai (klasifikatoriaus III grupėje ir kodu GPŽ deklaruojami) augalai. Žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi būti įterpiami į dirvą (žaliosios masės susmulkinimas ir įterpimas į dirvą nėra laikomas žemės ūkio gamybos vykdymu), o prieš įterpiant į dirvą draudžiama nuimti šių augalų derlių.

 Pūdymo plotuose, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

5. Ką ir kada galima auginti juodajame ir žaliajame pūdyme, nuo kada galima apsėti juodąjį pūdymą, aparti žaliąjį? Žaliajame pūdyme gali būti auginami žoliniai augalai (naudmenų klasifikatoriaus III grupės ir kodu GPŽ deklaruotini augalai). Tuo tarpu juodasis pūdymas rudenį gali būti apsėtas žemės ūkio augalais ūkininko pasirinkimu – be ribojimo, kokiais.

Žaliajame pūdyme gali būti auginami žoliniai augalai (naudmenų klasifikatoriaus III grupės ir kodu GPŽ deklaruotini augalai). Tuo tarpu juodasis pūdymas rudenį gali būti apsėtas žemės ūkio augalais ūkininko pasirinkimu – be ribojimo, kokiais.

Kadangi laikotarpiu tarp birželio 1 d. ir liepos 31 d. bus tikrinama, ar pareiškėjas iš tikrųjų augina tuos augalus (arba laiko pūdymą), kuriuos deklaravo savo paraiškoje, svarbiausia, kad minėtu laikotarpiu juodajame pūdyme nebūtų auginami jokie žemės ūkio augalai, būtų žemės periodiško dirbimo įrodymai, lauke nebūtų subrendusių piktžolių, žaliojo pūdymo atveju – plote auginami žoliniai augalai, nėra žolės šienavimo, ganymo požymių.

Po liepos 31 d. juodasis pūdymas gali būti apsodintas žemės ūkio augalais, o žaliajame pūdyme auginami žoliniai augalai – įterpiami į dirvą.

6. Ar pūdymą galima deklaruoti kelis metus iš eilės toje pačioje vietoje?

Taip, galima.

7. Pareiškėjas turi didelį bulvių ūkį ir didelius jų plotus. Šių plotų galulaukės nėra apsodintos bulvėmis, kad būtų galima pravažiuoti traktoriui. Kaip deklaruoti tokius plotus? (apie 8 metrų pločio).

Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad palaukės, pripažįstamos tinkamomis EASV užskaitai tuomet, kai jų plotai gali būti prilyginami pievai ar pūdymui, kuriuose laikomasi atitinkamai pievai arba pūdymui taikytinų priežiūros reikalavimų. Palaukėms taip pat taikomi šie reikalavimai:

1) turi būti ne didesnio kaip 20 m ir ne mažesnio kaip 1 metro pločio;

2) pagal visą pažymimą (įbraižomą) ilgį ribojasi:

         • viena ilgąja kraštine su pareiškėjo lauku;

         • kita ilgąja kraštine su mišku, keliu, melioracijos grioviu, arba paviršinio vandens telkiniu.

3) nuo ariamojoje žemėje deklaruojamos rūšies žemės ūkio augalų privalo būti atskirta aiškiai matoma riba.

Jūsų atveju, jei pareiškėjas pageidaus deklaruoti bulvių lauko galulaukes (palaukes) EASV tikslais – tokie plotai turės atitikti minėtus tinkamumo reikalavimus dėl pločio ir kt., bei būti prižiūrimi – kadangi tokie plotai greičiausiai bus prilyginami pūdymui – juos reikės ir prižiūrėti kaip pūdymus, t. y. periodiškai įdirbti, kad plote nebūtų piktžolių (išskyrus apsėjimo reikalavimą, kuris taikomas pūdymui pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus). Jei galulaukėse būtų pieva, tuomet tokius plotus reikėtų tvarkyti pagal pievos priežiūrai keliamus reikalavimus (sutvarkyti iki rugpjūčio 31 d.) bei užtikrinti, kad būtų matoma neišvažinėta augmenija.

8. Ar pūdymą reikia būtinai apsėti?

Deklaruojant juodąjį pūdymą jį būtina apsėti žieminėmis kultūromis iki einamųjų metų lapkričio 1 d., kadangi tai yra būtina įgyvendinant Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (GAAB). 

9. Jeigu buvo pieva, o vasaros gale ūkininkas nupjauna žolę, suaria ir rudenį sės žiemines kultūras, tai kokiu kodu deklaruoti? Ar galima šiuo atveju deklaruoti žaliąjį pūdymą, nors žolinė produkcija gaunama ir naudojama?

Tokiu atveju turi būti deklaruojama ganykla arba pieva.

10. Ar taikomas reikalavimas iki lapkričio 1 d. apsėti III grupės augalus žieminėmis kultūromis (ar palikti nuimto derliaus ražienas per žiemą), siekiant atitikti EASV reikalavimus? 

Ne, šis reikalavimas taikomas tik klasifikatoriaus II grupės augalams, jei siekiama atitikti EASV reikalavimus.

11. Jeigu po šios žiemos žiemkenčiai iššalo juos turės persėti vasarojumi, ar nebus baudžiami ūkininkai, jei atvykę tikrintojai ras vasarinius javus?

Pareiškėjai, einamaisiais metais siekiantys atitikti žalinimo reikalavimus, privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų einamųjų metų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba pasėlio liekanas nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas tai pačiai naudmenų klasifikatoriaus pasėlių grupei ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarbu yra tai, kas pareiškėjo yra paraiškoje deklaruojama einamaisiais metais, t. y. ar pareiškėjas einamaisiais metais augina bent 2 arba 3 (priklausomai nuo bendro deklaruojamo žemės ploto) skirtingų rūšių pasėlius. Ankstesnių metų pasėlių deklaracija neturi jokios įtakos einamiesiems metams (jei ankstesnių metų pasėliai iššalo – vietoj jų gali būti atsėjami kiti – vasariniai pasėliai arba paprasčiausiai paliekamas pūdymas – jis taip pat užskaitomas kaip skirtingas „pasėlis“ pasėlių įvairinimo tikslais).

Taip pat, svarbu paminėti, kad pareiškėjai gali keisti paraiškos duomenis (keisti deklaruojamų kultūrų kodus) iki paraiškų rinkimo pabaigos be jokių sankcijų.

12. Jeigu yra sėjamas mišinys (pvz. vikių ir avižų), ar jis atitinka ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimus? 

Taip, vikių-avižų mišinys atitiks EASV reikalavimus su sąlyga, kad azotą kaupiantys augalai, šiuo atveju vikiai, bus dominuojantys (sudarys daugiau nei 50 proc.) mišinyje. EASV reikalavimus atitinka tiek gryni azotą kaupiantys augalai, tiek šių augalų mišiniai su kitais augalais – tol, kol azotą kaupiantys augalai išlieka dominuojantys.

13. Ar gali būti posėliu sėjamas miežių ir kitos kultūros (pvz. garstyčių) mišinys, jei pagrindinė kultūra buvo miežiai?

Taip, gali.

14. Ar galima posėliui naudoti juodųjų (rudųjų) bei baltųjų garstyčių mišinį? Ar jis atitiks susietosios paramos reikalavimus? Kodėl jos negali būti naudojamos žaliajam pūdymui?

Posėlis turi būti sudarytas iš bent 2 augalų rūšių. Baltosios ir rudosios garstyčios yra traktuojamos kaip du skirtingi augalai pasėlių įvairinimo tikslais, tad šių augalų mišinys atitinka posėliui keliamus reikalavimus.
Toks plotas neatitinka susietosios paramos reikalavimų, nes garstyčios nepriskiriamos nei prie baltyminių, nei prie kitų augalų rūšies, remiamos susietąja parama.
Plotai, apsėti garstyčiomis, naudotini kaip žaliasis pūdymas, turėtų būti deklaruojami kaip garstyčių laukai. Tokiu atveju pareiškėjas po liepos 31 d. (po to, kai baigiasi pasėlių įvairinimo laikotarpis arba net anksčiau, tačiau paliekant lauke įrodymus, kad lauke augo būtent deklaruojamas augalas – prieš jį įterpiant į dirvą) gali augalus įterpinėti į dirvą. Primename, kad žaliajame pūdyme gali būti auginami tik žoliniai augalai ne gamybos tikslais. Priešingu atveju didėja rizika, kad pareiškėjas deklaruojamo pūdymo plote vykdys gamybą, kas iš esmės prieštarauja EASV tikslui.

15. Ar dobilai tinka kaip įsėlis?

Taip, nuo 2017 m. pritaikius žalinimo reikalavimų įgyvendinimo supaprastinimą, net ir grynieji dobilai yra tinkami kaip žolinis įsėlis EASV tikslais. Primename, kad 2016 m. grynieji dobilai nebuvo tinkami kaip žolinis įsėlis, kadangi po ES Teisingumo Teismo išaiškinimo dobilai, kitos grynosios baltyminės žolės ar šių žolių mišinys turėtų būti traktuojami ne kaip žolė, o kaip atskiras pasėlis. Remiantis šiuo išaiškinimu, grynieji dobilai nebuvo laikomi įsėliu EASV tikslais.

16. Kokiu klasifikatoriaus kodu reikia deklaruoti vikių-avižų mišinį pašarui?

Jei mišinyje vikiai yra vyraujantys (t. y. sudaro daugiau nei 50 proc.), jį reikėtų deklaruoti kodu BMI (Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)). Jei mišinyje vikiai nėra vyraujantys (t. y. sudaro 50 proc. ar mažiau), jį reikėtų deklaruoti kodu NMI (Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys). Taip pat reikėtų pasirinkti požymį PA, kuris reiškia, kad tai žemės ūkio augalai pašarams.

17. Ar galima daryti įsėlį su Vikių ir Avižų mišiniu? Taip pat, ar galima daryti įsėlį į BMĮ arba NMI kodais deklaruojamus pasėlius? 

Galima, tačiau tokie plotai neatitiks EASV įsėlio reikalavimų, nes mišinių, deklaruotinų minėtais kodais, sudėtyje yra baltyminių augalų, į kuriuos įsėlio daryti negalima, nes baltyminiai augalai jau ir taip gali būti traktuojami kaip azotą kaupiantys, todėl antrosios EASV užskaitos jau būti negali.

18. Kokiu naudmenų klasifikatoriaus kodu deklaruoti facelijų, barkūnų ir grikių mišinį? Mišinys skirtas bitėms.

Tai labai netradicinis mišinys. Jo deklaravimas priklauso nuo tokio mišinio sudėties: jei baltyminės žolės (barkūnai) nėra vyraujantys – mišinys turėtų būti deklaruojamas kodu NMI, o visais kitais atvejais – kodu KTŽ, kadangi daugiau alternatyvų tokiam mišiniui nėra.

19. Kada po ankstyvųjų augalų pasėtą posėlį, EASV užskaitai, galima suarti?

Posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 d.–rugpjūčio 15 d., sėjant sėklų mišinį, susidedantį bent iš dviejų rūšių augalų, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu [email protected] ar telefonu mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja Agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Jei pareiškėjas ketina auginti žieminį posėlį, paraiškoje jis privalo nurodyti posėlio rūšį (žieminių augalų – kodas ŽP) ir papildomai pasirinkti žieminio augalo kodą iš klasifikatoriaus, kurį pareiškėjas, pateikęs prašymą Agentūrai, gali keisti iki einamųjų metų spalio 1 d. Posėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti. Kitais metais deklaruoto žieminio posėlio vietoje auginant tos pačios rūšies žieminius augalus, praėjusiais metais žieminio posėlio plotas nebelaikomas EASV elementu, t. y. neatitinka žalinimo reikalavimų.

20. Ar vasaros metu įsėtas žolinis įsėlis reikalingas EASV užskaitai (naudmenos kodas GPŽ), rudenį turi būti apartas? ar galima bus kitą pavasarį deklaruoti kultūrą naudmenos kodu GPŽ? Jeigu turi būti apartas, tai kada galima jį suarti?

Įsėlis sėjamas į pagrindinį pasėlį balandžio 1 d.–birželio 30 d., įsėjant žolinius (klasifikatoriaus III grupės arba kodu GPŽ deklaruojamus) augalus, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Įsėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu [email protected] ar telefonu mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja Agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas. Įsėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti

21. Kodėl nėra atskiro kodo ankštinių javų mišiniui grūdams? 

Kodas yra. Ankštinių javų mišinys turėtų būti deklaruojamas kodu AKM, t. y. kaip azotą kaupiančių augalų mišinys. Toks plotas atitinka tiek susietosios paramos baltyminiams augalams, tiek ir azotą kaupiančių augalų reikalavimus.

22. Ar galima deklaruoti didesnių dimensijų kraštovaizdžio elementus nei numato nustatyta tvarka? Kas nustato jų dydžius?

Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės kraštovaizdžio elementų proporcijos yra aiškiai nustatytos 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 4 skirsnio 45 straipsnyje.

2016 m. visi kraštovaizdžio elementai turėjo aiškiai nustatytas maksimalias dimensijas, tačiau nuo 2017 m. pritaikius žalinimo reikalavimų įgyvendinimo supaprastinimą galima deklaruoti ir didesnių dimensijų, nei yra nustatyta, kraštovaizdžio elementus (supaprastinimas negalioja palaukių deklaravimui). Deklaravus didesnį / platesnį nei užskaitai naudojamų dimensijų kraštovaizdžio elementą EASV plotui apskaičiuoti bus naudojamas ne didesnis nei nustatytas EASV tinkamas plotas;

Plačiau apie EASV kraštovaizdžio elementus nuorodoje: Kraštovaizdžio elementų nustatymo gairės: ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimas ir išlaikymas nuo 2017 m.

23. Pareiškėjo deklaruotoje ariamojoje žemėje yra 0,5 ha ploto miškelis, kuris ribojasi su 0,3 ha ploto tvenkiniu, ar šie abu elementai bus laikomi tinkamais ir ar jie atitiks visus keliamus reikalavimus?

Šie abu kraštovaizdžio elementai gali būti tinkami EASV reikalavimo įgyvendinimui, jei atitiks šiuos reikalavimus:

1) kiekvienas iš besiribojančių kraštovaizdžio elementų privalo būti įsiterpęs arba ribotis su deklaruota ariamąja žeme. Elementai be privalomo ribojimosi su ariamąja žeme taip pat gali ribotis su paramai netinkamais plotais (išskyrus plotus, deklaruotus kodu NEP „Netinkami paramai plotai“) ir (arba) to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir (arba) daugiamečių sodinių plotais;

2) abu besiribojantys elementai negali būti nutolę nuo to paties pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės toliau kaip 5 metrus;

3) kiekvienas iš besiribojančių elementų privalo atitikti kitus pavieniams elementams keliamus reikalavimus.

Šiuo atveju yra deklaruojamas didesnis nei 0,3 ha ploto miškelis, jis gali būti pripažintas tinkamu EASV užskaitai, tačiau EASV užskaitai apskaičiuoti naudojamas ne didesnis nei 0,3 ha plotas.

24. Kokie grioviai yra tinkami kaip EASV kraštovaizdžio elementai?

Kad griovys būtų pripažintas tinkamu kaip EASV kraštovaizdžio elementu, jis privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) palei visą deklaruojamo griovio (bent vieno jo šlaito) ilgį turi būti deklaruojamos ariamosios žemės laukas, kuris priklauso vienam šeimininkui;

2) deklaruojamas griovys per visą griovio ar griovio atkarpos ilgį nuo pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės lauko besiribojančios kraštinės turi būti nutolęs ne didesniu kaip 5 m atstumu (išskyrus tuos atvejus, kai šalia dar deklaruojama ir palaukė);

3) pareiškėjas privalo užtikrinti griovių priežiūrą, t. y. deklaruojant juose neturi būti krūmų, medžių, sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių.

Nuo 2017 m. grioviams nebetaikomas maksimalaus pločio reikalavimas.

25. Ar gali vieną kraštovaizdžio elementą dalintis keli pareiškėjai?

Gali. Kraštovaizdžio elementai kurie yra įsiterpę arba ribojasi su vieno ar daugiau pareiškėjų deklaruota ariamąja žeme gali būti tinkami. Šie elementai be privalomojo ribojimosi su ariamąja žeme taip pat gali ribotis su paramai netinkamais plotais (išskyrus plotus, deklaruotus kodu NEP „Netinkami paramai plotai“) ir (arba) to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir (arba) daugiamečių sodinių plotais.

26. Kada galima aparti paliktas ražienas, likusias po azotą kaupiančių (II klasifikatoriaus grupė) augalų auginimo, siekiant atitikti EASV reikalavimus?

Pareiškėjas, siekiantis atitikti EASV reikalavimus plotuose, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo, nuėmęs jų derlių, minėtus plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Minėtų augalų ražienoje gali būti atliekamas lengvas paviršiaus kultivavimas taip, kad po jo išliktų matomos ražienos.

DAUGIAMETĖS PIEVOS

1. Ar galima arti daugiametes ganyklas arba pievas? 

Vienas iš žalinimo reikalavimų – daugiamečių pievų išlaikymas. Tai reiškia, kad negalima keisti šių plotų žemės ūkio paskirties, pavyzdžiui, paversti ariamąja žeme ir joje auginti javus. Tačiau tokius plotus galima atnaujinti – arti atsėjant plotą kultūrinėmis žolėmis (išskyrus atvejus, kai pieva patenka į NATURA 2000 teritorijoje esančius natūralių buveinių plotus).

Svarbu: jeigu Lietuvoje daugiamečių pievų sumažės daugiau, negu leistina, pakeitusieji šių plotų paskirtį turės juos vėl atkurti atgal į pievą. Kitaip bus mažinama žalinimo išmoka.

2. Kiek metų ganykla arba pieva laikoma daugiamete?

Plotas, deklaruojamas kaip pieva tame pačiame lauke 5 metus iš eilės tampa daugiamete pieva. Tai reiškia, kad, pvz., plotas, 2011–2015 m. deklaruotas kaip pieva iki 5 m. , 2016 m. turi būti deklaruojamas kaip daugiametė pieva.

3. Ar galima daugiametės pievos plotą deklaruoti kitame plote? 

Taip galima, tačiau deklaruotame plote privalu įsipareigoti ganyklą arba pievą išlaikyti bent 5 metus.

4. Kas atsako už suartos daugiametės pievos atstatymą?

Jei daugiametė pieva buvo pakeista į kitą paskirtį, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas privalo prisiimti visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus.

5. Nuo kokio ploto reikia atkurti daugiametes pievas?

Atkūrimo reikalavimas taikomas plotams, kurie yra 0,1 ha arba didesni.

6. Ar daugiametes pievas galima paversti daugiamečiais sodais?

Ne, tik galima apsodinti mišku.

7. Daugiamečių pievų išlaikymo atskaitos metai. Ar šie 2012–2015 atskaitos  metai taikomi 2014–2020 laikotarpiui? Jeigu ne, tai kaip sugrąžinti lauką atgal į sėjomainą, nes šiemet ganyklą arba pievą (daugiau kaip 5 m.) reikės deklaruoti kaip daugiametę ir bus taikomas įsipareigojimas dėl šios pievos išlaikymo? Ar šis įpareigojimas taikomas neribotam laikui?

Taip, tai yra įsipareigojimas bent jau 2014–2020 m. periodui. Kokie reikalavimai išmokoms gauti bus po šio laikotarpio – kol kas negalime žinoti. Tačiau, atsižvelgiant į šio reikalavimo aplinkosauginę reikšmę, tikėtina, kad reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas – išliks.

8. Dėl naujų žemių įsigijimo. Jeigu ūkininkas pageidauja 2017 metais pirkti naujų žemės plotų, kurie 2016 metais nebuvo deklaruoti, o prieš tai deklaruotos tik ganyklos arba pievos? Ar bus galima suarti? Ar prieš perkant žemes reikia pasidomėti, kas jose buvo deklaruota ir kokie įsipareigojimai jose buvo? Jeigu dėl to bus taikomos sankcijos – kam jos bus taikomos? Pardavusiajam žemę ar nusipirkusiajam?

Atkūrimo reikalavimas taikomas nusipirkusiajam (nesvarbu, kas išarė). Visiems visada aiškiname vienodai: atkurti reikės, jei per ankstesnius dvejus metus (pagal deklaravimo duomenis) plotas buvo daugiametė ganykla arba pieva, o einamaisiais metais deklaruojamas kaip kitos paskirties žemė (ne daugiametė pieva).

Tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad didžiausias galimas išmokų mažinimas pareiškėjui, panaikinusiam daugiametę ganyklą arba pievą (nesvarbu, ar tą padarė pats pareiškėjas, ar kitas anksčiau plotą deklaravęs asmuo) ir vietoj jos pasėjus, pvz., javus, ir iki kitų metų deklaravimo neatkūrus išartos ganyklos arba pievos (t. y. vėl nepasėjus žolės) toje pačioje arba kitoje vietoje, ir tik tuo atveju, jei Lietuvos mastu daugiamečių ganyklų arba pievų bus sumažėję daugiau, nei leidžiama (t. y. daugiau nei 5 proc.) – pareiškėjui neskiriama žalinimo išmoka už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą. Nuo 2017 m. – galimai taikytinas ir pagrindinės išmokos mažinimas – tai priklausys nuo to, koks daugiamečių pievų plotas buvo išartas ir neatkurtas.

Tokiu atveju, jei pareiškėjas išars ganyklą arba pievą ir deklaruos, kaip, pvz., javus prieš tai apskritai nedeklaruotame plote, reikalavimas atkurti išartą ganyklos arba pievos plotą jam nebus taikomas. Už tokį plotą pareiškėjas gaus žalinimo išmoką, jei atitiks visus keliamus reikalavimus. 

9. Kodėl deklaravimo taisyklėse nuo 2015 m. atsirado tokios griežtos nuostatos dėl daugiamečių pievų išlaikymo bei pievų iki 5 metų virtimo į daugiametes pievas po 5 metų deklaravimo?

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad:

1. Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas nėra naujas – jis Lietuvoje galioja nuo 2005 m. Iki šiol už reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti išmokų mažinimo, tačiau ūkininkas įsipareigojo „Agentūrai pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurti per paskutiniuosius metus buvusį ganyklų arba pievų plotą“.

2. Daugiametės  pievos apibrėžimas taip pat liko nepakitęs, tačiau išaiškintas detaliau: plotas, 5 metus iš eilės deklaruotas toje pačioje vietoje kaip pieva iki 5 m., virsta daugiamete pieva. Apie tai, kad pareiškėjo deklaruojamas plotas jau fiksuojamas kaip daugiametė pieva – pareiškėjas per sistemą informuojamas deklaravimo metu.

3. Atnaujinti ganyklą arba pievą – ją išariant ir vėl sėjant žolę – galima nors ir kiekvienais metais – tai neturi įtakos pievos virtimui daugiamete pieva.

4. Tais atvejais, kai laukas toje pačioje vietoje deklaruojamas kaip ganykla arba pieva iki 5 metų 4 metus iš eilės, o penktus metus išariamas ir pasėjami, pvz., javai, – nevirsta į daugiametę pievą – išlaiko ariamosios žemės statusą.

10. Ką daryti, jei vaikai perima tėvų, senelių žemę ir (arba) nori keisti ūkininkavimo kryptį, pvz. iš šiuo metu nepelningos pienininkystės į, pvz., javininkystę. Ar jam galima išarti daugiametes pievas? Ar jam bus taikomos sankcijos ir kokios?

Puikiai suprasdami šiuo atveju nepalankią situaciją perspektyviam, norinčiam keisti ūkininkavimo kryptį ūkininkui, turime atsakyti, kad, deja jokių išlygų tokiam ūkiui negalime numatyti, turi būti taikoma įprastinė tvarka. Pagal ES reglamentus – tiek reikalavimas išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus, tiek ir išartų pievų atstatymo metodika – visoms ES valstybėms narėms yra taikomi vienodai, nenumatant jokių išimčių.

Tačiau, pagal Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą, patvirtintą ž. ū. ministro įsakymu 2016 m. sausio 29 d. Nr. 3D-40, siekiama ūkius, keičiančius ūkininkavimo kryptį, kiek įmanoma labiau atleisti nuo bet kokių galimų atstatymo įpareigojimų ir išmokų mažinimo. Tai reiškia, kad, Lietuvai viršijus kritinę 5 proc. daugiamečių pievų sumažėjimo ribą, pirmiausia atkurti daugiametes pievas būtų reikalaujama ūkių, kurie per ankstesnius keletą metų nelaikė gyvulių.

11. Jei pareiškėjai buvo įpareigoti atstatyti daugiametes  pievas, tačiau atkūrė ne visi, bet tie, kurie atstatė, užteko atkurti teigiamą balansą, ar bus sankcijomis baudžiami tie, kurie neatkūrė?

Pareiškėjams, kurie po Agentūros informavimo iki kitų metų deklaravimo pradžios neatkūrė daugiamečių pievų plotų, o aplinkos atžvilgiu pažeidžiamos daugiametės pievos atveju – iš karto, kai nustatomas faktas, kad pieva buvo išarta arba pakeista jos paskirtis, taikomos sankcijos dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį, neatsižvelgiant į tai, ar daugiamečių pievų rodiklis Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 5 proc.

12. Ar gali daugiametes pievas arti ekologinis ūkis?

Pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus, atitinka žalinimo išmokos reikalavimus, pareiškėjai gali keisti daugiamečių pievų paskirtį (arti).

13. Ar galima daugiametę pievą suarti ir atsėti dirvos gerinimo tikslais? Ar man bus taikytinos sankcijos? 

Taip, galima suarti daugiametę pievą ir ją atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Atkūrus daugiametę pievą privalu išlaikyti atkurtą pievos plotą kaip pievą bent 5 metus iš eilės.

14. Ar galima ganyti ir arba smulkinti daugiametes pievas, kurios naudojamos prekinei produkcijai gauti? 

Galima, jei atitinka Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 7.1.1.-7.1.3. papunkčiuose ir 7.5. punkte nurodytus atvejus.