Nacionalinė maisto kokybės sistema

Globalizacijos procesui užvaldžius rinkas, vis aktualesnis tampa įprastinio, vietinio maisto gamybos ir vartojimo tradicijų išsaugojimas. Šalys šį uždavinį sprendžia skirtingais būdais. Lietuvoje nuo 2007 m. įteisinta nacionalinė maisto kokybės sistema. Pagal šią sistemą gaminami produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kurie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.

Europinės ir nacionalinės maisto kokybės sistemos

Dar iki narystės ES, kaimyninės valstybės, siekdamos suteikti prioritetą šalyje pagamintiems produktams, naudojo ženklus: „Pagaminta Latvijoje“, „Pagaminta Lenkijoje“. Tuo tarpu senosios ES šalys turėjo pripažintus kokybės ženklus, kuriais galėjo būti ženklinami tik produktai, pagaminti ir sertifikuoti pagal aiškiai apibrėžtus, aukštesnės kokybės reikalavimus (pvz., Label Rouge (Prancūzija), AMA (Austrija), Global approach (Olandija) ar QS (Vokietija).

Įstojus į ES naujoms šalims, tokie ženklai kaip „Pagaminta Latvijoje“ ar „Pagaminta Lenkijoje“ buvo traktuojami kaip  diskriminaciniai, todėl buvo pakeisti arba panaikinti.  Europos Komisija atliko specialų tyrimą ir nustatė, kad valstybėse narėse yra per 400 skirtingų nacionalinių maisto kokybės sistemų. Siekiant valdyti šį procesą,  2005  m.  ES reglamentu  buvo apibrėžti bendrieji reikalavimai  nacionaliniu lygiu pripažintoms maisto kokybės sistemoms, tuo tarpu konkrečius reikalavimus  leista apsibrėžti pačioms šalims narėms pagal jų poreikius ir gamybos sąlygas.

Bendrųjų reikalavimų esmė yra ta, kad pagal nacionalines sistemas pagaminti produktai turi atitikti aukštesnius nei įprasta reikalavimus gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos srityse. Atitiktis šiems reikalavimams turi būti patvirtinta nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotu sertifikatu.

Taigi šiuo metu ES gyvuoja tiek ES lygiu reglamentuotos maisto kokybės sistemos (tokios kaip registruotų saugomų kilmės nuorodų, saugomų geografinių nuorodų, tradicinių, specifinėmis savybėmis pasižyminčių produktų bei ekologiškų produktų), tiek ir nacionaliniu lygiu pripažintos maisto kokybės sistemos.

Nacionalinės maisto kokybės sistemos atsiradimo Lietuvoje prielaidos

Lietuvoje nebuvo plačiai naudojami nei išskirtiniai ženklai, pažymintys vietos maisto gamintojų gaminius, nei kokybės sistemos, todėl, išanalizavus kitų šalių kokybės sistemas ir remiantis jų patirtimi, buvo nutarta kurti nacionalinę maisto kokybės sistemą. Tokiu būdu siekiama sudaryti ūkio subjektams, ypač smulkiesiems, galimybes sukurti didesnę produkto pridedamąją vertę ir atrasti nišą persotintoje rinkoje.

Lietuvoje 2005–2007 m. buvo įgyvendinamas Dvynių projektas „Specifinėmis žemės ūkio sąlygomis auginamos pagerintos kokybės produkcijos gamybos ir kokybės kontrolės sistemos parengimas“. Šį projektą vykdė Prancūzijos Respublikos žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija bei  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dalyvaujant  Prancūzijos paukštienos augintojų susivienijimų SYNALAF ir  Label Rouge atstovams,  Lietuvos paukščių augintojų ir veisėjų asociacijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dvynių projekto rėmuose ir papildomai į pagalbą pasitelkus maisto gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, vartotojų bei mokslo institucijų specialistus, buvo sukurta nacionalinės maisto kokybės sistemos koncepcija. Koncepcijoje buvo apibrėžti konkretūs reikalavimai maisto produktų gamybai. Šie reikalavimai yra griežtesni už bendruosius maisto produktų tiekimo rinkai keliamus reikalavimus, tačiau, skirtingai nei ekologinėje gamyboje, leidžiama naudoti normaliai augalų vegetacijai būtiną mineralinių trąšų kiekį, taip pat, esant būtinumui, tam tikru augalų vegetacijos laikotarpiu leidžiama ribotai naudoti augalų apsaugos priemones. Nacionalinė maisto kokybės sistema Lietuvoje įteisinta 2007 m. pabaigoje. Pagal tokią sistemą užaugintus ar pagamintus produktus buvo nutarta vadinti  išskirtinės kokybės produktais. Ilgainiui šis pavadinimas buvo patikslintas, o 2022 m. peržiūrėta nacionalinės maisto kokybės sistemos koncepcija suteikiant galimybę vartotojui diferencijuoti NKP pagal naudojamus ženklus.

Žalios spalvos NKP ženklas "Nacionalinė kokybė Lietuva" žymi sertifikuotus, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktus, atitinkančius pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus, o raudonos spalvos ženklu "Kokybė" ženklinami NKP, kurie atitinka ne tik pagrindinius, bet ir papildomus, dar aukštesnius, kiekvienoje specifikacijoje atskirai išdėstytus kokybės, aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės reikalavimus.

Tikimasi, kad nacionalinės maisto kokybės sistemos koncepcijos atnaujinimas sudarys sąlygas didesniam lietuviškų maisto produktų gamintojų skaičiui įsitraukti į NKP gamybą, taip padidinant ypač kokybiškų maisto produktų pasiūlą, praplečiant ir palengvinant vartotojui pasirinkimą.