Maisto švaistymo mažinimas

Maisto švaistymo mažinimas

Maisto nuostolių ir švaistymo mažinimas yra svarbus svertas, padedantis didinti ne tik maisto sistemų aplinkosauginį tvarumą, bet ir prisidedantis prie apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumo. Efektyvesnis maisto išteklių naudojimas taip pat prisideda prie klimato kaitos švelninimo, nes sumažina energijos, vandens ir kitų gamtos išteklių naudojimą maisto gamybos ir tiekimo procese. 
Maisto švaistymo mažinimas taip pat prisideda prie socialinių tikslų, nes saugus vartoti perteklinis maistas gali būti perduodamas labdaros ir paramos organizacijoms, kurios jį paskirsto socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Lietuvoje 2024 m. skurdo rizikos lygis sudarė 21,5 proc., tai yra apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. 

Maisto švaistymo mažinimo tikslai

Europos Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios iki 2030 m. reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekį visoje maisto tiekimo grandinėje:

• maisto perdirbimo ir gamybos sektoriuose – 10 proc., 
• mažmeninėje prekyboje, viešajame maitinime ir namų ūkiuose – 30 proc.

Maisto praradimų ir švaistymo situacija Lietuvoje

Maisto praradimai susidaro visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo pirminės žemės ūkio gamybos iki vartojimo namų ūkiuose. Atliekant maisto praradimų ir švaistymo Lietuvoje tyrimą, nustatyta, kad visoje maisto tiekimo grandinėje maisto praradimai sudaro apie 394 tūkst. t per metus. Didžiausi maisto praradimai nustatyti:

• namų ūkiuose – apie 60 proc. visų maisto praradimų, 
• žemės ūkio sektoriuje – apie 20 proc. visų maisto praradimų,
• likusi dalis tenka maisto perdirbimo, prekybos ir viešojo maitinimo sektoriams. 

Siekiant mažinti maisto švaistymą, taikomos įvairios prevencijos priemonės, įskaitant maisto gamybos ir vartojimo planavimą, efektyvesnį tiekimo grandinės valdymą, vartotojų informavimą ir perteklinio maisto perdavimą labdaros ir paramos organizacijoms. 

Maisto produktų pardavimas pasibaigus terminui „Geriausias iki…“

Maisto produktų minimalus tinkamumo vartoti terminas ženklinimo etiketėje gali būti nurodomas dviem būdais:

• „Tinka vartoti iki ...“ pateikiama ant greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir  pan. Pasibaigus žymoje nurodytam terminui, maisto produktai gali būti nesaugūs ir jie netinkami vartoti. 
• „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... (data) pabaigos“ pateikiama ant negreitai gendančių maisto produktų, tokių kaip kruopų, miltų, makaronų, konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan. Pasibaigus žymoje nurodytam terminui, maisto produktai dažnai išlieka saugūs vartoti, jei buvo tinkamai laikomi, tačiau jų kokybė (skonis, kvapas, tekstūra ), tikėtina, bus žemesnė. Jeigu maisto produktas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, jį galima vartoti ir po nurodyto termino, tačiau rekomenduojama įvertinti jo kokybę.

Neteisingas šių terminų supratimas yra viena iš dažniausių maisto švaistymo priežasčių.
Siekiant mažinti maisto švaistymą, Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d. leidžiama parduoti maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas „Geriausias iki…“ yra pasibaigęs (su tam tikromis išimtimis), jei jie yra saugūs ir tinka vartoti.  Už tokio maisto saugą ir kokybę atsako pardavėjas. Tokie maisto produktai gali būti parduodami laikantis šių sąlygų:

• produktas turi būti supakuotas į nepažeistą pirminę gamintojo pakuotę;
• vartotojui turi būti aiškiai pateikta informacija, kad minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, ir yra neuždengtas gamintojo nurodytas minimalaus tinkamumo vartoti terminas ir kita privalomoji maisto produktų ženklinimo informacija;
• tokie produktai turi būti aiškiai atskirti pažymėtoje prekybos vietoje. 

Parduodamas šiuos maisto produktus pardavėjas turi atsižvelgti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas Maisto, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Geriausias iki ...“, yra pasibaigęs, pardavimo rekomendacijas. 

Perteklinio maisto perskirstymas

Svarbi maisto švaistymo mažinimo priemonė yra perteklinio, tačiau saugaus vartoti, maisto perdavimas labdaros ir paramos organizacijoms. Pagrindiniai reikalavimai atiduodamam maistui nustatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintame Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo apraše. 
Žemės ūkio ministerija prisideda prie maisto išsaugojimo bei švaistymo sumažinimo ir teikia paramą, kad būtų surinktas perteklinis maistas iš maisto tvarkymo subjektų, užsiimančių pirmine maisto produktų gamyba ar perdirbimu, ir išdalytas labdaros ir paramos maistu gavėjams. 2024 m. ši priemonė padėjo išsaugoti daugiau kaip 1000 t maisto, o 2025 m. – daugiau kaip 1200 t maisto. Didžioji dalis, apie 70 proc., maisto produktų yra surenkama iš pirminės produkcijos gamintojų ir augintojų.