Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema: pagrindinis naudos gavėjas turi būti ūkininkas

Data

2021 05 21

Įvertinimas
2
rankos.png

Rengdama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) organizuoja diskusijas su socialiniais partneriais. Šįsyk jiems buvo pristatytas žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) koncepcinis modelis.

Tokią sistemą naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu privalės turėti kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė. ŽŪŽIS tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį žinių pritaikymą. ŽŪŽIS dalyviai turėtų būti ūkininkai, konsultantai, mokslo ir studijų institucijos, žemdirbių organizacijos, įvairios valdžios institucijos, tinklai, klasteriai, netgi žiniasklaida. Bendras jų siekis – sukurti efektyviai veikiančią ŽŪŽIS. Vis dėlto ŽŪŽIS svarbiausi yra žemdirbiai ir miško savininkai, kuriems ši sistema turėtų suteikti galimybę nuolat gauti naujausių žinių, reikalingų sprendžiant ūkininkaujant kylančias problemas, taip pat taikyti inovacijas, būti konkurencingiems.

Praėjusiu finansiniu laikotarpiu Lietuvoje veikė daug siauresnė ūkių konsultavimo sistema. Ateityje ši sistema bus integruota į ŽŪŽIS, kuri optimizuos mokslo ir inovacijų plėtros įgyvendinimą žemės ūkio srityje. Pasak ŽŪM specialistų, kuriant ŽŪŽIS, reikės įveikti nemažai trukdžių, tokių kaip institucijų tarpusavio konkurencija, nepakankamas asociacijų įsitraukimas, žinių sklaidos trūkumai, žemas ūkių skaitmeninimo lygis ir konsultacijų kokybė, nepakankamas inovacijų diegimas ir kt.

Biudžetas – mažesnis, iššūkių – daugiau

Naujuoju finansiniu laikotarpiu ŽŪŽIS biudžetas sieks 21 mln. Eur. Į šią sistemą numatoma integruoti penkias Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 m. programos priemones.

„Parama konsultavimo paslaugoms“ buvo viena populiariausių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos žinių sklaidos priemonių, kuria aktyviausiai naudojosi jaunieji ūkininkai. Netolimoje ateityje ji taps dar svarbesnė, nes konsultavimas apims ir naujas aktualias temas, tokias kaip Žaliojo kurso įgyvendinimas, klimato kaitos mažinimas, konsultavimas inovacijų klausimais ir kt. Atsižvelgusi į praėjusio laikotarpio patirtį, šiai priemonei ŽŪM siūlo didinti finansavimą. Planuojama, kad paramos galės kreiptis ir nauji pareiškėjai – asociacijos ir kooperatyvai. Numatomi galimi partneriai – žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys. Ateityje bus siekiama didinti ne tik paslaugų prieinamumą ir sklaidą, bet bus taikomi ir nauji konsultavimo būdai. Tai – mokymasis iš pažangiai ūkininkaujančių ūkių, konsultavimas nuotoliniu būdu ir kuriant temines grupes bei kiti metodai. Nauja tai, kad ūkininkai patys galės rinktis norimus konsultantus planuojamoje įkurti konsultantų tinklo platformoje.

Priemonė „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ nesulaukė pakankamo susidomėjimo, todėl dalį jai skiriamų lėšų planuojama nukreipti populiaresnei konsultavimo priemonei. ŽŪM siūlo, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu mokymų poreikį nustatytų pačios asociacijos, kurios būtų  projekto partnerės kartu su pareiškėju. Ateityje svarbiausia bus ne mokymų kiekybė, o kokybė ir rinkos poreikių bei naujų interaktyvių mokymo metodų užtikrinimas.

Tokį patį finansavimo lygį naujajame laikotarpyje išlaikys priemonės „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ ir „EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Priemonė „Bendrosios žemės ūkio politikos tinklas“ taip pat turės prisidėti prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo, didesnės ŽŪŽIS dalyvių įtraukties, skatinti inovacijas ir žinių sklaidą.

Ūkininkui svarbu gauti kuo įvairesnės informacijos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus Gintaro Brazausko nuomone, ŽŪŽIS veikla turi koreliuoti su šalies išmaniosios specializacijos prioritetais. Jam pritarė ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė, neabejojanti, kad dabar tinkamas laikas pertvarkyti žinių perdavimo ir inovacijų sistemą, orientuoti ją į visus žemės ūkio verslo dalyvius.

Socialiniai partneriai taip pat diskutavo ir dėl mokymų kokybės, lėšų skyrimo užsakomiesiems moksliniams tyrimams, mokymų kompensavimo intensyvumo. Ne vienas diskusijos dalyvis atkreipė dėmesį į konsultantų kompetencijos kėlimą. Anot jų, ŽŪŽIS turi tarnauti ūkininkui, o jam svarbiausia yra kvalifikuotos konsultacijos. „Ūkininkams reikia konkretumo – jie turi pasakyti, ko nori ir kokio konsultanto nori. Tik taip galimas proveržis konsultuojant“, – teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Diskusijoje svarstyta, kad prie mokymų finansavimo ūkininkai taip pat turėtų prisidėti – tai būtų gera paskata atsirinkti būtent tuos mokymus, kurie tikrai jiems naudingi. „Skiriami 21 mln. eurų nėra įspūdingi, o iššūkių vien dėl Žaliojo kurso bus daug  ir konsultacijų tikrai reikės“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius. Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė džiaugėsi, kad ŽŪŽIS skirs didesnį dėmesį aplinkosaugai. Tačiau jai rūpėjo, kad ūkininkai pasitikėtų lektoriais, taip pat būtų užtikrintas mokymų efektyvumas.

Diskusijoje aptartas ir ilgalaikių projektų vienoje vietoje vykdymas. „Žemės ūkis – tai ilgalaikės technologijos. Jeigu padaromas tik vienas žingsnis, tada viskas veltui, būtinai turi būti veiklos tęstinumas“, – kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Pasak jo, šiuo metu mokymo programos skirtos pradedantiesiems, bet jų labai reikėtų ir pažengusiems, kurie ketina tvariai ūkininkauti.

Diskusijoje pabrėžta, kad ŽŪŽIS nėra vienintelis lėšų šaltinis žinioms skleisti, yra ir kitų fondų, tarptautinių projektų, kurie susiję su žemės ūkio specializacija. Siūlyta sujungti visas tas iniciatyvas, o tada jau susitarti, kuo galėtų prisidėti kaimo plėtra.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad laukia tikrai sudėtingas ir kupinas iššūkių naujasis laikotarpis. ,,Kaip sudėliosime strateginius dalykus, taip ta sistema ir funkcionuos. Norėtųsi, kad ūkininkai ir asociacijos gautų kuo įvairesnės informacijos. Jie turi patys pasakyti, kokių mokymų reikia. Mokymų kokybė, dėstytojų kvalifikacijos kėlimas aktualu, tačiau ypač svarbu temos ir naujovės. Mes nesame vienoje rinkoje, inovacijos keliauja plačiai. Jos ateina ne tik per fundamentalių mokslų institucijas, bet ir per technologijų vystytojus bei tarptautinius projektus. Visų šitų dalykų suma turėtų būti kriterijus, kuris lemtų, kad mokymus vestų žmonės, turintys tinkamą kvalifikaciją“, – situaciją apibūdino žemės ūkio ministras.  O kalbėdamas apie būsimos ŽŪŽIS tarybos sudėtį, ministras pabrėžė, inovacijos nėra vien tik žemės ūkis, tai ir biotechnologijos, ekosistemos, todėl tarybos nariai būtinai turėtų atstovauti įvairioms sritims.