Žemės ūkio ministerijos vadovybė su žemdirbių atstovais aptarė aktualiausius sektoriaus klausimus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje įvyko išplėstinis Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdis. Žemės ūkio ministerijos vadovybė – ministras Kęstutis Mažeika, viceministrai Ligita Valalytė ir Kęstas Spūdys – su žemdirbių atstovais aptarė paramos priemones, audrų ir liūčių padarytą žalą, finansavimo prieinamumą ir kitus ūkininkams aktualius klausimus.
„Tiesioginis dialogas su socialiniais partneriais leidžia mums rasti efektyviausius kelius ūkių gyvybingumui palaikyti. Mūsų bendras tikslas – kad paramos mechanizmai veiktų tiksliai ir operatyviai, o žemdirbiai galėtų susikoncentruoti į savo tiesioginį darbą“, – teigė ministras K. Mažeika.
Parama trąšų ir kuro sąnaudoms kompensuoti
Vienas svarbiausių posėdyje aptartų klausimų – 19,576 mln. eurų paramos paketas, skirtas išaugusioms trąšų ir kuro sąnaudoms kompensuoti.
Planuojama, kad lėšos augalininkystės ir pienininkystės ūkiams bus išmokamos supaprastinta tvarka, tiesiogiai į sąskaitas. Preliminari išmoka augalininkystės ūkiams siektų 9,77 Eur/ha, pienininkystės – 18,34 Eur už pieninę karvę. Taip siekiama mažinti administracinę naštą ūkininkams.
Taip pat paliesta parama pieninių veislių galvijų genetinės medžiagos – seksuotos spermos – įsigijimui. Šiai priemonei šiemet numatyta beveik 824 tūkst. eurų. Tai pirmoji tokia parama po ilgesnės pertraukos, o išmokas planuojama pradėti mokėti iki metų pabaigos.
Ekstremaliosios situacijos padariniai ir siekis gauti ES paramą
Žemdirbių atstovai ir ministerijos vadovybė apžvelgė dėl pastarųjų audrų ir liūčių susidariusią situaciją bei tolesnius veiksmus nuostoliams kompensuoti.
Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ministerija ragina ūkininkus iki rugsėjo 11 d. pateikti informaciją apie patirtus nuostolius savivaldybėms ir juos tinkamai užfiksuoti.
Iki spalio ministerija planuoja kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės skirti Europos Sąjungos paramą nuo stichijos nukentėjusiems ūkiams. Siekiama, kad papildoma pagalba ūkininkus pasiektų jau kitų metų pradžioje.
Diskutuota ir dėl nenugalimosios jėgos (force majeure) aplinkybių. Norima užtikrinti, kad dėl ekstremaliųjų gamtinių sąlygų investicinių įsipareigojimų laiku neįvykdę paramos gavėjai nebūtų baudžiami sankcijomis, jei tai lėmė nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės.
Investicijos, paskolos ir energetiniai sprendimai
Posėdyje aptartas investicinių priemonių finansavimas ir pristatyti artimiausi kvietimai teikti paraiškas:
- „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 70,7 mln. eurų (nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.);
- „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – 3,3 mln. eurų supaprastinta tvarka (nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d.);
- „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 18,26 mln. eurų (nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 28 d.).
Diskutuojant apie finansines priemones, dėmesys skirtas ILTE veiklai. Ministerijos vadovybė akcentavo siekį užtikrinti lankstesnes skolinimosi sąlygas, kad lėšos būtų prieinamos įvairaus amžiaus ūkininkams bei skirtingo dydžio ūkiams, o jų finansinis pajėgumas būtų vertinamas atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus specifiką.
Apžvelgta ir parama saulės elektrinių kaupikliams bei elektros generatoriams įsigyti. Ministerija yra patikslinusi paramos sąlygas dėl generatorių įsigijimo, o atitinkamų dokumentų rengimas perduotas Energetikos ministerijai.
Kiti aktualūs klausimai
Posėdyje taip pat aptarti baltarusiškų traktorių atsarginių dalių importo apribojimai, darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo galimybės, įsiterpusios valstybinės žemės pardavimas bei „aktyvaus ūkininko“ kriterijų pakeitimai.
Daugiau renginio nuotraukų rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-09-04
Taip pat skaitykite:
Viceministras susitiko su Nyderlandų kooperatyvo „Royal Cosun“ vadovybe
Lietuva ir Ukraina stiprina bendradarbiavimą ribojant rusiškų grūdų tranzitą
Po praūžusios audros ūkininkai raginami pranešti apie nuostolius