Žemės ūkio ministerija neatidėlios strateginio plano – pateikė poziciją EK

Data

2022 04 20

Įvertinimas
0
es veliava.jpg

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė poziciją dėl pastabų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui ir su socialiniais partneriais jau planuoja darbo grupes planui tobulinti. Patobulintą planą Europos Komisijai tikimasi pateikti iki liepos.

Savo ruožtu EK pateikė šalių pateiktų strateginių planų apibendrinimą, kuriame pabrėžė,  jog svarbu atsižvelgti į pasikeitusią situaciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei, neišskirdama atskirų šalių, įvertino šalių požiūrį į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

„Pastabų gavo visos šalys narės – tai yra įprastas procesas, kurio tikslas – pagerinti plano kokybę, jį detalizuoti. Nėra jokio pagrindo sakyti, kad Lietuvos planas yra prastesnis ar geresnis negu kitų – Europos Komisija neturi tokių vertinimo kriterijų, o bendroje apžvalgoje panašios pastabos, kurias gavo Lietuva, išsakomos bendrai visoms šalims narėms.

Jau pradėjome diskusijas su ūkininkų organizacijomis dėl Europos Komisijos pastabų strateginiam planui. Nesant galimybių atidėti plano įgyvendinimo termino siūlome susitelkti į pastabas, nes ūkininkams svarbu kuo greičiau žinoti galutines strateginio plano nuostatas, kad jie turėtų laiko pasiruošti artėjančiam finansiniam laikotarpiui", – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

EK pastabas Žemės ūkio ministerija jau aptarė kolegijoje, kurioje dalyvauja Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovai. Šią savaitę darbą pradeda darbo grupės, kuriose tikimasi konstruktyvių diskusijų ir palankiausių sprendimų Lietuvos žemės ūkiui. Kartu su ūkininkais patobulinti planą pagal EK pastabas tikimasi iki liepos.

Ragina atsižvelgti į Rusijos invaziją Ukrainoje

„Kontekstas, kuriame ES šalys narės rengė savo planus, pasikeitė dėl išaugusių išteklių kainų ir Rusijos invazijos į Ukrainą. Į šią situaciją atsižvelgta vertinant pateiktus strateginius planus – raginame labiau išnaudoti galimybes sustiprini žemės ūkio sektoriaus atsparumą, sumažinti šalių narių priklausomybę nuo sintetinių trąšų ir didinti atsinaujinančios energijos gamybą nemažinant maisto gamybos bei pertvarkyti veiklą pasitelkiant tvaresnės gamybos būdus“, – bendroje visų šalių strateginių planų apžvalgoje teigia Europos Komisija.

„Europos Komisija ragina šalis atsižvelgti į pasikeitusį kontekstą, tačiau trūksta aiškumo iš pačios Komisijos, kaip bus galima interpretuoti Reglamentą, kuriame numatytos priemonės prieštarauja politiniams teiginiams. Siūlysime numatyti išimčių, kurios padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo 4 proc. deklaruojamos ariamos žemės skirti negamybiniams plotams“, – pastebi K. Navickas.

Komisija taip pat pastebi, jog dalis strateginių planų iš tiesų galėtų padidinti ūkių konkurencingumą, tačiau Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje šalys raginamos apsvarstyti paramos priemones, kurios padėtų sumažinti ūkių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kitų išorinių išteklių, kad ūkių gyvybingumas ir konkurencingumas būtų tvarus. Šalys raginamos įtraukti priemonių, kurios paskatintų ūkininkus dalyvauti rizikos valdymo schemose.

Pasigedo ambicingesnių aplinkosaugos tikslų

Vertinant žaliąjį kursą žemės ūkyje EK ragina šalis nustatyti aiškius rodiklius, jeigu jos to nepadarė iki šiol bei siekti ambicingesnių ekologinio ūkininkavimo tikslų.

Komisija apžvalgoje taip pat pabrėžė, kad geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimai turi visiškai atitikti ES reglamentus ir šie reikalavimai aplinkosauginiu požiūriu turi būti ambicingesni.

EK bendrai visų šalių prašo siekti aukštesnių aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo tikslų ir stipresnių priemonių bei finansavimo jiems pasiekti. Taip pat ekoschemos turėtų būti ambicingesnės klimato kaitos ir aplinkosaugos požiūriu bei aiškiai skirtis nuo geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) bei nesukurti prielaidų dvigubam finansavimui.

„Gerai tai, kad kai mūsų plano nuostatos jau dabar atitinka Europos Komisijos akcentuojamą pasikeitusį kontekstą – kai apsirūpinimo maistu saugumas tampa prioritetu – plane Europos Komisijai pateiksime detalesnius paaiškinimus.

Europos Komisija visas šalis, tarp jų ir Lietuvą, ragina siekti ambicingesnių aplinkosauginių ir tvarumo tikslų. Tačiau manome, kad šie tikslai neturėtų būti visiems vienodi, o atitikti kiekvienos šalies individualią situaciją – žemės ūkio struktūrą, realią aplinkos būklę“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.  

Pateiks daugiau rodiklių

Lietuva planuoja peržiūrėti dalį rezultatų rodiklių ir jų reikšmių bei svarstyti galimybę įtraukti papildomų rodiklių prie atskirų intervencinių priemonių. Jau dabar yra suplanuotos intervencinės priemonės, kurios prisidės prie gamybinių pajėgumų stiprinimo, taikant tvaresnius gamybos būdus. Strateginiame plane planuojama dar labiau pabrėžti šių priemonių svarbą, jų įtaką ūkių pajamoms.

„Europos Komisijai taip pat pateiksime išsamesnę informaciją dėl  žaliosios architektūros elementų, didesnės aplinkosaugos ir klimato ambicijos, taip pat tinkamumo sąlygų, ekoschemų ir agroaplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų ir susijusių kaimo plėtros priemonių papildomumo bei derėjimo su ES teisės aktais“, – sako žemės ūkio ministras.

Laiške žemės ūkio ministerija informuoja Europos Komisiją, jog tvari ir subalansuota teritorinė plėtra, atskirties tarp regionų mažinimas – nacionalinis strateginis tikslas, įtvirtintas 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane. Šio tikslo įgyvendinimo bus siekiama Regionų plėtros politikos priemonėmis ir kitomis 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos priemonėmis, pasitelkiant įvairių kitų ES fondų lėšas.

„Pritariame Europos Komisijos siūlymui stiprinti žemės ūkio sektoriaus žinių ir inovacijų sistemos strategiją. Manome, kad būtina remti žinių ir technologijų plėtrą bei diegimą, o maisto sistemose kylant vis daugiau sunkumų, naujos pažangios technologijos galėtų sustiprinti jų tvarumą ir atsparumą, todėl peržiūrėsime ŽŪŽIS bei skaitmenizavimo strategijas, atsižvelgiant į pateiktas Europos Komisijos rekomendacijas“, – tvirtina K. Navickas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, Europos Komisijos pastabas bei kitus susijusius dokumentus galite rasti Žemės ūkio ministerijos svetainėje.