Vienas lauke – ne karys: kodėl ūkininkų vienybė duoda vaisių

Lietuvos žemės ūkis per pastaruosius dešimtmečius sparčiai modernizavosi – diegiamos pažangios technologijos, auga eksportas, ūkiai vis labiau specializuojasi. Tačiau vienas svarbus konkurencingumo didinimo įrankis – kooperacija – šalyje vis dar nėra išnaudojamas tiek, kiek galėtų būti. Nors kooperatyvai daugelyje Europos šalių sudaro žemės ūkio pagrindą, Lietuvoje jų potencialas dar tik atsiskleidžia.

Viena sėkmingų kooperacijos istorijų – Anykščių rajone veikiantis pripažintas žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Ažuožerių sultys“. Jį 2011 m. įkūrę sodininkai ne tik augina obuolius, kriaušes ir uogas, bet ir patys spaudžia sultis bei jas realizuoja rinkoje.

Europos Sąjungos parama kooperatyvui sudarė galimybę įsigyti modernią sulčių spaudimo ir pilstymo įrangą, kurios dalis išlaidų buvo kompensuota Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis. Šiuo metu kooperatyve yra 6 nariai, o obelys auginamos apie 30 ha plote. Pasak kooperatyvo vadovo Kazio Miknevičiaus, veiklos apimtys ir darbuotojų poreikis labai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir konkrečių metų derliaus.

„Sulčių išspaudžiame labai įvairiai, labai įvairūs metai. Derliaus nuėmimo metu dirba apie 20 žmonių – tiek samdomų sezoninių darbuotojų, tiek kooperatyvo narių ir jų komandos. Lietuviai obuolių sultis labai mėgsta. Gero derliaus metais darbo krūvis toks didelis, kad spaudykla galėtų veikti beveik be pertraukų“, – sako kooperatyvo atstovas.

Kooperatyvo vizija – būti vienu iš pirmaujančių natūralių lietuviškų sulčių tiekėjų Lietuvoje. Jo nariai siekia tiekti rinktinių lietuviškų vaisių sultis be sintetinių priedų ir cukraus, išsaugoti senąsias lietuviškas sulčių spaudimo tradicijas ir kartu naudojant  modernias technologijas. Kad darbai eitųsi sparčiau, svarstoma apie dar vieną traktorių sodo darbams.

Kooperatyvas spaudžia ne tik savo narių užaugintus obuolius. Sultis, pagamintas šio kooperatyvo spaudykloje, geria žmonės iš visos Lietuvos.

ŽŪK „Ažuožerių sultys“ yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kurio pripažinimas galioja iki 2028 m. kovo mėn. Tai vienas iš specializuotos kooperacijos pavyzdžių, kai ūkininkai bendradarbiauja ne tik augindami produkciją, bet ir kartu investuodami į jos perdirbimą bei realizavimą rinkoje. Toks veiklos modelis leidžia kurti didesnę pridėtinę vertę pačių gamintojų rankose ir stiprina jų galimybes veikti rinkoje.

Vienas lauke – ne karys

Kooperacijos naudą patvirtina ne tik pavienės sėkmės istorijos, bet ir valstybės politika – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kooperacijai skiria ypatingą dėmesį.

Kooperatyvams teikiamas prioritetas nėra naujiena – tokią praktiką taiko ir kitos valstybės, o Lietuvoje kooperacijos svarba buvo suprantama dar tarpukariu.

Tuo metu veikė kooperatyvai, kurie vienijo iki 25 tūkst. narių. Šiuo metu skaičiai kur kas kuklesni.

„Remdami kooperatyvus, kartu užtikriname ir platesnę paramos sklaidą. Tokiu atveju parama pasiekia ne vieną konkretų asmenį, o didesnį ūkininkų skaičių, kurie naudą gauna per kooperatyvą, bendras investicijas, paslaugas, realizavimo galimybes ar stipresnes pozicijas rinkoje. Tai ypač svarbu smulkesniems ir vidutiniams ūkiams, kuriems pavieniui konkuruoti yra sudėtinga. Neatsitiktinai sakoma, kad vienas lauke – ne karys, žemės ūkyje bendras veikimas leidžia ūkininkams efektyviau planuoti gamybą, dalytis ištekliais, užtikrinti stabilesnį produkcijos tiekimą ir turėti stipresnes derybines pozicijas tiek bendraujant su perdirbėjais, tiek su pirkėjais. Kooperatyvai taip pat prisideda prie regionų stiprinimo, socialinės įtraukties, trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo ir vietos ekonomikos gyvybingumo“, – kodėl ministerija teikia prioritetą kooperacijai, aiškina ŽŪM Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė.

Kitas svarbus kooperacijos privalumas yra didesnis sutartinių įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Jei dėl gamtinių sąlygų ar kitų aplinkybių vienas žemdirbys negali užtikrinti reikiamo produkcijos kiekio, kooperatyve šią riziką galima valdyti bendrai, nes trūkstamą kiekį gali kompensuoti kiti nariai. Tai suteikia daugiau patikimumo tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant. Ne mažiau svarbus ir bendras technikos naudojimas, leidžiantis ūkininkams efektyviau panaudoti turimus išteklius ir mažinti individualias investicijų sąnaudas.

Kuo svarbus kooperatyvo pripažinimas?

Nors Lietuvoje veikia keli šimtai kooperatyvų, tik dalis jų yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, atitinkantys teisės aktuose nustatytus kriterijus. Pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusas patvirtina, kad kooperatyvas atitinka nustatytus reikalavimus ir veikia kaip žemės ūkio subjektus vienijanti organizacija, kurios veikla grindžiama realiu narių bendradarbiavimu ir bendrų ekonominių interesų siekimu žemės ūkio srityje.

Toks pripažinimas padeda aiškiau identifikuoti kooperatyvus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės ūkio sektoriaus stiprinimu, didina pasitikėjimą jų veikla ir suteikia daugiau aiškumo ūkininkams, partneriams, perdirbėjams, pirkėjams bei kitiems rinkos dalyviams.

Siekdamas tapti pripažintu žemės ūkio kooperatyvu, juridinis asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus pripažinimo kriterijus. Vertinama, ar kooperatyvas vykdo veiklą žemės ūkio srityje, ar didžioji jo veiklos dalis susijusi su jo nariais, ar kooperatyvas neturi mokestinių įsiskolinimų ir ar atitinka kitus pripažinimui keliamus reikalavimus.

Žemės ūkio agentūros interneto svetainėje skelbiama informacija apie žemės ūkio kooperatyvus, o interaktyvus žemėlapis sudaro galimybę vienoje vietoje susipažinti su duomenimis apie kooperatyvų veiklos vietą, veiklos sritis ir kitą aktualią informaciją. Šioje informacinėje priemonėje taip pat nurodoma, kurie kooperatyvai turi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą.

Tokia informacija prisideda prie kooperacijos sektoriaus skaidrumo, didina kooperatyvų matomumą ir sudaro prielaidas ūkininkams, partneriams bei kitiems rinkos dalyviams aiškiau įvertinti galimas bendradarbiavimo kryptis.

Atnaujinimo data: 2026-06-17

Taip pat skaitykite:

Didžiausios Strateginio plano išmokos – už kiaulių ir paukščių laikymo sąlygų gerinimą

Nuo liepos 1 d. žemdirbių mokymų renginius tikrins nebe dvi, o viena institucija

Kai svajonės įleidžia šaknis kaime

Patvirtintas išmokos dydis sėklinių bulvių augintojams

Keičiasi ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka – kviečiame į nuotolinį informacinį renginį