Valstybinės melioracijos atnaujinimas įgauna pagreitį šešiose savivaldybėse

Daugiau kaip 1 mln. eurų valstybės finansavimą gavę valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimo projektai pereina į praktinio įgyvendinimo etapą. Šešiose šalies savivaldybėse jau pradėtos projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūros bei pasirengimas rekonstrukcijai. Šiais projektais siekiama atkurti neveikiančių ar netinkamai veikiančių melioracijos statinių funkcionalumą, mažinti perteklinį drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio paskirties žemei naudoti.

Finansavimas skirtas Kėdainių, Klaipėdos, Kauno, Plungės, Trakų ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektams. Iš viso jiems numatyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra projektų vertė kartu su savivaldybių prisidėjimu siekia apie 1,21 mln. eurų. Savivaldybėms jau išmokėta 651,7 tūkst. eurų avansų.

Įgyvendinus projektus planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.

„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbams. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o ŽŪDC prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Tai padeda užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o suplanuoti darbai judėtų link realaus melioracijos infrastruktūros atnaujinimo“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.

Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo, o už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.

Pradedamas projektavimo ir pirkimų etapas

Žemės ūkio duomenų centras su finansavimą gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartis. Pagal jas savivaldybės įsipareigojo projektus įgyvendinti pagal suderintus grafikus ir per mėnesį nuo sutarčių pasirašymo pradėti viešųjų pirkimų procedūras melioracijos statinių projektavimo paslaugoms įsigyti.

Šis etapas pradėtas visose šešiose savivaldybėse. Vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuoti tyrinėjimų, techninio darbų projektų rengimo ar ekspertizės paslaugų pirkimai.

Kai kuriuose projektuose procesas pažengęs toliau – jau parengti projektiniai sprendiniai, atlikta ekspertizė, rengiamasi rangos darbų pirkimams.

Pasirengimo etapas būtinas tam, kad vėliau galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai – nuo drenažo linijų ir griovių sutvarkymo iki pralaidų, vandens nuleistuvų bei kitų melioracijos statinių atnaujinimo.

ŽŪDC prižiūri eigą ir lėšų panaudojimą

Žemės ūkio duomenų centras šioje priemonėje ne tik administruoja finansavimą, bet ir koordinuoja projektų įgyvendinimo eigą.

ŽŪDC vertino savivaldybių paraiškas, rengė finansavimo sutarčių dokumentus, derino projektų įgyvendinimo grafikus, išmokėjo avansus ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą.

Savivaldybės priemonės vykdymo laikotarpiu turi teikti ŽŪDC mėnesines ataskaitas apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir tai pagrindžiančius dokumentus.

Tokia priežiūra stiprina projektų atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį – tik tiems darbams ir paslaugoms, kurie tiesiogiai susiję su valstybei priklausančių melioracijos statinių ir sistemų atkūrimu.

Bendra valstybės ir savivaldybių investicija

Pagal priemonės sąlygas valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.

Didžiausias finansavimas skirtas Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonui numatyta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonui – 169,045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonams – po 54 tūkst. eurų.

Mažiau užmirkusių plotų, daugiau galimybių ūkininkauti

Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nematoma, tačiau jos būklė tiesiogiai lemia, ar žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama efektyviai. Netinkamai veikiant drenažo sistemoms, laukuose kaupiasi perteklinė drėgmė, dalis plotų tampa sunkiau įdirbami, mažėja jų ūkinė vertė, o ilgainiui tokios teritorijos gali būti apleidžiamos.

Todėl šių projektų esmė – ne tik atnaujinti atskirus griovius, pralaidas ar drenažo linijas. Tai investicija į žemės ūkio naudmenų atkūrimą, geresnes ūkininkavimo sąlygas ir racionalesnį savivaldybių teritorijose esančios žemės naudojimą.

 Apie priemonę

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų bei apleistų žemės plotų mažinimo priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintą 2025–2027 metų programą.

Žemės ūkio duomenų centras, vykdydamas jam pavestas funkcijas, organizuoja ir koordinuoja šios priemonės įgyvendinimą: vertina paraiškas, rengia finansavimo dokumentus, išmoka lėšas, renka savivaldybių ataskaitas ir prižiūri, kaip laikomasi finansavimo sąlygų.

ŽŪDC informacija

Atnaujinimo data: 2026-07-20

Taip pat skaitykite:

Darbą pradeda žemės ūkio ministro komanda

Paramos injekcija pieninių galvijų veislės gerinimui – netrukus startuos kvietimas teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerijai pradeda vadovauti Kęstutis Mažeika

Lietuva ES Taryboje akcentavo pieno sektoriaus padėtį, BŽŪP ateitį ir sąžiningą tarptautinę prekybą

Kaip pamatuoti tai, kas nematoma? Ieškota būdų įvertinti LEADER kuriamą socialinį kapitalą