Strateginio plano prioritetai

Data

2022 12 01

Įvertinimas
3
beautiful-1236163_1280.jpg

Žemės ūkio ministerija rengia seminarus žemdirbiams visoje Lietuvoje ir pristato Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą (Strateginis planas).

Pirmasis posėdis naujoms taisyklėms aptarti

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas pažymėjo, kad artimiausiu metu (gruodžio pradžioje) jau planuojami pirmųjų  taisyklių projektų aptarimai, tikėtina, dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų naujuoju laikotarpiu.

A.Volkovas  taip pat priminė, kad šis rezultatas, kai pagaliau galima teikti taisykles ir laukti kitų metų Strateginio plano starto, pasiektas po ilgų derybų, susitikimų ir planavimo su Europos Komisija (EK) bei socialiniais partneriais. Svarbu prisiminti, kad Strateginis planas rengtas nuo pat 2018 metų pabaigos. Tuo metu buvo pateiktas strateginių planų reglamento pasiūlymas, pagal kurį numatytos gairės, kaip turi būti rengiami strateginiai planai. Tačiau 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa vėlavo ir dėlioti prioritetus ir priemones neturint lėšų buvo gan sudėtinga.

„Viskas prasidėjo nuo situacijos analizės, aptariant ekonomines, socialines, aplinkos problemas Lietuvos žemės ūkyje ir kaime, sisteminant ir teikiant EK tinkamą informaciją, nurodant patikimus mokslinius ir statistinius šaltinius. Buvo organizuojamos darbo grupės, daromos teminės diskusijos su socialiniais partneriais. ES bendroji žemės ūkio politika 2023-2027 m. apima devynis konkrečius tikslus, kurių vienaip ar kitaip valstybės narės turi siekti. Būtent šie tikslai kartu su nacionaliniais prioritetais buvo pagrindas Strateginio plano intervencijos logikos kūrimui, rezultatų siekimui,“ – kalbėjo A. Volkovas.

Suformuluoti pagrindiniai poreikiai

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. „Pagrindiniu prioritetu laikome apsirūpinimą maistu, konkurencingų ir perspektyvių ūkių plėtrą, todėl būtent šiam tikslui skiriame beveik pusę visam 2023-2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų. Be to, atsižvelgiant į privalomuosius įsipareigojimus, numatytus strateginių planų reglamente, bei vertinant aplinkos būklę žemės ūkio kontekste, apie 30 proc. visų lėšų skiriama aplinkosaugai, dirvos būklės gerinimui,  oro taršos mažinimui. Žinoma, reikia nepamiršti ir socialinės dimensijos, turinčios svarbų vaidmenį Bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo kontekste, nes turime kartų kaitos problemą, sensta ir tuštėja kaimai, o smulkieji žemės ūkio subjektai yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl šioms problemoms spręsti buvo skirta per 20 proc. viso finansavimo“, – aiškino vyriausiasis patarėjas.

A. Volkovas detaliai pristatė privalomuosius reikalavimus pagal strateginių planų reglamentą.

„Nors maksimaliai ir siekėme nacionalinių tikslų ir dėliojome finansavimą pagal Lietuvai svarbiausius prioritetus, turėjome laikytis būtinų sąlygų skirstant lėšas, t. y. ne mažiau kaip 25  proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms (papildomoms išmokoms, susijusioms su aplinkos būklės gerinimu)  bei ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų  - su aplinka susijusiomis priemonėmis. Taip Europos Komisija „netiesiogiai“ ragino visas šalis nares eiti Žaliojo kurso link.

Taip pat atsirado finansinio įsipareigojimo naujovė dėl jaunųjų ūkininkų  -  Europos Komisija privalomai numato jauniesiems ūkininkams skirti 3 proc. lėšų, skaičiuojant nuo tiesioginių išmokų voko, tačiau šias lėšas galima naudoti ir pagal kaimo plėtros priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Lietuvos atveju turėjome skirti ne mažiau kaip 90 milijonų jauniesiems ūkininkams, tačiau, siekdami didesnio proveržio pritraukiant jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla, skiriame net 165 mln. Eur“, – sakė pašnekovas.

Judama modernizacijos link

A. Volkovas pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms į žemės ūkio valdas, gyvūnų gerovę. „Nepaisant to, kad vidutinė metinė parama kaimo plėtrai mažėja daugiau nei 20 proc., valdų modernizavimas – prioritetinės priemonės, kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį. Visoms priemonėms, susijusioms su investicijomis į žemės ūkio valdas (įskaitant tvarias investicijas), bioekonomikos verslus, perdirbimą, melioracijos sistemas, smulkių ir vidutinių ūkių kokybinę plėtrą, yra numatyta beveik pusė milijardo eurų, t. y. 40 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų.

Be to, ne ką mažiau svarbi naujovė sietina su gyvūnų gerovės standartų laikymusi.  Tam tikslui numatyta ekoschema su atskiromis veiklomis, pagal kurias būtų skiriamos išmokos ūkininkams, užtikrinantiems geresnes, modernesnes, visuomenės lūkesčius atitinkančias sąlygas laikomiems ūkio gyvuliams (kiaulėms, vištoms, kalakutams bei galvijams)“, - teigė A. Volkovas.