Paramai gauti privaloma laikytis valdymo reikalavimų

Data

2022 11 30

Įvertinimas
2
IMG_7097A.JPG

2023-2027 m. norintiems gauti paramą ūkiams (kaip ir iki šiol) bus privaloma laikytis valdymo reikalavimų, kuriais siekiama mažinti vandens užterštumą, išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti maisto saugą, tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus bei užtikrinti ūkinių gyvūnų sveikatingumą ir jų gerovę. Jie yra tokie pat svarbūs, kaip ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai. Už jų nesilaikymą grės sankcijos.

Vandens apsauga – ką būtina žinoti?

Išgaunantieji 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio privalo turėti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nurodytą leidimą.

Žemės ūkio valdoje esantis ir naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą, registruotą Žemės gelmių registre. Išimtis dėl gręžinio paso turėjimo būtų taikoma pradėjusiems gręžinio legalizavimo procedūrą ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus.

Naudojantys gėlą paviršinį vandenį turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba iki 2014-07-01 išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Leidimą naudoti vandens išteklius  turi turėti asmenys:

  • vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kuri apima žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų, nuo pirmo išgauto m3;
  • naudojantys gėlą požeminį vandenį namų ūkio reikmėms nuo 10 m3;
  • vykdantys žemės ūkio veiklą (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą) nuo 100 m3.

Draudžiama nuotekas, užterštas  organiniais ir neorganiniais fosforo junginiais bei elementiniu fosforu, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį (t. y. vanduo, kuris yra po žeme ir tiesiogiai liečiasi su dirva ar podirviu). 

Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną (žemės juosta aplink karstines smegduobes, kurių plotis – 5 metrai nuo šlaito briaunos) draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti organinėmis ir/ar mineralinėmis trąšomis, naudoti augalų apsaugos produktus (šio reikalavimo taikymas planuojamas nuo 2024 m. sausio 1 d.)

Vandens apsauga nuo taršos nitratais

Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Jei mėšlas ir/ar srutos yra parduodamos arba perkamos, turi būti tai įrodantys dokumentai, kuriuose būtų nurodoma: pardavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas) ir pirkėjo, kuriam perduotas mėšlas ir (ar) srutos, vardas ir pavardė (pavadinimas), ryšio duomenys (adresas, telefonas), perduotas srutų ir (ar) mėšlo kiekis (tonomis) pagal ūkinio gyvūno rūšį. Nurodytus dokumentus privaloma pateikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.

Ūkininkai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Srutas ir (ar) skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose.

Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip tai nurodyta minėtame apraše. Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėn. laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos.

Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą, kuris turi būti patvirtintas paties ūkininko parašu. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą.

Jei žemdirbys netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, jis turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus.

Draudžiama:

  • mėšlu ir (ar) srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta tvarka gali būti leidžiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke, įrengtose pagal reikalavimus;
  • mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
  • skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Laukinių paukščių apsauga

Valdoje, kuri patenka į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) esantį Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų. Šie apribojimai gali apimti draudimus suarti ar persėti pievas, pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis, tačiau leidžiama jas persėti, naikinti krūmų, įsiterpusių tarp ariamų laukų, juostas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas).

Natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga

Ūkininko valdos plote, kuris patenka į PPIS esantį Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų natūralioje buveinėje. Šie apribojimai gali apimti draudimus arti, naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ar organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką, įrengti poilsiavietes, persėti daugiametes pievas, intensyviai ganyti (ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui).

Ūkinės veiklos apribojimai natūralios buveinės apsaugos buferyje yra mažesni, apimantys draudimus naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ar organines trąšas, sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas), įveisti mišką.

Maisto sauga

Auginantys maistui skirtus augalus ir gyvūnus, gaminantys, ruošiantys, perdirbantys, pakuojantys, laikantys, gabenantys, paskirstantys, tiekiantys, pateikiantys parduoti ar parduodantys maistą turi imtis priemonių, užtikrinančių, kad rinkai būtų tiekiamas tik saugus maistas.

Maisto tvarkymo subjektai turi turėti įdiegtą individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri užtikrina, kad visi prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus.

Jie turi ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus bei užtikrinti maisto ir jo sudedamųjų dalių atsekamumą visuose maisto tvarkymo etapuose. Taip pat turi turėti nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmų aprašą.

Pašarų sauga

Jei ūkio subjektai naudoja ne savo išaugintus ir pagamintus pašarus, jie turi būti įsigyjami ir naudojami tik iš registruotų ir patvirtintų ūkio subjektų

Nustačius, kad pašarų tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pašarų ūkio subjektai turi vykdyti privalomus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.

Pašarų ūkio subjektai turi užtikrinti pašarų atsekamumą ir tvarkyti apskaitą, susijusią su tiekiamų rinkai pašarų paskirties vieta bei kiekiu.

Siekiant išvengti pašarų užteršimo draudžiamomis ūkiniams gyvūnams šerti medžiagomis, pašarai turi būti sandėliuojami atskirai nuo šių medžiagų.

Vaistiniai pašarai turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad būtų išvengta kitų pašarų užteršimo ir nekeltų rizikos ūkiniams gyvūnams, kuriems vaistiniai pašarai nėra skirti.

Ūkinių gyvūnų sveikatingumas

Ūkinių gyvūnų laikytojas turi naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus veterinarinius vaistus, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Jis taip pat privalo pildyti Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų maistiniams gyvūnams, apskaitos žurnalą.

Ūkinių gyvūnų laikytojams draudžiama naudoti tirostatines medžiagas, stilbeną, stilbeno darinius, jų druskas ir esterius, estradiolį 17β ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius, beta agonistus, medžiagas, turinčias estrogeninį (išskyrus estradiolį 17ß ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius), androgeninį arba gestageninį poveikį, išskyrus Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimuose nustatytas išimtis.

Maistinių gyvūnų, kuriems buvo duoti vaistiniai preparatai, savininkams draudžiama juos skersti žmonių maistui nepraėjus numatytam dienų skaičiui, kad preparatai visiškai pasišalintų iš organizmo.

Augalų apsaugos produktų naudojimas

Jei žemės ūkio valdoje naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo popierinis arba elektroninis žurnalas.

Priklausomai nuo apdorojamo žemės ūkio naudmenų ir (ar) kitų plotų, augalų apsaugos produktų, profesionalieji naudotojai turės pildyti elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą (per PPIS per elektroninius valdžios vartus).

  • Nuo 2023 m. balandžio 5 d.  pildys tie, kurie apdoroja nuo 200 ha.
  • Nuo 2024 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 150 ha.
  • Nuo 2025 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 100 ha.
  • Nuo 2026 m. balandžio 5 d. pildys tie, kurie apdoroja nuo 1 ha.

Visi augalų apsaugos produktų naudotojai turi laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje  nurodytos naudojimo normos, nurodyto laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio), nurodyto didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo augalų apsaugos produkto panaudojimo kiekio per metus bei nurodytų apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.

Galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ar produktus, tapačius jiems.

Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti ir augalų apsaugos produktus, kuriuos tiekti rinkai išimties tvarka išduotas leidimas 120 dienų laikotarpiui.

Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose arba jų patalpose, arba rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Patalpoje, kurioje yra laikomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir beicuota sėkla, draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus ir gyvūnus.

Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas

Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai privalo turėti augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą.

Augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik apdorojimo įranga, turinčia galiojančius techninės apžiūros Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimus.

Apdorojimo įrangos techninė apžiūra turi būti atliekama kas treji metai, išskyrus naują apdorojimo įrangą, kuri po jos įregistravimo be techninės apžiūros gali būti naudojama ne ilgiau kaip penkerius metus.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar jų patalpos, kuriuose saugomi profesionaliam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla, turi atitikti šiuos reikalavimus:

  • grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir iš skysčiams nelaidžios dangos;
  • turi būti natūralus arba įrengtas mechaninis vėdinimas.

Profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir (ar) beicuota sėkla pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose laikomi lentynose arba ant padėklų.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose, kur saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai arba laikomos rakinamos dėžės, spintos, kuriose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, privalo būti talpyklos su natūraliais (smėliu, pjuvenomis, durpėmis) ir (ar) sintetiniais sorbentais.

Nepanaudoti augalų apsaugos produktai ir (ar) profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų likučiai saugomi augalų apsaugos produkto gamintojo pakuotėse. Nepanaudota beicuota sėkla ir (ar) beicuotos sėklos likučiai turi būti saugomi beicuotos sėklos pakuotėse.

Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų, ir (ar) beicuotos sėklos pakuotės turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje.

Tuščios augalų apsaugos produktų pakuotės ir augalų apsaugos produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis augalų apsaugos produktų etiketėse, saugos duomenų lapuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Ūkinių gyvūnų gerovė

Veršelių laikytojai turi laikytis Veršelių gerovės reikalavimų, kiaulių laikytojai – Kiaulių gerovės reikalavimų, o ūkinių gyvūnų laikytojai – Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.