Ministras K. Navickas: mokslas gali ir turi prisidėti prie tvaresnio ūkininkavimo perspektyvos

Data

2021 11 05

Įvertinimas
2
20211104_160547.jpg

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su atnaujintos Žemės ūkio mokslo tarybos nariais – ūkininkais, mokslininkais, specialistais – diskutavo, kaip mokslas gali prisidėti prie tvaresnio ūkininkavimo ir visuomenės gerovės.

Pasak ministro K. Navicko, žemės ūkyje iššūkių daug, o daugiausia jų ten, kur žemės ūkio politika persipina su aplinkos sauga, socialiniais dalykais, todėl planuojant lėšas, numatant mokslinius tyrimus, labai svarbu matyti perspektyvą.

Susitikimo metu aptarti Žemės ūkio mokslo tarybos tikslai – atvirumas priimant sprendimus, ūkininkų poreikiai ir valstybės siekiai.

„Man labai svarbus atvirumas, nes laikmetis ir politika diktuoja sąlygas dėl atsirandančių naujų sektorių, maisto technologijų ir, neišvengiamai,  „naujo maisto“ sampratos. Pavyzdžiui, kalbant apie ankštinių panaudojimą, turi būti numatyta pašarų gamintojų sektoriaus plėtra. Mokslas vis daugiau dėmesio skiria ir skirs tarpsektoriniams tyrimams, o nuo jų rezultatų priklauso ir politiniai sprendimai. Mano siūlymas – detaliau panagrinėti aktualias temas ir tada nuspręsti, kokie moksliniai tyrimai reikalingi žemės ūkiui, kuriuos turėtų remti valstybė“, – teigia ministras.

K. Navickas paragino tarybą kituose susitikimuose aptarti prioritetines kryptis, o tai svarbu ir ūkininkams, ir politikams. „Tai būtų didžiausias lūkestis iš Žemės ūkio mokslo tarybos. Turime aiškias kryptis, planuojamas europiniais reglamentais, tačiau kaip elgsimės su savo žeme – yra mūsų pačių rūpestis ir nacionaliniai poreikiai bei prioritetai.

Turime rasti būdų, kaip Žaliąjį kursą įgyvendinti su mažesniais praradimais ūkininkams ir didesne grąža valstybei. Tai – svarbiausias leitmotyvas“, – mokslo ir politikos bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ministras.

„Patiriame ne tik ekonomines, bet ir vertybines krizes, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis. Gyvename pasimetimo epochoje. Tačiau nereikia to bijoti, ypač, jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip naują optimizmo šaltinį, kaip būdą keistis pasauliui ne tik aplink mus, bet ir mūsų svajonėms, įspūdžiams ir, svarbiausia, mūsų reakcijoms“, – susitikime teigė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė.

Žemės ūkio ministerija šiuo metu finansuoja 25 mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektus, kuriuos vykdo mokslo institucijos. Taip pat finansuojami nacionaliniai ir tarptautiniai mokslinių tyrimų bei inovacijų projektai.

Šiais metais pradėtas mokslinis projektas „Siekiant tvariai naudoti vietinę žaliavą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai, išanalizuoti ir įvertinti vertės grandinių plėtros galimybes“, kurį vykdo Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas. VDU šiuo metu įgyvendina projektą „Pasaulio vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modeliai ir jų taikymo galimybės Lietuvoje“ bei tyrimą dėl žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo tobulinimo. Finansuojami ir tarptautiniai moksliniai tyrimai. Vienas Tarptautinių mokslinių tyrimų – Kauno technologijos universiteto kartu su užsienio mokslo ir verslo partneriais vykdomas projektas „Tradicinių daržovių išspaudų dezagregacija (suardymas) inovatyviomis priemonėmis naujų produktų gavimui ir  išeigų didinimui (DISCOVERY)“.  

Susitikimo metu pristatyti ir kiti moksliniai projektai, ieškantys tvaresnio išteklių naudojimo sprendimų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras vykdo tyrimą „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose“, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas – „Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos“.

Siekdamas mokslo žinias paversti inovacijomis ir diegti jas praktikoje, mokslas aktyviai bendradarbiauja  su verslu – vykdomi  inovacijų projektai, kuriuose dalyvauja mokslo institucijos, žemės ūkio verslas, konsultantai ir ūkininkai. Mokslininkai prisideda ir prie kaimo gyvybingumo skatinimo. VDU šiuo metu vykdo projektą „Tyrimas dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje“.