Maisto tarybos posėdyje – dėmesys kainų pokyčiams, vietos gamintojams ir maisto švaistymo mažinimui
Žemės ūkio ministerijoje įvyko Maisto tarybos (MT) posėdis, kuriame toliau nagrinėtas Premjerės pavedimas dėl Lietuvos maisto sistemos stiprinimo ir pasirengimo krizėms.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė yra pavedusi MT iki šių metų gruodžio 15 d. išnagrinėti ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sistemiškai stiprinti Lietuvos maisto sistemos darnumą, saugumą ir pasirengimą krizėms, ypatingą dėmesį skiriant vietos gamintojų, trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir kooperacijos plėtrai, taip pat valstybinio, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo stiprinimui.
Kovo 31 d. MT nusprendė sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, į kurią būtų įtraukti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijų, „Maisto banko“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Darbo grupė įvertins galiojančias finansines ir mokestines paskatas, skirtas maisto švaistymui mažinti ir didesniems maisto kiekiams perduoti paramai, taip pat teiks siūlymus dėl naujų mokestinių ir nemokestinių priemonių.
Posėdžiui pirmininkavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis informavo, kad įsakymo projektas dėl darbo grupės sudarymo šiuo metu yra derinamas, o iki kito MT posėdžio tikimasi sulaukti pirmųjų darbo grupės siūlymų.
Šiame MT posėdyje Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) pristatė maisto produktų rinkos apžvalgą. ŽŪDC duomenimis, daugumos didmeninių maisto produktų kainos mažėja, ypač pieno sektoriuje. Pavyzdžiui, sviesto didmeninė kaina per mėnesį sumažėjo 6,56 proc., o per metus – 37,89 proc.; natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos mažėjo atitinkamai 2,90 proc. ir 29,94 proc. Vis dėlto mažmeninės kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose tokių pokyčių neatspindi. Per metus sviestas mažmeninėje prekyboje atpigo tik 0,13 proc., o geriamasis pienas pabrango 9,28 proc.
Tiesioginės koreliacijos tarp supirkimo ir galutinių kainų stokojama ir mėsos sektoriuje. Pastebėta, kad didmeninės kainos jautriau reaguoja į pokyčius Europos Sąjungos rinkoje, tuo metu mažmeninės kainos kinta gerokai mažiau.
MT nariai posėdyje pateikė savo vertinimus ir įžvalgas apie kainų pokyčių priežastis bei galimus sprendimus. Tarp aptartų siūlymų – galimybė skatinti tam tikrų žemės ūkio produktų supirkimo kainų glaudesnį susiejimą su galutine produkto kaina vartotojui, taip užtikrinant teisingesnį vertės pasiskirstymą visoje maisto grandinėje.
Žemės ūkio ministerija taip pat pristatė priemonių paketą, skirtą skatinti vietos gamintojų ir kooperatyvų įsitraukimą užtikrinant aprūpinimą maistu savivaldos lygmeniu. Siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, deleguojant savivaldybėms trumpųjų maisto tiekimo grandinių koordinavimo funkciją. Taip pat planuojama plėsti interaktyvų kooperatyvų žemėlapį bei stiprinti skaitmenines platformas, padedančias trumpinti vietos produkcijos kelią iki vartotojo.
Reaguodami į šiuos pasiūlymus, MT nariai aptarė ūkininkams kylančius iššūkius – produkcijos perdirbimo, logistikos ir realizavimo problemas. Taip pat akcentuotas didesnio viešinimo ir visuomenės švietimo poreikis, siekiant skatinti vietos produkcijos vartojimą ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą. Šiam požiūriui pritarė ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, pristatę planuojamas komunikacijos ir rinkodaros priemones.
Kadangi ankstesniame MT posėdyje buvo diskutuota apie maisto produktų perdavimo labdarai sąlygas bei galiojimo terminų pratęsimo galimybes, šįkart Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pristatė aktualius reikalavimus ir 2024 m. teisės aktų pakeitimus, leidusius pratęsti maisto produktų, ženklinamų „Geriausias iki...“, pardavimo terminus.
Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad dėl šių pakeitimų sumažėjo maisto produktų kiekis, galintis būti perduotas labdarai, o pati maisto švaistymo problema iš esmės nėra sprendžiama. Kaip gerosios praktikos pavyzdys paminėtos užsienio valstybės, kuriose paskutinę galiojimo dieną maisto produktus draudžiama parduoti ir jie privalomai perduodami labdarai. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje dalis produktų, ypač ženklinamų „Tinka iki...“, taip pat daržovės, prekyboje laikomi iki tol, kol tampa nebetinkami vartojimui.
Kitas MT posėdis planuojamas liepos mėnesį. Jame bus vertinami darbo grupės pasiūlymai dėl finansinių ir mokestinių paskatų tobulinimo.
Atnaujinimo data: 2026-05-19
Taip pat skaitykite:
Lietuva stiprina bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų žemės ūkio organizacijomis Romoje
Patikslinti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai augalų žydėjimo metu
Žemės ūkio ministerijoje – dėmesys dronų naudojimo supaprastinimui ir būsimoms investicijoms