Lietuva ragina stiprinti Europos pieno sektorių
Europos pieno sektorius šiandien stovi kryžkelėje: mažėjantis ūkių skaičius, rinkų svyravimai, klimato ir gyvūnų ligų keliamos rizikos bei augantys reikalavimai verčia ieškoti naujų sprendimų. Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) stiprinti pieno sektoriaus atsparumą, užtikrinti ūkiams palankesnes sąlygas investuoti ir veiksmingiau naudoti rinkos rizikos valdymo priemones. Šias pozicijas žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pristatė 23-ajame tarptautiniame pienininkystės forume Balstogėje (Lenkija).
Forume vykusioje diskusijoje „Europos žemės ūkio sektorius kryžkelėje: pieno sektoriaus rekomendacijos“ viceministras kartu su Europos žemės ūkio kooperatyvų ir jų organizacijų asociacijos COGECA, Vokietijos Raiffeisen asociacijos ir Danijos pienininkystės tarybos atstovais diskutavo, kaip užtikrinti pieno sektoriaus gyvybingumą ir konkurencingumą ateityje.
Pieno ūkio ateitis – ne tik rinkos, bet ir valstybės interesas
Pasak viceministro, kalbant apie pieno sektoriaus ateitį pirmiausia būtina matyti žmogų už skaičių – ūkininką, kuris kasdien prižiūri gyvulius ir užtikrina, kad pienas pasiektų perdirbėją, o galiausiai – vartotoją.
„Jeigu pieno ūkių mažės toliau, vien rinkos mechanizmais šios tendencijos nesustabdysime. Gyvulininkystė yra ne tik verslas. Tai mūsų apsirūpinimas maistu, gyvybingas kaimas ir strateginis atsparumas. Todėl turime sudaryti sąlygas ūkininkui ne tik išgyventi šiandien, bet ir drąsiai planuoti rytojų, investuoti ir perduoti ūkį kitai kartai“, – sako žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
Lietuvoje gyvulininkystės sektoriaus reikšmė dar didesnė. Ūkiai susiduria ne tik su rinkos nepastovumu, bet ir su geopolitinėmis, klimato, energijos, gyvūnų ligų bei kitomis rizikomis.
Todėl Lietuva palaiko ilgalaikę ir nuoseklią ES gyvulininkystės strategiją, kurioje konkurencingumas ir ūkių ekonominis gyvybingumas būtų neatsiejami nuo aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės tikslų.
Mažiau administracinės naštos – daugiau galimybių investuoti
Lietuva laikosi pozicijos, kad aplinkosaugos tikslai yra svarbūs, tačiau jų įgyvendinimas turi būti suderinamas su realiomis ūkių galimybėmis.
Pieno ūkiams, ypač mažesniems, kiekvienas naujas reikalavimas reiškia papildomas investicijas, administracines procedūras ir kaštus. Todėl naujiems įpareigojimams būtini realūs pereinamieji laikotarpiai, pakankamas finansavimas ir proporcingi sprendimai.
„Mes nesame prieš aukštus aplinkosaugos standartus. Esame už tai, kad jie būtų įgyvendinami taip, kad ūkininkas turėtų galimybę išlikti konkurencingas. Negalime siekti žaliojo perėjimo tokiu tempu, kuris iš rinkos išstumia pačius ūkius, kuriems ir turime padėti pereiti prie tvaresnės gamybos“, – pabrėžia viceministras.
Pasak jo, ES parama turi būti nukreipta ne tik į naujų reikalavimų įgyvendinimą, bet ir į ūkių modernizavimą, inovacijas, energijos efektyvumą, rizikų valdymą bei ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimą.
Kai rinkoje audra – ūkininkui reikia apsaugos mechanizmų
Dar viena svarbi Lietuvos žinutė – būtinybė stiprinti ES rinkos rizikos valdymo priemones.
Pieno sektorius ypač jautrus pasauliniams rinkos svyravimams. Pieno supirkimo kainos gali keistis greitai, o ūkininko išlaidos – pašarams, energijai, darbuotojams, gyvulių priežiūrai ir investicijoms – išlieka.
Todėl Lietuva pasisako už veiksmingesnius ES žemės ūkio rezervo, privataus sandėliavimo ir intervencinio pirkimo mechanizmus.
„Kai rinkoje kyla krizė, ūkininkas negali tiesiog sustabdyti karvės melžimo ir palaukti, kol situacija pagerės. Pienas gaminamas kasdien. Todėl pagalbos mechanizmai turi veikti tada, kai jos labiausiai reikia, o ne tada, kai krizė jau būna pasibaigusi“, – sako viceministras.
Lietuva mano, kad esant rimtiems rinkos sutrikimams parama iš ES žemės ūkio rezervo turėtų būti mobilizuojama kuo operatyviau. Taip pat svarbu išlaikyti galimybę taikyti privataus pieno produktų sandėliavimo pagalbą, kai dalis produkcijos laikinai pašalinama iš rinkos.
Svarbiu rinkos reguliavimo instrumentu Lietuva laiko ir sviesto, lieso pieno miltelių bei sūrių intervencinius pirkimus. Kadangi intervencinės kainos daugelį metų iš esmės nesikeitė, Lietuva ragina svarstyti, kaip jas geriau pritaikyti prie dabartinės rinkos realybės.
Lietuva pati imasi priemonių pieno ūkiams padėti
Kol ES lygmeniu diskutuojama apie ilgalaikius sprendimus, Lietuva imasi ir nacionalinių veiksmų.
Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją pieno sektoriuje, susietosios paramos už pienines karves avansų mokėjimas šiemet paankstinamas mėnesiu – jie bus pradėti mokėti nuo rugsėjo 16 d.
Taip pat jau nuo rugpjūčio 17 d., dviem mėnesiais anksčiau nei įprasta, pradėtos mokėti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti avansinės išmokos.
Tai leidžia dalį lėšų ūkininkus pasiekti anksčiau ir suteikia jiems daugiau apyvartinių lėšų tuo metu, kai pieno ūkiams jų ypač reikia.
Stiprus pieno sektorius – nauda visai Europai
Lietuvos pozicija Balstogėje aiški: Europos pieno sektoriaus ateitis priklausys nuo to, ar pavyks suderinti tris dalykus – ūkių ekonominį gyvybingumą, tvarumą ir atsparumą krizėms.
Tam reikia ne vienkartinių sprendimų, o ilgalaikės politikos, kuri suteiktų ūkininkams daugiau aiškumo ir pasitikėjimo investuoti.
„Pieno sektoriaus ateities negalime kurti vien kabinetuose. Ji kuriama ūkiuose – ten, kur kiekvieną rytą melžiamos karvės, priimami sprendimai dėl investicijų ir sprendžiama, ar verta tęsti veiklą. Jeigu norime stipraus Europos pieno sektoriaus po dešimties ar dvidešimties metų, šiandien turime padėti ūkininkui išlikti ir investuoti“, – pabrėžia viceministras.
Lietuvai tai ypač svarbu. Stiprus pieno sektorius reiškia ne tik daugiau pagaminamo pieno ar konkurencingesnį eksportą. Tai darbo vietos regionuose, gyvybingos kaimo vietovės, veikianti maisto tiekimo grandinė ir didesnis valstybės atsparumas krizėms.
Todėl Lietuva siekia, kad Europos diskusijoje apie pieno sektoriaus ateitį būtų girdimas ir Baltijos regiono ūkininkų balsas – apie realias ūkių problemas, jų poreikius ir sprendimus, kurie leistų ne tik išsaugoti sektorių, bet ir suteikti jam galimybę augti.
Saugus ir nenutrūkstamas maisto tiekimas yra neatsiejama bendro Europos atsparumo dalis
Diskusijos pabaigoje viceministras sulaukė Ukrainos pieno asociacijos klausimo, ar Europos atsparumo mechanizmuose vertinama ir galima karo grėsmė bei jos poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriui. Viceministras pažymėjo, kad šiandien, kalbėdami apie sektoriaus atsparumą, turime vertinti ne tik rinkos, klimato ar gyvūnų ligų keliamas rizikas, bet ir platesnį geopolitinį kontekstą. Lietuva, būdama ES rytinio pasienio valstybė, ypač gerai supranta, kad saugus ir nenutrūkstamas maisto tiekimas yra neatsiejama bendro Europos atsparumo dalis. Todėl, Lietuvos vertinimu, ES pasirengimo ir rizikos valdymo mechanizmai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima reaguoti ir į didelio masto geopolitines krizes, kartu užtikrinant žemės ūkio gamybos tęstinumą, ūkių gyvybingumą ir maisto tiekimo grandinių veikimą.
Viceministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainą ir jos žmones, o Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atsparumas bei gebėjimas išlaikyti maisto gamybą ir tiekimo grandines yra svarbūs ne tik pačiai Ukrainai, bet ir platesniam Europos maisto saugumui bei atsparumui.
„Atsižvelgiant į tai, rengiantis deryboms dėl BŽŪP po 2027 m., kartu bus svarbu įvertinti ir Europos Komisijos pasiūlytą pasirengimo krizėms ir atsparumo mechanizmą bei jo taikymą bendro rinkos organizavimo (BRO) kontekste, siekiant užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius būtų geriau pasirengęs ir didelio masto geopolitinėms krizėms. Stiprus ir ekonomiškai gyvybingas žemės ūkio sektorius yra vienas iš svarbių Europos strateginio atsparumo elementų“, - teigė viceministras R. Taraškevičius.
Atnaujinimo data: 2026-09-11
Taip pat skaitykite:
EK pritarė Strateginio plano pakeitimams: ūkininkams – palankesnės paramos sąlygos
Žemės ūkyje – mažiau administracinės naštos, stipresni ūkiai ir daugiau Lietuvoje sukuriamos vertės
Dėl pernykščių gamtos stichijų nukentėję ūkininkai sulauks 860 tūkst. eurų valstybės pagalbos