Lietuva ir Japonija stiprina strateginę partnerystę žemės ūkio ir maisto pramonės srityje
Lietuvoje šią savaitę su oficialiu vizitu lankosi Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministras Katsuhiro Saka. Jo vadovaujama delegacija susitiko su Žemės ūkio ministerijos vadovybės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, taip pat lankysis šalies įmonėse.
Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika ir viceministru Rolandu Taraškevičiumi aptarti dvišalės prekybos skatinimo, termiškai apdorotos paukštienos, kiaušinių produktų eksporto leidimų klausimai, regionalizacijos principo taikymas, bendradarbiavimas maisto technologijų srityje ir Japonijos investicijų galimybės Lietuvoje.
„Japonija yra viena svarbiausių mūsų bendraminčių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Šią partnerystę ir toliau plėtosime“, – sakė ministras K. Mažeika. Japonija yra labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė Azijoje, o lietuviškos paukštienos ir kiaušinių produktų paklausa Japonijos rinkoje auga.
Daug dėmesio susitikime skirta tam, kad Lietuvos eksportuotojams būtų sudarytos stabilesnės ir palankesnės sąlygos patekti į Japonijos rinką. Kadangi termiškai apdorotos paukštienos ir kiaulienos eksporto leidimų suteikimo procesas jau pradėtas, sutarta, kad Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos (MAFF) ekspertai auditą Lietuvoje atliks 2027 m. balandžio pabaigoje.
Susitikime dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas Japonijos delegacijai taip pat pateikė naujausią informaciją apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją Lietuvoje ir taikomas kontrolės bei prevencijos priemones.
Susitikime aptartas ir regionalizacijos principo taikymas paukščių gripo atvejais. Lietuva siekia, kad veterinarijos sertifikate būtų įtvirtintas ES galiojantis regionalizacijos principas ir po paukščių gripo protrūkių būtų taikomas trumpesnis – 28 dienų – eksporto sustabdymo laikotarpis. Šiuo metu sertifikate taikomas 90 dienų terminas realiai gali užsitęsti iki pusės metų, taip pat ribojimai atsiranda visos apskrities lygmeniu. Pristatant Lietuvoje taikomas ligos valdymo priemones paprašyta kuo skubiau atšaukti dėl paukščių gripo taikomus apribojimus Vilniaus ir Kauno regionams. MAFF atstovai informavo, kad gauta informacija jau yra vertinama, o veterinarijos sertifikatas bus keičiamas kitais metais.
Lietuva taip pat kėlė šviežių ir termiškai apdorotų kiaušinių produktų (kiaušinių miltelių ir kt.) veterinarinių sertifikatų atskyrimo klausimą. „Lietuva siekia ne išimčių, o mokslu grįstų ir riziką atitinkančių sprendimų, kurie užtikrintų Japonijos biologinį saugumą ir kartu – stabilų mūsų produkcijos tiekimą“, – sakė ministras.
Susitikime aptarta ir maisto technologijų sritis, Japonijoje priskiriama prie septyniolikos nacionalinių strateginių prioritetų. Lietuva pristatė savo potencialą alternatyvių baltymų, funkcinio maisto, žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto ir giluminio žemės ūkio žaliavų perdirbimo srityse.
Kadangi mūsų šalis gali pasiūlyti stiprią mokslinių tyrimų ekosistemą, ES finansavimo galimybes ir nuspėjamą investicinę aplinką, Japonijos verslininkai kviečiami investuoti į augalinių baltymų gamybą. „Norime ne tik eksportuoti žaliavas, bet ir Lietuvoje kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Matome galimybių bendradarbiauti su Japonijos verslu tiek investicijų, tiek technologijų ir mokslinių tyrimų srityse“, – sakė viceministras R. Taraškevičius.
Kaip konkrečius Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimo pavyzdžius viceministras paminėjo Lietuvos įmonėse naudojamą japonišką kiaušinių membranų atskyrimo technologiją ir „Vičiūnų“ įmonės grupės kartu su „Ajinomoto“ vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus.„Tikimės, kad tokių bendrų projektų daugės. Nuo liepos 30 d. Japonijai tapus „Horizon Europe“ asocijuotąja nare atsiveria daugiau galimybių Lietuvos ir Japonijos mokslo bei verslo organizacijoms kartu dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose“, – sakė R. Taraškevičius.
Tęsdama vizitą Lietuvoje, Japonijos delegacija taip pat lankysis UAB „Leafood“, UAB „Jovaigė“, AB „Žemaitijos pienas“, kur susipažins su Lietuvos maisto pramone, gamybos pajėgumais ir maisto technologijų inovacijomis.
Atnaujinimo data: 2026-10-06
Taip pat skaitykite:
600 tūkst. eurų – paramai už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą
Nuo akvaponikos iki prasmingų diskusijų: kas laukia parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“
Moldovos žemės ūkis ruošiasi ES: Lietuva dalijasi patirtimi
Kaune startuoja trumpųjų maisto tiekimo grandinių pilotinis projektas