2026-06-26

Kad ūkiai neliktų be šeimininkų: planuojamas naujas postūmis jauniesiems ūkininkams

Lietuvos žemės ūkis šiandien susiduria ne tik su ekonominiais ar klimato iššūkiais, bet ir su vis ryškėjančia demografine problema – sparčiu ūkininkų senėjimu bei kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro vos apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. 2014–2024 m. kaimo vietovių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 13 proc. – tai vienas didžiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje. Šios tendencijos ne tik keičia kaimo demografinį veidą, bet ir kelia rimtų iššūkių žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, kartų kaitai bei kaimo bendruomenių socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui.

„Gyvulininkystės ūkiams tokios tendencijos kelia ypač didelę grėsmę. Skirtingai nei kai kuriose kitose žemės ūkio šakose, gyvulininkystė reikalauja kasdienės priežiūros, nuolatinio darbo ir didelių ilgalaikių investicijų, kurių grąža dažnai pasiekiama tik po daugelio metų. Be to, gyvulių bandų neįmanoma greitai atkurti, todėl nutraukus veiklą ją atnaujinti tampa sudėtinga ir brangu. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų kaimo vietovėse, vis sunkiau rasti žmonių, kurie perimtų ūkius ar dirbtų juose. Dėl to didėja rizika, kad ypač smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai bus priversti mažinti veiklą arba visai pasitraukti iš rinkos“, - sako laikinasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Jaunieji ūkininkai, pradėdami veiklą, susiduria su reikšmingomis kliūtimis. Didžiausios jų – ribotos galimybės įsigyti ar išsinuomoti žemę bei gauti finansavimą investicijoms. 2018–2023 m. laikotarpiu vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina padidėjo apie 65 proc. – nuo maždaug 3,3 tūkst. Eur/ha iki 5 417 Eur/ha, o nuomos kaina per tą patį laikotarpį išaugo apie 50–60 proc., pasiekdama vidutiniškai apie 241 Eur/ha per metus.

„Vyresniosios kartos ūkininkų sukauptos patirties perdavimas yra labai reikšmingas, nes gali prisidėti prie ūkių veiklos tęstinumo, atsparumo ir tvarios sektoriaus plėtros. Jauni žmonės ne visada ryžtasi perimti ūkius, matydami, kaip sunkiai dirba tėvai, todėl siūlome galimybę modernizuoti ūkius. Ieškojome galimybių, kaip paskatinti vyresnių ir jaunesnių ūkininkų bendradarbiavimą, sudaryti palankesnes sąlygas ūkių perdavimui ir sumažinti kliūtis naujai kartai įsilieti į žemės ūkio veiklą. Siekiame, kad sukaupta patirtis nebūtų prarasta, o perduodama tiems, kurie yra pasirengę tęsti ūkininkavimą ir investuoti į Lietuvos kaimo ateitį. Toks kartų bendradarbiavimas padėtų išlaikyti gyvybingus ūkius, stiprintų sektoriaus konkurencingumą ir prisidėtų prie ilgalaikio kaimo regionų tvarumo“, – apie sprendimą papildyti Strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ kalba A. Palionis.

Sprendimui papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ jau pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komitetas. Jam dar turės pritarti Europos Komisija. Toks sprendimas pasiektas po aktyvių diskusijų su socialiniais partneriais ŽŪM Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdžiuose.

Nauja priemonė – kokie pokyčiai siūlomi?

Ši priemonė taps savotišku pasitikrinimu prieš naująjį finansinį laikotarpį. Pirmą kartą startuosianti priemonė orientuota į gyvulininkystės sektoriuje veikiančių ūkių perdavimą jaunesniems ūkininkams ir jauniems asmenims, susijusiems su ūkio perdavėju artimais šeimos ryšiais (tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai). Ateityje – naujoje finansinėje perspektyvoje – galima bus svarstyti ją taikyti plačiau, visiems žemės ūkio sektoriams ir išplečiant perdavėjų bei perėmėjų ratą, t. y., sudaryti galimybę priemonėje dalyvauti ir ne šeimos nariams, svarstyti galimybes teikti lengvatines paskolas ūkiams įsigyti.

Planuojamas biudžetas – 6 mln. Eur.

Numatytos dvi pagrindinės veiklos:

1. Ūkių perėmimo dokumentacijos rengimas, konsultacijos ir pajamų palaikymo išmoka ūkį perduodančiam asmeniui – iki 100 proc. paramos intensyvumas, didžiausia paramos suma – 70 tūkst. Eur.

2. Ūkių perėmimas ir modernizavimas, kuriam galės būti skiriama iki 270 tūkst. Eur, iš jų 70 tūkst. Eur dalis – perėmimo procesui (iki 100 proc. paramos intensyvumu), o likusi 200 tūkst. Eur – investicijoms (iki 80 proc. paramos intensyvumu), siekiant modernizuoti ūkį ir prisitaikyti prie aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, higienos bei kitų reikalavimų.

Remiamos veiklos:

1. Ūkio perėmimo organizavimas. Ši veikla skirta užtikrinti sklandų ūkio perėmimo procesą. Paraiška teikiama ir projektas įgyvendinamas pagal ūkio perėmimo planą, kuris yra neatskiriama paraiškos dalis ir kuriame nustatomi ūkio perėmimo etapai, bendradarbiavimo tarp šalių sąlygos, teisių ir pareigų perdavimo tvarka bei žinių ir patirties perdavimo procesas. Ši veikla apima konsultacijas teisiniais (nuosavybės dovanojimo, pardavimo sutarčių sudarymo ir pan.), finansiniais ir mokestiniais (pvz. ūkio vertinimo, mokestinių prievolių perėmimo pasekmių) klausimais, ūkio perėmimo plano parengimą, mokymus perėmėjui (pagal poreikį) ir pajamų palaikymą pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos ūkininkui.

2. Ūkio perėmimas su investicijomis. Ši veikla apima 1 veikloje „Ūkio perėmimo organizavimas“ numatytas veiklas, taip pat būtinąsias investicijas, skirtas, visų pirma, atitikti aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kokybės bei higienos reikalavimus, taip pat kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus (būtinosios prisitaikymo investicijos) (kai būtina).

Pareiškėjas galėtų kreiptis paramos pagal 1 veiklą arba pagal 2 veiklą. Pasirinkus 2 veiklą, remiamos tiek 1 veiklos išlaidos, tiek būtinosios prisitaikymo investicijos į perimtą ūkį.

Parama būtų skiriama ūkio perėmėjui, jeigu jis yra artimas pasitraukiančio ūkininko giminaitis ir perima visą ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju. Ji gali būti teikiama:

jaunajam ūkininkui (iki 40 metų imtinai), kuris jau vykdo žemės ūkio veiklą ir perima pasitraukiančio artimo giminaičio ūkį;
18–40 metų fiziniam asmeniui, kuris dar nėra jaunasis ūkininkas, tačiau projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja juo tapti ir perimti pasitraukiančio artimo giminaičio ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju.

Pajamų palaikymo išmokos taip pat bus skiriamos iš žemės ūkio veiklos pasitraukiančiam ūkininkui, kuris yra įregistravęs valdą savo vardu, vykdo pieninės arba mėsinės gyvulininkystės veiklą (išskyrus bitininkystę) ir perduoda ūkį kitam asmeniui. Paraiškos teikimo metu jis turi būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba dėl sunkios ligos nebegalėti tęsti ūkininkavimo.

Jei ūkis vykdomas naudojant keliems asmenims bendros nuosavybės teise priklausantį turtą (pavyzdžiui, žemę ar pastatus), pajamų palaikymo išmoka gali būti skiriama vienam iš pasitraukiančių ūkininkų, jeigu jis atitinka nustatytus reikalavimus.

Tinkamumo sąlygos, reikalavimai ir įsipareigojimai:

tais atvejais, kai ūkinė veikla vykdoma naudojant keliems asmenims (bendraturčiams) priklausantį turtą (žemę, pastatus ar kitą turtą), turi būti gautas visų bendraturčių rašytinis sutikimas dėl šio turto perdavimo ir su tuo susijusių teisių bei pareigų perleidimo.
perduodamo ūkio perėmimo faktas turi būti įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės ir (ar) valdymo teisės pasikeitimas turi būti įregistruotas valstybės registruose įgyvendinimo taisyklėse nustatytas terminais.
pareiškėjas įsipareigoja tapti vieninteliu perimto ūkio valdos valdytoju.

Perduodamas ūkis:

paraiškos pateikimo metu turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka ne trumpiau kaip 5 metus;
pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas turi būti nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip paskutinius 5 metus iki paraiškos pateikimo dienos;
žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos pateikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur;
ekonominio dydžio potencialas (planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis), išreikštas SP verte, turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.

Pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas įsipareigotų:

perduoti ūkio perėmėjui visas su ūkiu susijusias teises ir pareigas (ūkinės veiklos vykdymui naudojamą turtą ir jo naudojimo teises);
nuo ūkio perdavimo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos nevykdyti gamybinės žemės ūkio veiklos, negauti su ja susijusių pajamų ir neteikti paramos paraiškų tiesioginėms išmokoms ar kitai žemės ūkio veiklai skirtai paramai gauti , išskyrus žemės ūkio veiklą, vykdomą tik savo asmeniniams poreikiams (saviūkiui).

Pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos ūkininkui būtų mokama pajamų palaikymo išmoka. Kai ūkį valdo keli asmenys (bendraturčiai), išmoka būtų skiriama tik vienam iš jų: 24 mėnesių – mėnesinė išmoka, atitinkanti Valstybės duomenų agentūros skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (paraiškos pateikimo metu). Ši išmoka būtų mokama projekto įgyvendinimo metu.

Atnaujinimo data: 2026-06-26

Taip pat skaitykite:

Keičiasi ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka – kviečiame į nuotolinį informacinį renginį

Tarpinstitucinėje darbo grupėje – dėmesys išmokų paskirstymui, atsiskaitymams ir sėklų kokybei

Japonija atšaukė ribojimus lietuviškai paukštienai ir kiaušinių produktams

Paskelbtas apdovanojimo statulėlės „Aukso verpstė“ dizaino konkurso nugalėtojas

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: Lietuva prašo paramos žemdirbiams