Dirvožemyje sukauptos rekordinės mineralinio azoto atsargos: kiek jų išliks iki pavasario?
2026 m. rudenį Lietuvos dirvožemiuose nustatytos didžiausios mineralinio azoto atsargos per 2018–2026 m. stebėjimų laikotarpį. Vidutinis jo kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje siekė 62,3 kg/ha – 18,2 proc. daugiau nei praėjusį rudenį. Vis dėlto didesnės rudeninės atsargos dar nereiškia, kad tiek pat azoto išliks iki pavasario.
Mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėsenos tyrimus Lietuvos žemės ūkio naudmenų dirvožemiuose vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija. Tyrimai atliekami įgyvendinant Žemės ūkio ministerijos finansuojamą dirvožemio agrocheminių savybių stebėseną.
Didžiausios mineralinio azoto atsargos – Vidurio Lietuvoje
2026 m. rudenį mineralinio azoto atsargos padidėjo visuose trijuose šalies regionuose. Daugiausia jo nustatyta Vidurio Lietuvoje – vidutiniškai 74,0 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 61,9 kg/ha, Rytų Lietuvoje – 47,7 kg/ha. Palyginti su praėjusiais metais, atsargos labiausiai išaugo Vakarų Lietuvoje – 33,7 proc.

Tyrėjų vertinimu, azoto atsargų padidėjimui galėjo turėti įtakos skirtingais metų laikotarpiais vyravusios meteorologinės sąlygos: pavasario ir vasaros pradžioje buvęs kritulių trūkumas galėjo riboti augalų gebėjimą pasisavinti azotą, gausesni vasaros pabaigos krituliai – paskatinti nitratinio azoto migraciją į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o šilti rudens orai buvo palankūs organinių medžiagų mineralizacijai.
Azoto kiekis priklausė ir nuo dirvožemio savybių. Priemolio ir molio dirvožemiuose jo atsargos buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei smėlio dirvožemiuose. Pastaruosiuose dėl didesnio vandens laidumo išlieka didesnė nitratinio azoto išplovimo rizika.
Dalis azoto susikaupė gilesniuose dirvožemio sluoksniuose
Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto atsargos padidėjo ne tik viršutiniame, bet ir gilesniuose dirvožemio sluoksniuose. Vidutiniškai 0–90 cm sluoksnyje nustatyta 82,4 kg/ha mineralinio azoto – 18,9 kg/ha daugiau nei 2025 m. rudenį. Beveik ketvirtadalis šio kiekio buvo susikaupęs 60–90 cm gylyje.
Didžiąją mineralinio azoto dalį sudarė nitratinis azotas – judriausia jo forma dirvožemyje. Vidutinis nitratinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje siekė 39,1 kg/ha, arba apie 62 proc. visų mineralinio azoto atsargų.
Mineralinės sieros daugiausia Vakarų ir Vidurio Lietuvoje
Tyrimo metu taip pat vertintos mineralinės sieros atsargos. Šis elementas svarbus augalų mitybai ir efektyviam azoto įsisavinimui. Vidutiniškai 0–60 cm sluoksnyje sieros nustatyta 32,6 kg/ha. Kaip ir azoto atveju, mažiausiai šio elemento fiksuota Rytų Lietuvoje (25,2 kg/ha), o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje kiekiai buvo panašūs (apie 36 kg/ha).
Kadangi sulfatinė siera, kaip ir nitratinis azotas, yra judri, jos kiekis iki pavasario labai priklausys nuo žiemos orų.
Didesnės atsargos dar negarantuoja mažesnio tręšimo poreikio pavasarį
Rudenį dirvožemyje nustatytos mineralinio azoto ir sieros atsargos dar neparodo, kiek jų išliks augalams pavasarį. Šiltą ir drėgną žiemą, ypač dirvožemiui neužšąlant, nitratai ir sulfatai gali migruoti į gilesnius sluoksnius ir būti išplaunami iš augalų šaknų zonos.
Todėl tik pavasarį atlikti nauji mineralinio azoto ir sieros tyrimai leis įvertinti, kiek šių augalų mitybai svarbių medžiagų išliko šaknų zonoje ir į kokias jų atsargas reikėtų atsižvelgti planuojant pavasarinį tręšimą.
Išsamus informacinis straipsnis apie tyrimų rezultatus – čia.
Atnaujinimo data: 2026-11-20
Taip pat skaitykite:
Viceministras Rolandas Taraškevičius su ūkininkų atstovais aptarė žemės ūkio politikos perspektyvas
