Bendroji žemės ūkio politika: dar vienas žingsnis pirmyn

Data

2021 04 27

Įvertinimas
0
ministras taryba.jpg

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje aptarti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2020 metų, tarptautinės prekybos, gyvūnų gerovės klausimai, padėtis žemės ūkio rinkose.

ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Portugalija siekia skatinti atsparią, socialinę, ekologišką, skaitmeninę ir globalią Europą. Vienas svarbiausių prioritetų jos darbe – tarpinstitucinis susitarimas dėl BŽŪP reformos per artimiausius mėnesius, kad liktų pakankamai laiko tinkamai pasirengti jai įgyvendinti.

„Vienas svarbiausių mūsų prioritetų BŽŪP reformos pakete – žalioji politika. Pasisakome už ambicingus jos tikslus. Reikšmingi juk ne tik procentai, bet ir tai, ką sudėsime į žaliąsias priemones“, – vaizdo konferencijoje sakė ministras K. Navickas. Lietuvai labai svarbus ir sąžiningas paramos paskirstymas žemdirbiams, smulkių ūkių interesų apsaugojimas, administracinės naštos mažinimas. Palaikomas ir Europos Komisijos (EK) siekis įvesti „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimą. Ministras apgailestavo, kad vis dar nėra žymesnio progreso dėl rinkos reguliavimo ir išskirtinių krizių valdymo priemonių, bei paragino ieškoti bendrų sprendimų su Europos Parlamentu vardan bendro tikslo turėti veiksmingesnę šių priemonių sistemą.

Lietuvai labai svarbūs ir su tarptautine prekyba susiję žemės ūkio klausimai. Šiuo metu EK, reaguodama į gamintojų ir eksportuotojų poreikius, peržiūri ES prekybos politiką, siekia atverti naujas eksporto rinkas. „Remiame EK pastangas į prekybos susitarimus įtraukti elementus, atspindinčius žaliąjį kursą, klimato kaitos ir tvarumo tikslus. Taip pat atverti rinkas mūsų eksportuotojams, apsaugant jautrius žemės ūkio sektorius. Svarbu, kad siekiant lygių konkurencinių sąlygų mūsų gamintojams, importuojami žemės ūkio produktai atitiktų aukštus ES standartus“, – sakė ministras. 

Vaizdo konferencijoje aptariant padėtį žemės ūkio rinkose, ne vienos valstybės atstovai pripažino, kad jų šalyse patiriami sunkumai dėl pavasarinių šalnų, gyvūnų ligų protrūkių, taip pat jaučiami ir neigiami besitęsiančios COVID-19 pandemijos padariniai. „Lietuvoje su ekonominiais sunkumais vis dar susiduria paukštienos, kiaulienos ir daržovių sektoriai. Jiems ir toliau turime teikti laikinąją valstybės pagalbą. Atsižvelgdami į tai, prašome Europos Komisijos atidžiai stebėti padėtį rinkose, o prireikus – nedelsiant reaguoti aktyvuojant reikalingas ES rinkos reguliavimo priemones“, – kalbėjo ministras K. Navickas.

ES vis didesnę svarbą įgauna gyvūnų gerovės klausimas. „Mūsų šalyje pastebime didėjantį visuomenės susirūpinimą gyvūnų gerove, tai yra ir vienas iš Lietuvos nacionalinių prioritetų. Palaikome iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti gyvūnų gerovės standartus tiek pačioje ES, tiek skatinama tai daryti globaliai“, – situaciją apibūdino Lietuvos žemės ūkio ministras. Jo teigimu, skirtingos gyvūnų gerovės sąlygos ES ir trečiosiose šalyse taip pat sudaro nevienodas konkurencines sąlygas importo atveju. Tokiu būdu ne tik neužtikrinamas atsekamumas visoje maisto gamybos–tiekimo grandinėje, bet ir ES vartotojai negauna pakankamos informacijos apie produkto kilmę ir gyvūnų laikymo būdus.