Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami Savivaldybių atstovų klausimai (DUK):
 

1. Klausimas: Ar reikia skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją kai paskelbta valstybės lygio?

Atsakymas: Nereikia, nes paskelbta ekstremalioji situacija visos šalies mastu.

2. Klausimas: Ar reikia atšaukti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją kai paskelbta valstybės lygio?

Atsakymas: Nereikia, nes paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visos šalies mastu dėl to paties ekstremalaus įvykio, vadovaujantis LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 str. 6 dalimi, laikoma, kad ji atšaukta.

3. Klausimas: Ar keičiasi kas nors dėl prašymų priėmimo ir vertinimo dėl žalos atlyginimo žemės ūkio subjektams?

Atsakymas: Niekas nesikeičia. Galioja tos pačios Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 “Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo” nuostatos.

4. Klausimas: Ar bus teikiama parama iš Europos Komisijos?

Atsakymas: Žemės ūkio ministerija 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2D-1421 „Dėl ekstremalių pavasario šalnų padarytos žalos žemės ūkio sektoriui“kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu. Jei Europos Komisija priims sprendimą skirti Lietuvai lėšų iš ES žemės ūkio rezervo, tuomet Žemės ūkio ministerija atitinkamai parengs kompensavimo taisykles, pagal kurias bus skiriama parama žemės ūkio subjektams.

5. Klausimas: Ar būtina fiksuoti pažeistus augalų ir pasėlių plotus?

Atsakymas: Taip, savivaldybių sudarytos komisijos turėtų fiksuoti pažeistų augalų ir pasėlių plotus. Jie turi būti patvirtinti apžiūros aktu. Žemės ūkio ministerijai reikia teikti tik nustatytos formos suvestinę, kurioje atsispindi apžiūros aktais konstatuoti duomenys.

6. Klausimas: Kas apskaičiuoja patirtą žalą?

Atsakymas: Yra keli žalos apskaičiavimo būdai:

• Žalą patyręs asmuo, pateikdamas savivaldybei prašymą suteikti valstybės paramą, be kitų privalomųjų duomenų privalo nurodyti ir patirtos žalos dydį ir pobūdį bei pateikti žalos dydžio ir (arba) turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) pagrindimo dokumentus. Savivaldybė, nagrinėdama žalą patyrusio asmens pateiktą prašymą, turi įvertinti ir tai, ar asmens patirtos žalos dydis yra pagrįstas dokumentais (pvz., žalų ekspertų išvada ar duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose).
• Jeigu žalą patyręs žemės ūkio veiklos subjektas nepateikia žalų ekspertų išvados ar kitų žalos pagrindimo dokumentų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija siūlo pasinaudoti parengtomis Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijomis.

7. Klausimas: Kur viešai yra prieinama informacija, kokias paslaugas siūlė draudikai?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau kreipėsi į draudimo bendroves dėl duomenų apie teikiamas draudimo paslaugas nuo šalnos rizikos, pateikimo. Gauta informacija bus paskelbta šioje skiltyje.

8. Klausimas: Kokie žalos dydžio patvirtinimo dokumentai laikomi pagrįstais?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl išaiškinimo, kokie dar dokumentai, išskyrus žalų ekspertų išvadas, kai žemės ūkio veiklos subjektas yra apsidraudęs nuo žalos, gali būti tinkami žemės ūkio veiklos subjekto prašomos paramos už žalą dydžiui įrodyti. Gauta informacija bus paskelbta šioje skiltyje.

2025-07-01d. gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriame pažymima, kad Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), 9.6 punktas reikalauja dokumentais pagrįsti apskaičiuotos žalos dydį. Savivaldybės mero pasirašytoje Išvadoje apie gyventojo, kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo patirtą žalą žemės ūkio sektoriuje, turėtų būti įvertinta, ar prašoma valstybės parama už patirtą žalą yra pagrįsta vienu (ar keliais) iš būdų:

1) žemės ūkio veiklos subjektų patirta žala apskaičiuota vadovautis Žemės ūkio ministerijos parengtomis Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ūkiams rekomendacijomis, o nukentėjusių pasėlių ploto dydis ir pakenkimo laipsnis įvertintas savivaldybės sudarytos komisijos;

2) nukentėjusių pasėlių ploto dydis ir patirta žala finansine išraiška įvertinta nepriklausomų draudimo žalos ekspertų išvadomis;

3) žalos dydis grįstas finansinės atskaitomybės dokumentais, patvirtinančiais žemės ūkio subjekto tiesiogines sąnaudas žuvusiems žemės ūkio augalams ar pasėliams sodinti, įrodančiais patirtą žalos dydį;

4) žalos dydžio skaičiavimui augalinės produkcijos derlingumas, vidutinė supirkimo kaina ir kiti reikalingi rodikliai paimti iš Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje oficialiai skelbiamų statistinių duomenų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje turi atsispindėti Aprašo 9.7, 9.8, 9.9 punkto reikalavimai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys jog patirtos žalos faktas ir nukentėję žemės ūkio augalų ir pasėlių plotai turi būti fiksuoti savivaldybės sudarytos komisijos apžiūros vietoje aktu.

9. Klausimas: Ar teisingai suprantame, kad pirma nukentėjęs žemės ūkio veiklos subjektas pateikia prašymą savivaldybei įvertinti, ir tik po derliaus nuėmimo teikia naują prašymą valstybės pagalbai gauti kartu su finansiniais pajamų dokumentais?

Atsakymas: Taip. Pirmiausia žemės ūkio veiklos subjektas turi kreiptis į savivaldybę su prašymu fiksuoti nukentėjimo faktą. Savivaldybė sudarydama specialią komisiją fiksuoja nukentėjimo faktą žemės ūkio veiklos subjekto. O vėliau kai žemės ūkio veiklos subjektas jau gali pagrįsti patirtos žalos dydį žemės ūkio veiklos subjekto teikiamas prašymas savivaldybei, suteikti valstybės pagalbą dėl žalos atlyginimo.

10. Klausimas: Kuriai savivaldybei galima teikti prašymus?

Atsakymas: Gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, kurie patyrė žalą,  prašymus pateikia tos savivaldybės, kurioje gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai patyrė žalą, merui, ir nenumato jokių išimčių.

11. Klausimas: Kur kreiptis žemdirbiams dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes patvirtinančios pažymos, negalintiems įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų produkcijos supirkėjams, kreditoriams ar bankams, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija?

Šių pažymų išdavimo išlaidas kompensuoja valstybė.

Pirmiausia žemdirbiams rekomenduojama kreiptis į produkcijos supirkėjus, kreditorius ar bankus ir pranešti apie atsiradusias aplinkybes bei jų įtaką prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui.

Kaip įrodymas gali būti panaudotos force majeure aplinkybes patvirtinančios pažymos, kurias išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai  pagal veiklos zonas (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio).   

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad valstybė atlygina šių pažymų išdavimo išlaidas (ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą), vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-662 nustatyta tvarka.

Prašymą dėl kompensacijos už pažymos išdavimą reikia pateikti per mėnesį nuo pažymos gavimo dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

12. Klausimas: Kokie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai galios visoje Lietuvoje? 

Pasirašytas įsakymas „Dėl veiklos terminų pokyčių pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas 2025 m.“.

• Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
• Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
• Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
• Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais.

Įsakymas dėl išimtinių sprendimų nuo lietaus nukentėjusiems ūkininkams yra čia.