Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami Savivaldybių atstovų klausimai (DUK):
 

1. Ar reikia skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją kai paskelbta valstybės lygio?

Atsakymas: Nereikia, nes paskelbta ekstremalioji situacija visos šalies mastu.

2. Ar reikia atšaukti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją kai paskelbta valstybės lygio?

Atsakymas: Nereikia, nes paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visos šalies mastu dėl to paties ekstremalaus įvykio, vadovaujantis LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 str. 6 dalimi, laikoma, kad ji atšaukta.

3. Ar keičiasi kas nors dėl prašymų priėmimo ir vertinimo dėl žalos atlyginimo žemės ūkio subjektams?

Atsakymas: Niekas nesikeičia. Galioja tos pačios Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 “Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo” nuostatos.

4. Ar bus teikiama parama iš Europos Komisijos?

Atsakymas: Žemės ūkio ministerija 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2D-1421 „Dėl ekstremalių pavasario šalnų padarytos žalos žemės ūkio sektoriui“kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu. Jei Europos Komisija priims sprendimą skirti Lietuvai lėšų iš ES žemės ūkio rezervo, tuomet Žemės ūkio ministerija atitinkamai parengs kompensavimo taisykles, pagal kurias bus skiriama parama žemės ūkio subjektams.

5. Ar būtina fiksuoti pažeistus augalų ir pasėlių plotus?

Atsakymas: Taip, savivaldybių sudarytos komisijos turėtų fiksuoti pažeistų augalų ir pasėlių plotus. Jie turi būti patvirtinti apžiūros aktu. Žemės ūkio ministerijai reikia teikti tik nustatytos formos suvestinę, kurioje atsispindi apžiūros aktais konstatuoti duomenys.

6. Kas apskaičiuoja patirtą žalą?

Atsakymas: Yra keli žalos apskaičiavimo būdai:

• Žalą patyręs asmuo, pateikdamas savivaldybei prašymą suteikti valstybės paramą, be kitų privalomųjų duomenų privalo nurodyti ir patirtos žalos dydį ir pobūdį bei pateikti žalos dydžio ir (arba) turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) pagrindimo dokumentus. Savivaldybė, nagrinėdama žalą patyrusio asmens pateiktą prašymą, turi įvertinti ir tai, ar asmens patirtos žalos dydis yra pagrįstas dokumentais (pvz., žalų ekspertų išvada ar duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose).
• Jeigu žalą patyręs žemės ūkio veiklos subjektas nepateikia žalų ekspertų išvados ar kitų žalos pagrindimo dokumentų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija siūlo pasinaudoti parengtomis Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijomis.

7.  Kur viešai yra prieinama informacija, kokias paslaugas siūlė draudikai?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau kreipėsi į draudimo bendroves dėl duomenų apie teikiamas draudimo paslaugas nuo šalnos rizikos, pateikimo. Gauta informacija bus paskelbta šioje skiltyje.

8. Kokie žalos dydžio patvirtinimo dokumentai laikomi pagrįstais?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl išaiškinimo, kokie dar dokumentai, išskyrus žalų ekspertų išvadas, kai žemės ūkio veiklos subjektas yra apsidraudęs nuo žalos, gali būti tinkami žemės ūkio veiklos subjekto prašomos paramos už žalą dydžiui įrodyti. Gauta informacija bus paskelbta šioje skiltyje.

9. Ar teisingai suprantame, kad pirma nukentėjęs žemės ūkio veiklos subjektas pateikia prašymą savivaldybei įvertinti, ir tik po derliaus nuėmimo teikia naują prašymą valstybės pagalbai gauti kartu su finansiniais pajamų dokumentais?

Atsakymas: Pirmiausia žemės ūkio veiklos subjektas turi kreiptis į savivaldybę su prašymu suteikti valstybės pagalbą dėl žalos atlyginimo. Savivaldybė fiksuoja žemės ūkio veiklos subjekto nukentėjimo dėl šalnų faktą, o vėliau kai subjektas jau gali pagrįsti patirtos žalos dydį prašymas nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka.