>

Pirmasis sovietmetis

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Po dviejų dienų, t.y. birželio 17 d., okupantai sudarė vadinamąją Liaudies vyriausybę.

1940 m. rugpjūčio 26 d. ministerija buvo pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą. Naujoji valdžia ėmė griauti per Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dvidešimtmetį sukurtą Lietuvos ekonominę sistemą. 1940 m. liepos 22 d. valstybės nuosavybe paskelbta žemė ir jos gelmės, miškai bei vandenys, stambios pramonės, prekybos, transporto įmonės, bankai ir kreditinė sistema. Nenacionalizuotas liko tik „Lietūkis“ su visais jam priklausiančiais kooperatyvais. Vėliau, derinantis prie sovietinės tvarkos, jis buvo paverstas Vartotojų kooperatyvų respublikine sąjunga – „Lietkoopsąjunga“. „Lietūkio“ ir „Pienocentro“ kooperatyvai virto organizacijomis žemės ūkio produktams surinkti (kad to nereikėtų daryti valstybinėms įstaigoms). Iš karto pradėti steigti ir valstybiniai, arba tarybiniai, ūkiai. 1941 m. balandžio 2 d. įkurtas Grūdų ir gyvulininkystės tarybinių ūkių liaudies komisariatas.

Vokiečių okupacijos metai

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas. Vokiečių kariuomenei vos peržengus Vokietijos–Lietuvos sieną, Kaune buvo sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė, paskelbusi, kad atkuria laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Žemės ūkio komisariatas pertvarkytas į Žemės ūkio ministeriją, kuriai perduotos buvusios sovietinės įstaigos: Grūdų ir gyvulininkystės tarybinių ūkių liaudies komisariatas, Miškų valdyba, Valstybinio sėklų fondo respublikinė kontora, Žuvų trestas, Valstybinės inspekcijos Žemės ūkio produktų kokybės valdyba.

1941 m. liepos 17 d. išleista Laikinosios vyriausybės „Deklaracija ūkio reikalais“. Ji skelbė, kad Lietuvos ūkis bus grindžiamas privatine nuosavybe, kuri šalia viešosios tautos nuosavybės yra būtiniausia sąlyga tautos gerovei kelti. 1941 m. liepos 17 d. Laikinosios vyriausybės ministrų kabinetas priėmė žemės ūkio ministro teikiamą Žemės grąžinimo įstatymą.

Paskubėta atkurti ir svarbiausias žemės ūkio kooperatines organizacijas.

Deja, Vokietijos vyriausybė ir okupacinė valdžia Lietuvos vyriausybės nepripažino ir su ja nesiskaitė. Vokietijos okupacinės valdžios metais vietoj ministerijos veikė Žemės ūkio vadyba.

Pokario sovietmetis

1944 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sovietų armija užėmė didžiąją Lietuvos teritorijos dalį, o 1945 m. sausio 28 d. jai užėmus Klaipėdą, visa Lietuva pateko į SSRS.

Atkūrus sovietinę santvarką, 1944 m. antroje pusėje savo veiklą vėl pradėjo Žemės ūkio liaudies bei Grūdų ir gyvulininkystės, tarybinių ūkių liaudies komisariatai.

Pertvarkius liaudies komisariatus į ministerijas, 1946 m. kovo 25 d. vietoj buvusių komisariatų įkurtos analogiškų pavadinimų ministerijos – Žemės ūkio ir Grūdų bei Gyvulininkystės. Po kelių mėnesių vietoj jų buvo įkurtos Žemdirbystės, Gyvulininkystės ir Techninių kultūrų ministerijos.

1947 m. vasario 27 d. įsteigta Žemės ūkio ministerija, panaikinus Žemdirbystės ir Gyvulininkystės ministerijas. ŽŪM centrinį aparatą sudarė 30 stambesnių padalinių, išlaikomų iš respublikos ir SSRS biudžeto, o kai kurie buvo ūkiskaitiniai.

1947 m. kovo 19 d. įsteigta Tarybinių ūkių ministerija.

Sovietų Sąjungoje viena iš labai svarbių administravimo grandžių buvo žemės ūkio paruošos. Kai kuriais laikotarpiais jomis rūpinosi Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio ministerija atkurta 1965 m., pertvarkius buvusią Žemės ūkio produktų gamybos ir paruošų ministeriją. 1985 m. visos su žemės ūkio valdymu susijusios organizacijos sujungtos į SSRS valstybinį agropramoninį komitetą, o tų pačių metų gruodžio 16 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis agropramoninis komitetas. Pastaroji valdymo struktūra egzistavo iki 1989 m. spalio 1 d.

Beje, mažai kas prisimena, kad 1961 m. ministerija buvo perkelta į Dotnuvą ir Baisogalą. Tiesa, „tremtis“ buvo trumpalaikė – tik keturi mėnesiai.

Atnaujinimo data: 2023-12-12