Ukrainos ūkininkai domisi Lietuvos kaimu

Data

2011 11 14

Įvertinimas
0

 

Šiandien Žemės ūkio ministerijoje lankėsi Ukrainos ūkininkų, žemės ūkio specialistų delegacija, kurios sudėtyje –  daržininkystės ir augalininkystės atstovai, kooperatyvų nariai, ūkininkų organizacijų vadovai, taip pat ir tarptautinis konsultantas, ES Swap programos rinkos infrastruktūros vedantis ekspertas John Millns. Svečius labiausiai domino Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpis, pasirengimo patirtis ir pamokos, kooperacijos plėtra, dabartinė ES parama, teikiama per tiesiogines išmokas, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. Ypatingai svečius domino kaimo atgaivinimas. „Mes norime pamatyti tikrą lietuvišką kaimą, pas mus ši sąvoka baigia išnykti“, – prasitarė ūkininkai.

 

2011 m. sausio 21 d. pasirašytas Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos veiksmų planas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje 2011–2013 m. Abi šalys susitarė bendradarbiauti ir keistis patirtimi, ypatingai atkreipiant dėmesį į Ukrainos pastangas siekiant Europos Sąjungos narystės, perkeliant ES acquis, ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas į Ukrainos nacionalinę teisę bei vykdant jų įgyvendinimo stebėseną tokiose žemės ūkio srityse, kaip ES įstatymų pritaikymas, Valstybės žemės fondo kūrimas, mokslo ir mokymo, gyvulininkystės, veislininkystės, veterinarijos, žuvininkystės sektoriai. Plačiau apie tarptautinį bendradarbiavimą bei pasirengimo narystei etapą, ES PHARE 1991–2003 m. ir pereinamojo laikotarpio 2004–2006 m. programas, Dvynių programos projektus svečius supažindino Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento l.e.p. direktorė Daina Lipps. Kaip pabrėžė direktorė, pereinamasis laikotarpis buvo labai intensyvus – vien per Phare finansinį laikotarpį (1991–2003 m.) Lietuva sulaukė apie 65 mln. eurų paramos, įgyvendinti 66 projektai. Pereinamuoju 2004–2006 m. laikotarpiu skirta 5,4 mln. eurų, įgyvendinti 6 projektai. Toliau sėkmingai plėtojami Dvynių projektai šiose srityse: maisto produktų apsauga, veterinarija ir fitosanitarija, žuvininkystė, administracinių gebėjimų stiprinimas.

 

Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius pristatė nacionalinę žemės ūkio politiką, jos integraciją į bendrą ES žemės ūkio politiką, ateities perspektyvas. Kaip akcentavo direktorius, dabar svarbiausias dėmesys skiriamas naujam finansiniam laikotarpiui 2014–2020 m., ypatingai daug ES lygmeniu diskutuojama apie ekonomines (maisto produktų sauga, kainų nepastovumas, ekonominė krizė), ekologines (dirvos erozija, išmetamų dujų emisija, šiltnamio efektas, vandens ir oro kokybė, bioįvairovė), ir teritorines (kaimo vietovių gyvybingumas, žemės ūkio įvairovė) problemas. Svečiai ypatingai domėjosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos instrumentais, žemės reforma ir aktualiausiomis jos problemomis, kurias pristatė Kaimo plėtros departamento l.e.p. direktorė Vilma Daugalienė. Ūkininkai teiravosi, kokiomis priemonėmis skatinama gyvenimo kokybė kaime, kas daroma, kad kaimas liktų gyvybingas, kaip vyksta kaimo gyventojų mokymai, vykdomos kvalifikacijos kėlimo programos.

 

Asmenų veiklos reglamentavimo, turto ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pečiuliauskas pristatė kooperacijos plėtrą šalyje. Kaip akcentavo pranešėjas, 1993–2011 m. laikotarpiu šalyje nusirito kooperatyvų kūrimosi banga, tačiau ji nebuvo tokia didelė, kokios tikėtasi. Nors žemės ūkyje kooperatyvai kūrėsi intensyviausiai (apie 20-30 kasmet), vis tik ir šiame sektoriuje kooperacija dar yra vangi, žemės ūkio kooperatyvų šalyje yra vos daugiau kaip 200, apie 1/10 ūkininkų yra jų nariais. Žemės ūkio kooperatyvai Lietuvoje užima 1/4 pieno supirkimo, tik apie 1/10 grūdų supirkimo, mažiau nei 5 proc. vaisių ir daržovių supirkimo, mažiau nei 1 proc. mėsos supirkimo rinkos.

 

Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas apžvelgė pieno, mėsos, grūdų, vaisių ir daržovių, cukraus sektorius, jų vystymosi tendencijas, tiesioginių išmokų problematiką, supažindino su žemės ūkio produkcijos supirkėjų (perdirbėjai, mažmenininkai, perpardavinėtojai) organizaciniais santykiais su ūkininkais ir ūkininkų organizacijomis. Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis pristatė maisto produktams keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, reikalavimus genetiškai modifikuotiems organizmams, Nacionalinę maisto kokybės schemą.

 

2011 m. I pusmetį  žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą sudarė 0,7 proc. viso  žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (2010 m. – 0,4 proc., 2009 m. – 0,3 proc., 2008 m. – 0,5 proc.), importas iš Ukrainos sudarė 2,3 proc. viso žemės ūkio ir maisto prekių importo (2010 m. – 2,1 proc., 2009 m. – 2,2 proc., 2008 m. – 4,2 proc.). 2011 m. I pusmetį eksporto struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 22 vietoje, importo – 12 vietoje (2010 m. – tose pačiose vietose). 2011 m. I pusmetį, palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 2,8 karto, importas – 2,2 karto, apyvarta 2,3 karto.  2011 m. I pusmetį 75 proc. (2010 m. – 52 proc.) eksportuotų į Ukrainą žemės ūkio ir maisto produktų buvo užauginti arba pagaminti Lietuvoje.

 

22011 m. I pusmetį prekybos deficitas sudarė 72 mln. Lt. 49 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Ukrainą sudarė kakavos milteliai su cukrumi (37 tūkst. t, 18 mln. Lt), 12 proc. – sušaldytos žuvys (4,5 mln. Lt), 8,0 proc. – sūdytos ir rūkytos žuvys (79 t, 3,1 mln. Lt).  2011 m. I pusmetį daugiausia importuota kukurūzų (68 tūkst. t, 50 mln. Lt), saulėgrąžų sėklų išspaudų (18 tūkst. t, 12 mln. Lt), krakmolo ir cukraus gamybos liekanų (2,7 mln. Lt), žirnių ir pupelių (2 mln. Lt). Minėti produktai sudarė daugiau kaip 60 proc. importuotų žemės ūkio ir maisto produktų iš Ukrainos.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 274