Ukrainos prezidentas giria Lietuvos žemės ūkį

Data

2010 06 18

Įvertinimas
0

 

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vadovaujama delegacija birželio 14–16  dienomis lankėsi Kijeve vykusioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Agro 2010“.

 

Pastaruoju metu jaučiamas aktyvus naujųjų ES šalių narių ir Rytų bloko šalių dialogo žemės ūkio srityje suaktyvėjimas. Tokį glaudų šalių dialogą skatina ir draugiški šalių žemės ūkio ministrų santykiai.

 

Štai ir Kijeve vykusio tarptautinio žemės ūkio ir investicijų forumo „Ukrainos žemės ūkio ir ekonomikos sektorius – investicijų objektas“ metu naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mikolajus Prisiažniukas (Mykola Prysyazhnyuk) priėmė jau spėjusius susidraugauti Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Gruzijos žemės ūkio ministrus. Be gerų pažįstamų diskusijoje dalyvavo ir Kinijos žemės ūkio ministro pavaduojas Niu Dun, Vokietijos Federalinės maisto ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos departamento direktorius Dietrich Gut. 

 

Ukrainos žemės ūkio parodą „Agro 2010“ tradiciškai pagerbė šios šalies  prezidentas Viktoras Janukovičius. Padėkojęs žemdirbiams ir nubrėžęs svarbiausią tikslą – modernizuoti šalies agrarinį sektorių, Ukrainos prezidentas negailėjo susirinkusiems ir karčių kritikos žodžių.

 

„Atvykau, kad kartu su Jumis agrarininkais pripažinčiau ir įvardinčiau sektorių slegiančias skaudžiausias problemas. Per nepriklausomybės laikotarpį praktiškai sugriauta gyvulininkystė. Žmonės kaime masiškai atsisako auginti karves. Pagal pripažintas normas žmogus kasmet turėtų suvartoti 380 litrų pieno per metus, vadinasi šalies mastu turėtume gaminti 17 milijonų tonų per metus. Jeigu pažvelgsime į šiandieninę statistiką, turime 2 milijonus 800 tūkstančių karvių ir, jeigu tikėti skaičiais, pasigaminame apie 12 milijonų tonų pieno. Tiesa, šie skaičiai nėra stabilūs, nes šiandien vidutinė statistinė karvė neduoda 4 tūkstančių tonų pieno. Žinau daug pavyzdžių, kur ūkiuose maksimaliai iš karvutės primelžiama 2,5–3 tonos pieno, tad ir prirašinėjimą turime išgyvendinti. Netrūksta problemų ir perdirbtų pieno produktų rinkoje – ne kiekvienas šiandien gali už 80 grivinų nusipirkti kilogramą sūrio. Krentant produktyvumui ir masiškai plintant karvių skerdimui, skeptikai prognozuoja, kad primilžiai artimiausiu metu gali sumažėti per pusę, tuo tarpu poreikis – tris kartus didesnis“, – kalbėjo prezidentas.

 

„Turime mokytis iš Europos, toli ieškoti nereikia –  štai, kad ir Pabaltijo šalys. Lietuvoje investuotojas, statantis 1000 vietų fermą, iš valstybės sulaukia pusės statybos vertės kompensacijos. Dabar skubiai turime parengti 100 fermų, talpinančių ne mažiau kaip po 1000 karvių, statybos programą“, – mintimis dalijosi Ukrainos prezidentas.

 

Kaip teigė šalies vadovas, problemų yra ir grūdų sektoriuje. Šalyje pagaminama per 50 mln. tonų grūdų, 20 mln. eksportuojama. Jeigu skaičiuoti, kad tona grūdų kainuoja vidutiniškai apie 100 dolerių, o importuojama apie 400 tūkst. tonų mėsos, tai už užaugintus grūdus nusiperkama mėsos. „Danija, kurioje 5 mln. gyventojų, užaugina 20 milijonų kiaulių, o Ukraina, kurioje 46 mln. gyventojų, užaugina tik 4 milijonus. Šiandien Ukrainoje mėsos deficitas – mažiausiai 1 milijonas tonų. Daugybę kontroliuojančių organizacijų turime apjungti į vieningą agroinspekciją, o dirbančiųjų ten skaičių sumažinti per pusę“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas V. Janukovičius.

 

Oficialios statistikos duomenimis 2009 m. sausio 1 d. Ukrainoje galvijų skaičius sudarė 5,156 mln. vnt. ir buvo 6,1% mažesnis negu 2008 m. sausio 1 d. Kiaulių skaičius sumažėjo 8,3% (iki 6,440 mln. vnt.), o avių ir ožkų skaičius padidėjo 1,1% ir  sudarė 1,697 mln. vnt. Mėsos gamyba šalyje 2008 m. sudarė 1,620 mln. t (skerdenos svoriu), o į šalį importuota 530 tūkst. t mėsos. 2009 m. prognozuojama į Ukrainą importuoti apie 80 tūkst. t mėsos, o mėsos gamyba turėtų sumažėti iki 1,617 mln. t.

 

Ukraina – didi agrovalstybė

 

Dvišalio Ukrainos žemės ūkio ministro Mikolajaus Prisiažniuko ir  Lietuvos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo metu aptartos tolesnės šalių bendradarbiavimo galimybės. Šilto ir draugiško pokalbio metu Ukrainos ministras pasidžiaugė didėjančia abiejų šalių tarpusavio prekybos balanso dinamika, papasakojo apie svarbiausius žemės ūkio sektoriaus iššūkius. Dar 2008 m. pasirašytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Ukrainos žemės ūkio politikos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje.

 

2009 metais 40 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Ukrainą sudarė  sušaldytos žuvys (2,9 tūkst. t už 10,2 mln. Lt). Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos – 15 proc., (3,9 mln. Lt), duona, pyragai – 6,6 proc. (1,7 mln. Lt). 1,2 karto padidėjo viščiukų eksportas, (eksportuota daugiau kaip 1 mln. vnt.), 6,2 karto – laktozės sirupo eksportas. 51,4 proc. į Ukrainą eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų. buvo užauginti arba pagaminti Lietuvoje.

 

Iš Ukrainos 2009 m. daugiausia importuota rapsų sėklų (48 tūkst. t už 45 mln. Lt), saulėgrąžų aliejaus (8 tūkst. t už 18 mln. Lt), saulėgrąžų sėklų išspaudų (42 tūkst. t už 16 mln. Lt). Beveik 14 kartų padidėjo neapdoroto sojų aliejaus, 1,2 karto – sausainių, vaflių, sausblynių importas. Kitų produktų importas sumažėjo.

 

Kaip pažymėjo Ukrainos žemės ūkio ministras, Ukraina – didžiulė agrovalstybė, kurioje per 30 proc. gyventojų gyvena ir dirba kaimiškose teritorijose. Ekonomikoje žemės ūkiui tenka svarbi vieta. Šio sektoriaus pagaminto produkto dalis sudaro apie 11 proc. BVP, t. y. beveik 2 kartus daugiau negu Rusijoje. Ukrainoje dideli našumo balais (80–95) įvertinti juodžemių plotai, o vidutinis vieno lauko dydis svyruoja nuo 50 iki 300 ha. Visa tai sudaro palankias sąlygas auginti javus ir aliejinius augalus, panaudojant modernią, didelio našumo žemės ūkio techniką, taikant pažangias technologijas. Dėl nedidelių žemės nuomos kainų (50–100 Lt/ha) žemdirbiai gali išauginti konkurencingą augalininkystės produkciją ir pateikti gyvuliams pigesnių pašarų. Tačiau per dideli ūkiai taip pat sukelia daug grėsmių šalies žemės ūkiui.

 

Pasak Mikolajaus Prisiažniuko, Ukraina suinteresuota tolesniu šalių bendradarbiavimu žuvininkystės srityje. Šalis importuoja 95 proc. žuvies. Didžioji dalis ir ne pačios geriausios kokybės, atkeliauja iš tolimojo Vietnamo. Ukrainos valstybinio žuvininkystės komiteto atstovai dar pernai domėjosi visuomeninių žuvininkystės darbuotojų organizacijų steigimu, veikla ir rėmimu, visuomeninių žuvininkystės organizacijų vaidmeniu skirstant žvejybos kvotas žuvų išteklių naudotojams, Europos Sąjungos struktūrine pagalba žuvininkystės sektoriui, skiriamų lėšų įsisavinimo kontrolės mechanizmais.

 

Ministras Kazys Starkevičius pažymėjo, jog Lietuvoje yra 43 žuvų perdirbimo įmonės, kurios per 2008 m. iš viso pagamino 83 376,7 tonas žuvų produktų už 577 609,1 tūkst. litų. Ukraina yra viena iš tradicinių svarbiausių Lietuvos partnerių prekyboje žuvimis ir žuvų produktais. Didelė Ukrainos rinka traukia žuvų produktų gamintojus, norinčius joje realizuoti savo produkciją. Ministras pasakojo, kad Lietuva turi galimybę kasmet Ukrainai parduoti veislinių pieno krypties telyčių, grynaveislių mėsinių veislių galvijų, veislinių kiaulių, taip pat aukštos veislinės vertės įvairių Lietuvoje išaugintų veislinių bulių ir kuilių spermos dozių.

 

Su Ukrainos mokslo įstaigomis glaudesnius ryšius palaiko Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės, Lietuvos veterinarijos institutų mokslininkai. Siekiant glaudesnio Lietuvos žemės ūkio mokslo integravimo į Europos mokslo erdvę, skatinami Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkų bendri projektai bioenergijos srityje. 2009-2011 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas ir šio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas su Ukrainos mokslo institucijomis pradeda įgyvendinti du projektus, susijusius su biodegalų neigiamo poveikio ūkiams mažinimu bei bioenergetikos Ukrainoje galimybių plėtra, kurie padės spręsti tokias problemas, kaip naujų rūšių aliejingųjų sėklų ir atliekinių riebalingųjų žaliavų panaudojimas biodyzelino gamybai, taip pat padės Ukrainai parengti įstatyminę biokuro bei biodegalų gamybos bei naudojimo bazę, atitinkančią ES reikalavimus ir sustiprinančią šalies energetinį saugumą. Lietuvos ekspertai galėtų padėti Ukrainai rengti paraiškas ES paramai gauti. Ministras pakvietė Ukrainos atstovus susipažinti su pieno tyrimų sistema Lietuvoje.

 

Ukrainos agroverslo atstovai suvokią būtinybę ieškoti išorės rinkų, jie suinteresuoti bendradarbiauti genetiškai modifikuotų produktų, standartų harmonizavimo, žymėjimo srityje, jiems labai rūpi ir veterinarinių sanitarinių atliekų utilizavimo įmonių statybos klausimai.

 

Lietuvos žemės ūkio mokslo ir mokymo institucijos norėtų bendradarbiauti sodo ir lauko augalų selekcijos, racionalaus genetinių išteklių naudojimo, gyvulių veislininkystės ir produktyvumo didinimo, maisto saugos ir kokybės, bioenergijos srityse, šaldytų vaisių ir daržovių kokybės ir saugojimo klausimais, gyvulininkystės bei skerdenos kokybės vertinimo, ekologinio ūkininkavimo, aplinkos taršos mažinimo, tausojančių žemdirbystės technologijų, žemės ūkio inžinerinių priemonių tyrimų klausimais.

 

Šalių ministrai sutarė jog artimiausiu metu ekspertų grupės pasirengs ir suderins veiksmų planą videokonferencijose.

 

     Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Ukraina 2007-2009 metais

 

KN kodas

Prekės pavadinimas

2007

2008

Proc. 2008

2009

Proc. 2009

Padidėjimas/sumažėjimas, kartai

tūkst.t

mln. Lt

tūkst.t

mln. Lt

tūkst.t

mln. Lt

Eksportas

0303

Sušaldytos žuvys

4,8

10,5

3,5

12,9

30,3

2,9

10,2

40,4

0,8

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos

0,1

0,5

30,3

14,9

35,2

10,9

3,9

15,4

0,3

1905

Duona, pyragai (68 proc.) bandelės, pyragaičiai, kiti kepiniai

0,5

2,1

0,6

2,5

6,0

0,4

1,7

6,6

0,7

0105

Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos)

0,0

1,0

0,0

1,1

2,6

0,0

1,4

5,4

1,2

2309

Produktai, naudojami gyvūnų pašarams

4,0

7,4

1,1

3,0

7,2

0,5

1,1

4,3

0,4

0202

Galvijiena, sušaldyta

0,1

0,6

0,2

1,3

3,0

0,1

1,0

3,8

0,8

0305

Ramiojo vandenyno lašišos, vytintos, sūdytos rūkytos

0,02

0,03

0,00

0,01

0,0

0,04

0,9

3,5

 

1702

Laktozė ir laktozės sirupas

0,1

0,4

0,0

0,1

0,3

0,3

0,8

3,0

6,2

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje (maisto priedai ir kt.)

0,0

0,2

0,3

1,4

3,3

0,1

0,7

2,9

0,5

2204

Vynas iš šviežių vynuogių

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,7

2,9

 

 

Kiti produktai

 

4,4

 

5,1

12,1

 

3,0

11,7

 

Importas

1205

Rapsų arba rapsukų sėklos

 

 

39,8

55,5

16,1

48,1

44,6

30,2

0,8

1512

Saulėgrąžų aliejus

23,3

42,3

7,9

26,7

7,8

8,0

17,6

11,9

0,7

2306

Saulėgrąžų išspaudos

51,2

19,9

32,8

18,0

5,2

42,4

16,0

10,8

0,9

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos

1,7

9,4

1,9

12,5

3,6

2,3

12,7

8,6

1,0

1507

Neapdorotas sojų aliejus

 

 

0,2

0,6

0,2

4,2

8,2

5,5

13,6

1704

Karamelės, irisai, drebučiai

1,4

4,7

1,7

6,7

2,0

2,1

7,2

4,9

1,1

1005

Kukurūzai

7,3

3,8

151,7

100,6

29,3

13,2

5,0

3,4

 

2303

Maisto pramonės liekanos (krakmolo gamybos, cukraus gamybos cukrinių runkelių  liekanos)

30,4

13,6

17,1

9,6

2,8

13,5

3,8

2,6

0,4

1905

Sausainiai, vafliai, sausblyniai

0,5

1,2

0,8

2,7

0,8

1,1

3,4

2,3

1,2

2208

Nedenatūruotas etilo alkoholis, spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai

0,3

1,7

0,8

4,5

1,3

0,8

3,2

2,2

0,7

 

Kiti produktai

 

42,0

 

106,6

31,0

 

26,2

17,7

0,2

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 019