Rytų partnerystė – pagrindinė bendradarbiavimo tema

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tarptautinės parodos „AgroBalt“ metu susitiko su trijų Rytų bloko šalių atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybių žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkio ministras pabrėžė, jog tai vienas svarbiausių susitikimų parodos darbotvarkėje. Lietuvai pirmininkaujant ES Taryboje kitų metų antrąjį pusmetį, Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES yra numatytas kaip viena iš prioritetinių sričių.

Pasak žemės ūkio ministro, kalbėti apie bendrus projektus būtina jau šiandien. „Jei nepradėsime pasiruošimo dabar, tai ši prioritetinė sritis liks tik popierine deklaracija“, – kartu su Moldovos Respublikos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Vasile Bumacovu, Azerbaidžano žemės ūkio viceministru Bachramu Alijevu ir Ukrainos Žemės ūkio politikos ministerijos Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo departamento direktoriumi Kirilu Klimenko bendradarbiavimo galimybes aptarė K. Starkevičius.

Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro nuomone, žemės ūkis nepelnytai nustumiamas į šalį. „Visi nori valgyti, tad žemės ūkiu būtina rūpintis nuolat, o ne fragmentiškai, kai pabrangsta duona“, – Lietuvos iniciatyvą palaikė V. Bumacov.

Užsienio delegacijų atstovams trumpai pristačius savo lūkesčius ir esamą sektoriaus situaciją, kalba pasisuko apie smulkųjį žemės ūkio verslą. Azerbaidžano žemės ūkio viceministro nuomone, jų šalyje pirmiausia turi susikurti stabiliai veikianti bankinė ir kreditavimo sistema, kad smulkus ir vidutinis ūkis galėtų lengviau kvėpuoti ir vystytis. Būtini struktūriniai pakeitimai, valstybės užsakymų, išankstinių biržos kontraktų sistema, būtina spręsti neveikiančios pasėlių draudimo sistemos klausimus. Situacija turėtų pagerėti birželio mėnesį patvirtinus kooperacijos įstatymą, tikisi B. Alijevas.  Ukrainoje smulkūs ūkiai sudaro per 30 proc., tačiau jos delegacijos atstovui didesnį nerimą kelia užsienio kapitalo investicijos ir jų srautų valdymas. „Ukraina baiminasi, kad užsienio kapitalas paskandins šalies žemės ūkį, supirkdami didžiąją dalį žemių, taip pat neveikia pasėlių draudimo sistema, bankai nesuinteresuoti kredituoti smulkiuosius ūkininkus, laikančius po kelis gyvulius ir turinčius kelis hektarus žemės“, – mintimis dalijosi K. Klimenko.

Rytų partnerystės programa

Prieš trejus metus Prahoje vykusiame ES ir Rytinių šalių valstybių vadovų susitikime buvo įsteigta Rytų partnerystė. Jos tikslas – suformuluoti aiškią santykių plėtojimo su Rytiniais kaimynais (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) strategiją ir sukurti sąlygas, būtinas pagreitinti politinę ir ekonominę ES bei šalių partnerių integraciją. 

Rytų partnerystės principai yra dvišaliai santykiai su 6 rytinėmis kaimynėmis, kuriant laisvos prekybos zonas su kiekviena rytine partnere; įgyvendinant vizų režimo liberalizaciją; stiprinant tarpusavio energetinę priklausomybę; skatinant socialinė sanglaudą ir plėtojant žmogiškuosius kontaktus. Taip pat siekiama plėtoti daugiašalį regioninį bendradarbiavimą,  įgyvendinant įvairius projektus.  EK siūlymu, Rytiniams partneriams 2010-2013 m. iš viso numatoma skirti 600 mln. eurų.

Lietuva nuo pat savo narystės ES pradžios, buvo ES ir Rytų kaimynių partnerystės iniciatorė ir nuosekli rėmėja. Lietuvos aktyvus dalyvavimas Rytų partnerystės programoje tapo viena iš prioritetinių šalies užsienio politikos sričių. Šiuo metu be apčiuopiamos naudos Rytų kaimynėms turinčių projektų įgyvendinimo, Lietuva prioritetu laiko laisvosios prekybos sutarčių tarp ES ir Moldovos, Ukrainos bei Pietų Kaukazo šalių sudarymą bei susitarimų su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu dėl vizų režimo palengvinimo pasirašymą.  

Ateityje, numatyta stiprinti ES pastangas dėl visiško vizų režimo panaikinimo Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos piliečiams.

Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas su rytų kaimynystės programos šalimis

Baltarusija

1994 m. kovo 4 d. pasirašytas Susitarimas dėl mokslinio ir ekonominio bendradarbiavimo tarp LR žemės ūkio ministerijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos. Tų pačių metų  gruodžio 4 d. pasirašytas Memorandumas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos žemės ūkio ministerijų.  

Armėnija

Su Armėnijos žemės ūkio ministerija 2005 m. rugsėjo 6 d. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje.

Ukraina

2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pasirašė Susitarimą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje su Ukrainos žemės ūkio politikos ministerija. 2011 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerija pasirašė Veiksmų planą 2011–2013 m., kuriame susitarė bendradarbiauti ir keistis patirtimi, ypatingai atkreipiant dėmesį į Ukrainos pastangas siekti ES narystės, perkeliant ES nuostatas į Ukrainos nacionalinę teisę ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną.

Moldova

2010 m. balandžio 28 d. pasirašytas Veiksmų planas 2010-2013 m. tarp Moldovos Respublikos žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis pasirašytu Veiksmų planu, yra parengtas Ministro įsakymo projektas dėl darbo grupės Veiksmų plano vykdymui koordinuoti.

Gruzija

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra parengusi Supratimo Memorandumo projektą su Gruzijos žemės ūkio ministerija, kuriame numatytos bendradarbiavimo sritys. Šį dokumentą ketinama pasirašyti artimiausioje ateityje.

Azerbaidžanas

Šiuo metu LR žemės ūkio ministerija yra parengusi Susitarimą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje su Azerbaidžano žemės ūkio ministerija, kurį suderinus su Azerbaidžano puse planuojama netrukus pasirašyti.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Tel. (8 37) 397 072