Lietuvą su Vengrija artina ne tik bendri siekiai, sieja ir istorinė patirtis

Data

2012 05 11

Įvertinimas
0

Šiomis dienomis Kauno “Žalgirio” arenoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2012“ stendą su nacionaline produkcija pristato ir Vengrija.  Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus kvietimu Lietuvoje vieši  Vengrijos Kaimo plėtros ministro dr. Sandoro Fazekas'o vadovaujama delegacija, kurią lydi Vengrijos garbės konsulė Kaune – Ilona Jočionisne-Meszaros .

Bandymai užmegzti dalykinius produktyvius ryšius žemės ūkio sektoriuje tarp Lietuvos ir Vengrijos truko beveik keliolika metų. Dvi istorine ir ekonomine raida labai panašios  šalys tik praėjusiais metais ėmė reguliariai bendradarbiauti. Lietuvai visų pirma buvo labai svarbi Vengrijos pirmininkavimo patirtis Europos Tarybai (ET), o pasirodžius EK komunikatui dėl BŽŪP po 2013 m. – ir valstybės bendramintės parama dėl palankiau keistinų dokumento nuostatų. Tad į tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt 2012“ atvykęs Vengrijos Kaimo plėtros ministras dr. S. Fazekas dalykinės vakarienės su K. Starkevičiumi susitiko jau pirmą parodos dieną.

Padėkojęs svečiui už Žemės ūkio ministerijos darbuotojų mokymus ir konsultavimą Lietuvai rengiantis ET pirmininkavimui, už trijų Baltijos šalių pozicijos palaikymą dėl BŽŪP po 2013 m., žemės ūkio ministras K. Starkevičius dr. S. Fazekas’ui padovanojo  istorinį leidinį „Romo Kalantos auka“. Svečias buvo maloniai nustebintas kartu su knyga gavęs ir specialiai glaustą vengrų kalba minėtos knygos vertimą.

„Visada atvykęs į Lietuvą sužinau kažką naujo. Jūsų istorija  gali būti pavyzdžiu kitoms šalims: patyrę amžius trukusį didžiųjų valstybių spaudimą, Jūs sugebėjote išlikti ir atsitiesti“, – dėkodamas K. Starkevičiui už kvietimą atvykti į parodą ir knygą sakė Vengrijos kaimo plėtros ministras.

Istorine gaida prasidėjusiame Lietuvos ir Vengrijos žemės ūkio sritis kuruojančių ministrų susitikime be abiems šalims svarbių politikos formavimo klausimų ypač daug dėmesio skirta dalinimuisi neformalia pirmininkavimo ET patirtimi.

K. Starkevičius ir dr. S. Fazekas taip pat diskutavo apie ūkininkavimą saugomose teritorijose. Vengrijoje nacionaliniuose parkuose, rezervatuose ar kitose saugomose teritorijose ūkinė veikla nedraudžiama ir neribojama. Net ir 2,5 tūkst. m aukštyje (Karpatų kalnuose) ganomi gyvuliai. Vengrai įsitikinę, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas padeda išlaikyti natūralų gamtovaizdį.

Norėję nustebinti pataikė tiesiai į tradicinę lietuvių virtuvę

Šiais metais parodos „AgroBalt 2012“ metu Vengrijos stende lankytojams pristatomos firmos, prekiaujančios šviežiomis daržovėmis ir uogomis, tradicinės su raudonais pipirais vytintos dešros, vynai, pupelių, pupų ir kepimo priedų gaminiai.

„Pirmą kartą į Lietuvą atvykę vengrai buvo lengvai šokiruoti parduotuvėse pamatę didelę maisto produktų įvairovės pasiūlą. Ji čia nesiskiria nuo esančios Vengrijoje. Iki tol vengrai manė čia esant jų trūkumą arba rinkos nišą kai kuriems jų gaminamiems produktams“, – pirmuosius svečių įspūdžius perteikė Vengrijos garbės konsulė Kaune I. Jočionisne-Meszaros.

Vakar parodoje vyko ir Vengrijos nacionalinės virtuvės pristatymas. Čia parodos dalyviai turėjo progą įvertinti plačią tradicinių vengrų patiekalų skonių paletę. Užkandai pateikti įdaryti karbonadai, pomidorai ant baltos mišrainės. Siekę nustebinti lietuvius balta virtų daržovių mišraine, vengrai „pataikė“ tiesiai į ... lietuvišką virtuvę. Paskanauti siūlyta ir garsiųjų vengriškų guliašinės bei žirnių sriubų. Karštų patiekalų būta taip pat kelių: guliašo, kopūstais ir makaronais įdarytos anties, ant garų ruoštos jautienos su padažu. O desertui svečiai pasiūlė originalius virtus varškės kukulius pagardintus keptuose džiūvėsiuose su vaniliniu padažu ir mielinės tešlos riešutinius pyragėlius su vanile.

Žemės ūkio gamyba

Remiantis statistikos duomenų bazėmis (The World Factbook 2012 ir FAOSTAT 2012), Vengrijoje žemės ūkis BVP struktūroje siekia 3,7 proc. Deklaruotos žemės ūkio naudmenos apima 8,96 mln. ha, iš kurių 5,8 mln. ha yra žemės ūkio paskirties žemė. Ekologinė žemdirbystė vystoma 115 tūkst. ha. Vertinant atskirų žemės ūkio šakų kaitos pokyčius per pastaruosius metus matyti, kad Vengrijoje (2009–2010), nors nedidele dalimi, praktiškai sumažėjo visų auginamų kultūrų plotai, išskyrus vaismedžių sodus. Pavyzdžiui, javų plotai „susitraukė“ nuo 2,88 mln. ha iki 2,59 mln. ha, o vidutinis derlingumas pakito 0,1 t, t.y., nuo 4,7 iki 4,8 t/ha. Panašios gamybos traukimosi tendencijos nuo 2008 m. stebimos ir gyvulininkystės sektoriuje (mėsos, pieno ir kiaušinių gamybos).

Bendradarbiavimas

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimas suaktyvėjo. Praeitų metų gruodį Lietuvoje organizuotas seminaras, kurio metu Vengrijos kaimo plėtros ministerijos atstovai dalinosi sėkminga pirmininkavimo Europos Tarybai (ET) patirtimi (vengrai pirmininkavo 2011 m. pirmąjį pusmetį). Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Vengrijos kaimo plėtros ministerija ruošiasi vykdyti bendrą ES Dvynių projektą „Gebėjimų stiprinimas maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse“ (Serbijoje). Yra gražių ir abiejų valstybių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžių – Lietuvos ūkininkų sąjunga praėjusiais metais sėkmingai įgyvendino projektą „Vengrijos žemdirbių savivaldos modelis: vakar ir šiandien“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Paskutinį kartą Žemės ūkio ministerijos vadovai Vengrijoje lankėsi praėjusių metų gegužės 29 – birželio 1 d.: K. Starkevičiaus vadovaujama delegacija dalyvavo neformaliajame ES žemės ūkio ministrų susitikime ir Vengrijos pirmininkavimo ES proga organizuojamame Europos ekologijos kongrese.

Prekybos rodikliai

2011 m. Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis Vengrija yra 34 vietoje: žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį sudarė 0,15 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Daugiausiai eksportuota kviečių glitimo, gaminių ir konservų iš žuvies, šokolado, baltojo cukraus, grietinėlės. 90 proc. eksportuotų į Vengriją žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

Importo struktūroje Vengrija užima 17 vietą. Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Vengrijos sudarė 1,1 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo arba siekė 29,5 mln. eurų. Daugiausiai iš Vengrijos atsivežame žirnių bei kitų paruoštų arba konservuotų daržovių, produktų iš kavos ekstraktų, vaisių ir riešutų, kiaulienos, vyno.

Žemės ūkio ministerijos informacija