Estija nesigaili pasirinkusi gyvulininkystę

Data

2014 04 02

Įvertinimas
0

                                                      

           Pastarųjų metų Estijos žemės ūkio išskirtinumas – ūkininkavimo žemėlapyje didėjantis ekologinių ūkių skaičius ir puikiai išvystyta gyvulininkystė. Mūsų kaimynai estai neriečia nosies – pakviesti mielai atvyko į tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt 2014“ ir pirmiausia užsuko į Lietuvos žemės ūkio ministeriją, kur susitiko su žemės ūkio viceministru Mindaugu Kuklieriumi aptarti abi šalis dominančių bendradarbiavimo klausimų.

             Estijos delegacijai vadovaujantis šios šalies žemės ūkio ir kaimo politikos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Illar Lemetti neslėpė pasididžiavimo puikiai išvystytais Estijos pieno ūkiais ir gyvulininkyste. Ši šalis svarbiausią eksporto potencialą sieja su pieno ir mėsos gaminiais. Pieno pramonė sukuria didžiausią (daugiau kaip 25 proc.) ir kasmet augančią maisto produkcijos dalį, o mėsos ir mėsos produktų – 18 proc. Karvių skaičius abiejose šalyse yra panašus, tačiau Estijoje karvių produktyvumas siekia net iki 7800 kg, kai tuo tarpu Lietuvoje – 6700 kg.

             Net 51 proc. Estijos teritorijos užima miškai, o dirbama žemė tik 22 proc. Nenuostabu, kad šioje šalyje sparčiai populiarėja ekologinis žemės ūkis – jo žemės naudmenos sudaro 15 proc. visos dirbamos žemės. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, akcentuojama papildomų pajamų skatinimo svarba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, žmonės domisi alternatyvia veikla kaime. I. Lemetti sutiko, kad ES paramos dėka Estijos žemės ūkis tapo daug modernesnis, tačiau žemės ūkyje vis dar dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai.

              Susitikimo metu M. Kuklierius apžvelgė Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situaciją, akcentuodamas gyvulininkystei skiriamą ypatingą dėmesį, norus stiprinti žaliavų gamybą. Su estais buvo aptartos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo aktualijos 2014–2020 metais,  tiesioginių išmokų, paramos jauniesiems ūkininkams, abiem šalims jautrūs „sofos“ ūkininkų klausimai, diskutuota dėl „aktyvaus ūkininko“ sąvokos, paliestas ir pastaruoju metu ypač nestabilios Rusijos rinkos klausimas. Susitikime taip pat aptarti abiejų šalių gyvulininkystės, grūdų, pieno, vaisių ir daržovių sektorių plėtros planai ir kitos bendradarbiavimo galimybės.

              Kalbant  apie naujųjų kaimo plėtros 2014–2020 m. programų rengimo eigą, estai neslėpė, kad jie dar nesutarė dėl ES ir valstybės koofinansavimo reikalų. Kadangi Estijoje yra stipriai išplėtota miškininkystė, jų kaimo plėtros programos specifika šiek tiek skiriasi nuo  Lietuvos.

             Kalbėdamas apie tarptautines žemės ūkio parodas, M. Kuklierius estams pasiūlė idėją kasmet kartu su latviais rengti vieną bendrą trijų Baltijos šalių regioninę žemės ūkio parodą, kuri vyktų kaskart vis kitoje šalyje.

              Tik skaičiai

               Prekyba su Estija užima žymią Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2013 m. eksporto struktūroje pagal šalis Estija buvo 6 vietoje iš 134 eksporto partnerių. Pernai metais daugiausia eksportuota mėsos ir pieno produktų, paukštienos, cukraus, vandenų su įvairiais priedais, žuvų gaminių ir konservų. 2013 m. iš Estijos daugiausia importuota pieno (99 proc. sudarė žaliavinis pienas), rapsų, garstyčių aliejaus, gyvų kiaulių, kavos, gaminių arba konservų iš žuvų, duonos, pyrago gaminių, dešrų ir kitų mėsos gaminių, kiaulienos.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1016