Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrų ir nevyriausybinių organizacijų lyderių deklaracija

Data

2012 01 24

Įvertinimas
0

 

 

 

Dėl lygios, teisingos ir sąžiningos Bendrosios žemės ūkio politikos visoms Europos Sąjungos valstybėms

 

 

Mes pripažįstame Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), kaip vienos iš pagrindinių ES politikų, svarbą, ir didelę jos reikšmę ne tik apsirūpinant maistu, bet taip pat ir siekiant tvarios aplinkos ir kaimo vietovių išsaugojimo. Norint įveikti naujus iššūkius ateities BŽŪP turi būti integrali ir harmonizuota, pagrįsta solidarumu, sąžiningu traktavimo ir lygiomis konkurencijos sąlygomis.

 

Mes pritariame ankstesnėms BŽŪP reformoms, kuriomis buvo tolstama nuo paramos gamybai, didinamas ūkininkų orientavimasis į rinką, taip palengvinant jų prisitaikymą prie ekonominių aplinkybių ir didinant žemės ūkio konkurencingumą. Parama vis labiau nukreipta į daugiafunkcinį Europos žemės ūkio modelį, teikiant pirmenybę ūkininkų žemės tvarkymui ir užtikrinant ne vien apsirūpinimą maistu, bet ir didesnį viešųjų gėrybių teikimą visuomenei. Nuo pat Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, Baltijos šalys taiko nuo gamybos atsietą vienkartinės  išmokos už plotą schemą.

 

Mes manome, kad istoriniai referenciniai rodikliai, nuo 2003 m. BŽŪP reformos naudojami nustatant tiesioginės paramos lygius, dabartiniu laikotarpiu prarado savo pagrįstumą. Daugiau nebegalima pateisinti egzistuojančių didelių tiesioginės paramos skirtumų tarp ES šalių narių, kurie siekia iki 5 kartų, taip sunkindami Baltijos šalių ūkininkų sąlygas konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais.

 

Mes pabrėžiame tai, kad visų trijų Baltijos šalių tiesioginės paramos dydis, palyginti su kitomis ES šalimis narėmis, nuo įstojimo į ES yra žemiausias. Dėl to, Baltijos šalių ūkininkai negali pasinaudoti lygiomis galimybėmis bendroje ES rinkoje. Reikia įvertinti tai, kad sudėjus kiekvienos Baltijos šalies metinį bendrą finansavimą kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms, o gautą sumą  padalijus iš atitinkamo žemės ūkio paskirties žemės ploto, kiekvienai Baltijos šaliai vis dar tenka žemiausia finansavimo už hektarą suma visoje ES. Nors paramos lygiai tarp skirtingų ES šalių žymiai skiriasi, mes, kaip ir kitos ES šalys narės, ir toliau privalome įgyvendinti tuos pačius ES teisės aktų reikalavimus.

 

Mes pabrėžiame kaimo plėtros politikos svarbą, kaip didelį iššūkį žemės ūkio gamybai, kuri, turėdama konkurencingą žemės ūkio sektorių, užtikrina apsirūpinimą maistu ir tuo pat metu bioįvairovės išlaikymą. Siekiant įveikti naujus iššūkius, taip pat svarbu susikoncentruoti ties struktūrine plėtra, diegti ir naudoti naujas technologijas. Visa tai gali būti atliekama per antrąjį BŽŪP ramstį.

 

Dėl Europos Komisijos pasiūlymo, išdėstyto komunikate „Europos biudžetas 2020 metais“, paskelbtame 2011 m. birželio 29 d., ir BŽŪP reformos teisės aktų pasiūlymo, paskelbto 2011 m. spalio 12 d., dėl tiesioginės paramos perskirstymo tarp ES narių po 2013 m., mes išreiškiame didžiulį nusivylimą, šie pasiūlymai nėra ekonomiškai pagrįsti. Juose iš esmės išlieka dideli tiesioginės paramos lygio tarp ES šalių narių skirtumai, dar daugeliui metų paliekama galioti istoriniais referenciniais rodikliais pagrįsta sistema bei numatomas dar vienas ilgas pereinamasis laikotarpis. Būtini esminiai pakeitimai, kad užtikrintume, jog ateities BŽŪP atitiktų sąžiningos konkurencijos politikos principą, nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo preambulėje, ir ateities BŽŪP tikslus, ypač tuos, kuriais siekiama labiau orientuotis į rinką. Pabrėžiame savo susirūpinimą dėl ateities BŽŪP lygiateisiškumo ir nešališkumo, t. y., dėl jos sugebėjimo ateityje veikti remiantis sąžininga veikla ir lygiomis sąlygomis bendroje ES rinkoje. Šis klausimas mūsų valstybėms yra be galo svarbus.

 

Todėl mes prašome, kad nuo kito daugiamečio finansavimo laikotarpio pradžios, būtų ne tik tęsiamas esminis žemės ūkio sektoriaus orientavimo į rinką gerinimas, bet ir užtikrintos tikrai teisingos, sąžiningos konkurencijos sąlygos visoje Bendrijos rinkoje, taip sudarant sąlygas ES ūkininkams geriau atsiliepti į rinkos signalus.

 

Atsižvelgdami į sąžiningos, teisingos ir lygios konkurencijos svarbą, būtinybę išvengti rinkos iškraipymų bendroje ES rinkoje, didėjančią vartotojų paklausą žemės ūkio produktams ir viešosioms gėrybėms, taip pat ir pačios Europos Komisijos atliktą analizę, kurioje pabrėžiama, kad žemės ūkio gamybos žaliavų kaštai ir gamybos išlaidos daugeliu atvejų yra tokios pačios, kaip ir kitose ES šalyse narėse, mes siūlome, kad:

 

  • tiesioginių išmokų pasiskirstymas tarp šalių narių turi būti koreguojamas taip, kad būtų išvengta žymių skirtumų tarp aukščiausio ir žemiausio ES tiesioginių išmokų lygio, kadangi politiškai nebuvo įmanoma rasti bendrų objektyvių ekonominių (užtikrinančių pagrindinių pajamų palaikymą) ir aplinkosauginių (garantuojančių viešųjų gėrybių teikimą) kriterijų, charakterizuojančių dabartinę padėtį;
  •  
  • tiesioginių išmokų dydžiai Baltijos šalims turi būti nustatyti pagal naują skaičiavimo metodiką, kuri būtų taikoma jau nuo 2014 m. sausio 1 d. be jokio pereinamojo laikotarpio, nes pereinamasis laikotarpis Baltijos šalims jau buvo taikomas 2004–2013 m.;
  •  
  • ES finansavimo kaimo plėtrai pasiskirstymas tarp ES šalių narių turi remtis kriterijais, kurie atspindėtų politikos esmę bei aktualius poreikius ir iššūkius (pvz., naudojamą žemės ūkio paskirties žemės plotą, bendrąją pridėtinę vertę, NATURA 2000 priemonės apimamą plotą, miškų plotą, retą gyventojų tankį ir bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui). Neturi būti finansavimo sumažėjimo toms šalims narėms, kuriose tiesioginių išmokų lygis yra gerokai žemesnis už ES vidurkį;
  •  
  • turi būti skirtas pakankamas finansavimas tiek tiesioginėms išmokoms, tiek ir kaimo plėtros politikai, taip pat turi būti užtikrintas vieningas lėšų perskirstymo tarp abiejų BŽŪP ramsčių metodas, kad  Europos Sąjungoje būtų skatinama tausojanti žemės ūkio ir kaimo regionų plėtra. Būtina atsižvelgti į tai, kad Baltijos šalių žemės ūkio infrastruktūra patyrė didžiausius sunkumus ir įtampą šalims pereinant prie laisvos rinkos ekonomikos po Sovietų Sąjungos suirimo.
  •  

Tikime, kad bendromis pastangomis sugebėsime priimti tinkamą sprendimą, kuris padės padidinti visuomenės pasitikėjimą ir duos vienareikšmę žinią, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas ūkininkavimo aplinkybes ir vienodas sąlygas. Mes tikime, kad visos ES valstybės narės, tarp jų ir Baltijos šalys, turės reikiamus finansinius išteklius, kad susidorotų su visais ateityje laukiančiais naujais iššūkiais.

 

 

 

 

 

p. Helir Valdor Seeder                        p. Laimdota Straujuma                              p. Kazys Starkevičius

Estijos žemės ūkio ministras             Latvijos žemės ūkio ministrė             Lietuvos žemės ūkio ministras

 

 

p. Juhan Särgava                                     p. Edgars Treibergs                                 p. Jonas Talmantas

Estijos centrinės ūkininkų sąjungos     Latvijos žemės ūkio organizacijų                  Lietuvos ūkininkų sąjungos

Prezidentas                                        bendradarbiavimo tarybos valdybos                pirmininkas

                                                                  pirmininkas

 

 

p. Aavo Mölder                                         p. Maira Dzelzkaleja                          p. Bronius Markauskas

Estijos Žemės ūkio ir prekybos rūmų   Latvijos Ūkininkų parlamento                Lietuvos Žemės ūkio rūmų

Prezidentas                                              vicepirmininkė                                   vicepirmininkas

 

 

p. Kaul Nurm                                       p. Uldis Krievārs                                       p. Vilius Kaikaris

Estijos Ūkininkų federacijos             Latvijos Žemės ūkio kooperatyvų            Lietuvos Žemės ūkio įmonių

Generalinis sekretorius                   asociacijos tarybos narys                          asociacija

 

 

 

Berlynas, Vokietija

 

2012 m. sausio 20 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018