header image

Žaliasis kursas

Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų žmonių kartų gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką, Europos Komisija parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą (Žaliasis kursas). Jis įtvirtina du pagrindinius tikslus – Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinant, jog iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo.

Žaliasis kursas apima ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Ši strategija siekia, kad ES maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės. Jie turi būti gaminami darant kuo mažesnį poveikį gamtai. Tokiu būdu numatoma kovoti su klimato kaita; apsaugoti aplinką; plėtoti ekologinį ūkininkavimą, išsaugoti gamtą ir jos biologinę įvairovę, užtikrinti, kad europiečiai turėtų įperkamo ir tvariai pagaminto maisto. Kitos jau paskelbtos ir žemės ūkiui aktualios Žaliojo kurso iniciatyvos apima ES Biologinės įvairovės iki 2030 m. strategiją, Dirvožemio strategiją, Ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą, Prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.

Žaliojo kurso idėja yra rasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos, numatyti aplinkosaugos tikslus žemės ūkyje ir skirti lėšų šiai ambicijai įgyvendinti. ES naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos, pradedamos įgyvendinti nuo 2023 m., „žalioji architektūra“ itin svarbi tuo, jog numato papildomą paramą tiems, kas imsis savanoriškai įgyvendinti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas praktikas - naujai sukuriamas ekologines sistemas (ekoschemas) pagal I ramstį (tiesioginės išmokos) ir agroaplinkosaugos bei klimato srities priemones pagal II ramstį (kaimo plėtra).

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai kartu su valdymo reikalavimais šiuo metu yra baziniai reikalavimai visiems ūkininkams, norintiems gauti ES paramą, tačiau tie, kas savo noru pasirinks įgyvendinti priemones, viršijančias GAAB reikalavimus, gaus papildomas išmokas. Tai reiškia, kad už dalyvavimą 2023-2027 m. laikotarpiu planuojamose agroaplinkosaugos ir klimato srities priemonėse iš II ramsčio ir ekoschemose iš I ramsčio, žemdirbiams bus atlyginta papildomai (Lietuva ūkininkams siūlo penkias ekoschemas: klimato, dirvožemio, vandens, kraštovaizdžio, bioįvairovės).

Visos ES šalys narės naujuoju programiniu laikotarpiu 2023-2024 m. privalo bent 22,5 proc., o 2025-2027 m. - bent 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti aplinkosaugos ir klimato atžvilgiu tvariam ūkininkavimui. Svarbiausiame mūsų šalies žemės ūkio politikos įgyvendinimui skirtame dokumente - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane už tvaresnį, aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą numatyta skirti šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį visų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tenkančių lėšų – apie 1,2 mlrd. Eur.

„Nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų ES lygio tikslai iki 2030 m., aktualūs žemės ūkio sektoriui:

  • Bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus ir žymiai dažniau taikyti agroekologinę praktiką
  • Maisto medžiagų išplovimą iš trąšų sumažinti 50 proc. ir todėl naudoti bent 20 proc. mažiau trąšų
  • Cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 proc., pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 proc.
  • Iki 2030 m. atkurti didelius plotus nualintų daug anglies turinčių ekosistemų; užtikrinti, kad neblogėtų buveinių ir rūšių apsaugos tendencijos ir būklė ir bent 30 proc. apsaugos būklė būtų gera arba bent jau būtų pastebima teigiama tendencija
  • Pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendenciją
  • Užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai
  • Padaryti didelę pažangą atkuriant užterštą dirvožemį
  • Imtis veiksmų, kad visoje ES ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimas iki 2030 m. sumažėtų 50 proc.

 
Žaliojo kurso leidinys