-
Programos santrauka (anglų kalba)
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa
- 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004
- 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (Bendrųjų nuostatų reglamentas)
- 2022 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/44, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1139 taikymo taisyklės, susijusios su finansinių pataisų dydžio nustatymo ir fiksuotųjų normų taikymo reikšmingo masto bendros žuvininkystės politikos taisyklių nesilaikymo atvejais kriterijais
- 2022 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/45, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1139 dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos dėl bendros žuvininkystės politikos taisyklių nesilaikymo ir reikšmingo nesilaikymo atvejų, kuriais pagal to fondo nuostatas gali būti pertraukiamas mokėjimų terminas arba sustabdomi mokėjimai
- 2022 m. sausio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/79, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1139 taikymo taisyklės dėl veiksmų lygmens įgyvendinimo duomenų registravimo, perdavimo ir pateikimo
- 2022 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/2181 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139 dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo papildomas nuostatomis dėl paramos paraiškų nepriimtinumo laikotarpio pradžios datų ir trukmės
- Tvaresnės ir konkurencingesnės Europos Sąjungos akvakultūros 2021-2030 m. strateginės gairės; Priedas
- Nauja tvarios akvakultūros produktų gamybos ir vartojimo Europos Sąjungoje strateginė vizija (brošiūra);
- Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2021-2030 metais planas;
- Beyond 2020: Supporting Europe’s Coastal Communities CONCLUSIONS OF THE EMFF STAKEHOLDER CONFERENCE TALLINN, 12-13 OCT 2017
- Europos Komisija parengė atskirų jūros baseinų analizę, kurios paskirtis - padėti valstybėms narėms rengti naujo laikotarpio Žuvininkystės fondo veiksmų programas. Jau 2018 m. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl fondo reglamento buvo nustatyta, kad "Siekdama palengvinti valstybių narių programų rengimą, Komisija parengia kiekvieno jūros baseino analizę, pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu."
- Europos Komisijos pristatymai dėl naujos programos rengimo;
- ES biudžetas ateičiai. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričios 25 d. Nutarimas Nr. 1322 "Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas";
- Įsakymas dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programinio laikotarpio Valdymo komiteto sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo;
- Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos rengimo institucinis partnerių sąrašas;
-
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos rengimo grafikas;
- Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos konkretiems tikslams (KT) nustatytų rodiklių (PR) ir rezultato rodiklių (RR) pagrindimas;
-
2021 - 2027 m. programos projektas (2 versija);
2022 m. vasario 2 d. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos projekto ir strateginio pasekmių vertinimo bei Ex-ante vertinimo ataskaitų pristatymas:
Viešosios diskusijos dėl 2021-2027 m. investavimo poreikių
Diskusinė konferencija dėl 2021-2027 m. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo ( EJRŽAF) pirmojo Sąjungos prioriteto "Tvarios žvejybos, darnios žuvininkystės skatinimas ir vandens biologinių išteklių išsaugojimas" finansuotinų veiklų aptarimo:
2019 m. spalio 31 d. įvyko Žemės ūkio ministerijos organizuota diskusinė konferencija su verslinės žvejybos sektoriaus atstovais, ekonominiais-socialiniais partneriais, mokslo bendruomene, taip pat suinteresuotų valstybės ir kitų institucijų atstovais dėl 2021-2027 m. EJRŽAF lėšomis finansuotinų veiklų. Ja buvo siekiama išsiaiškinti verslinės žvejybos sektoriaus atstovų, socialinių-ekonominių partnerių ir kitų suinteresuotų atstovų idėjas ir pasiūlymus, kaip EJRŽAF lėšos galėtų efektyviau prisidėti prie verslinės žvejybos sektoriaus iššūkių bei racionaliausių problemų sprendimų ir geresnio poreikių tenkinimo.
Konsultacijos dėl poreikių ir finansuotinų veiklų pagal 2021-2027 m. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) antrojo Sąjungos prioriteto „Darnios akvakultūros veiklos ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos skatinimas“ nustatymo:
- Bendra EJRŽAF II Sąjungos prioriteto apžvalga;
- Apklausos rezultatų pristatymas
Konsultacijos dėl poreikių ir finansuotinų veiklų pagal 2021-2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) 3 Sąjungos prioritetą „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi pakrantės rajonuose ir krašto gilumos vietovėse skatinimas“ nustatymo, rengiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Veiksmų programos įgyvendinimui:
- Bendra EJRŽAF III Sąjungos prioriteto apžvalga;
- Apklausos rezultatų pristatymas
Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. Programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV). Priedas Nr.2
LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2021-2027 M. PROGRAMA
STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪRŲ SANTRAUKA/APRAŠYMAS
Patvirtinta Europos Komisijos 2022 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. C(2022)8008
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa siekiama sukurti lanksčias paramos sistemas, padėsiančias pereiti nuo daugybės labai specifinių mažų priemonių prie išsamesnių veiksmų planų, kuriuos būtų galima lanksčiai naudoti pasikeitus aplinkybėms. Programos organizatorius - LR žemės ūkio ministerija.
Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, Programai buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau - SPAV).
Informacija, kaip į Programą buvo integruoti aplinkos apsaugos klausimai
Programoje numatyti 4 prioritetai:
1. tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas;
2. darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje;
3. sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei sausumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas;
4. tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir saugių (sveikų), apsaugotų, švarių ir tvariai valdomų jūrų bei vandenynų užtikrinimas.
Siekiant 2-ojo politikos tikslo „Žalesnė Europa“, 2021–2027 m. laikotarpiu EJRŽAF ir Programos investicijomis bus:
- gerinamas žvejybos tvarumas ir didinamas vandens biologinių išteklių išsaugojimas. To bus siekiama remiant priemones, nukreiptas į ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą. Bus tęsiamos priemonės, skirtos suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis, nutraukiant žvejybos veiklą ir padedant užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju. Taip pat bus skatinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir ŠESD mažinimas, remiant žvejybos laivų variklių keitimą ir modernizavimą. Didelis dėmesys bus skiriamas duomenų rinkimui bei kontrolės ir vykdymo užtikrinimui;
- stiprinama tvari ir konkurencinga akvakultūros plėtra. To bus siekiama remiant akvakultūros gamybos pajėgumų didinimą ir susijusias pridėdinę vertę kuriančias veiklas, pavyzdžiui investicijas į pažangias technologijas, naujoves, įskaitant skaitmeninimą, siekiant padidinti materialinių, žmogiškųjų ir gamtinių išteklių naudojimo efektyvumą; paklausių rinkoje žuvų rūšių veisimo ir auginimo inovacines technologijas pratekančiose ir uždarosiose akvakultūros sistemose; pridėtinės vertės kūrimą (įskaitant apdirbimą ir perdirbimą) ir tiesioginį pardavimą bei rinkodaros priemones; aplinkos taršą mažinančių priemonių ir technologinių inovacijų įgyvendinimą; energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimą bei AIE energijos vartojimą; prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimą;
- stiprinamas tarptautinis vandenynų valdymas ir sudaromos sąlygos užtikrinti jūrų ir vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą. EJRŽAF lėšomis numatoma remti pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų efektyvesnį bendradarbiavimą, siekiant sklandesnio bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimo, bei tam skirtis įrangos ir priemonių įsigijimo, taip pat kartu naudojamos infrastruktūros pagerinimo.
Programai buvo atliktas SPAV, Programos projektui ir SPAV dokumentams išvadas teikė vertinimo subjektai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. SPAV ataskaitoje rekomenduojamos stebėsenos (monitoringo), poveikio prevencinės ir mažinimo priemonės, kurių pagalba galima sumažinti arba išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Informacija, kaip buvo atsižvelgta į SPAV ataskaitoje pateiktą informaciją
Programa dėl SPAV ataskaitoje pateiktų išvadų nebuvo keičiama.
Motyvai, lėmę alternatyvos pasirinkimą
Programoje analizuojamas tik vienas įgyvendinimo scenarijus, alternatyvūs požiūriai buvo nagrinėjami Programos rengimo darbo grupės. Pasekmės aplinkai vertinamos lyginant Programos tikslus su „0 alternatyva“ – t. y. esamos situacijos alternatyva, kai Programa neįgyvendinama.
Informacija, kaip buvo atsižvelgta į SPAV subjektu išvadas, visuomenes pasiūlymus
Smart Continent LT UAB parengė Programos SPAV apimties nustatymo dokumentą. Šiame dokumente buvo numatytos SPAV apimtys, galimi poveikiai ir poveikio komponentai, taikytini vertinimo metodai. SPAV apimties nustatymo dokumentas 2021 m. spalio 28 d. buvo pateiktas susipažinti vertinimo subjektams: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Į subjektų pateiktas pastabas buvo atsižvelgta arba buvo motyvuotai atsakyta.
SPAV ataskaita parengta 2021 lapkričio mėn. Informacija apie susipažinimą su SPAV ataskaita ir Strategijos projektu paskelbta planavimo organizatoriaus internetinėje svetainėje www.zum.lt ir nacionalinėje žiniasklaidoje „Lietuvos rytas“. Visuomenei buvo suteikta galimybė susipažinti su SPAV ataskaita ir Programos projektu organizatoriaus buveinėje ir internetinėje svetainėje www.zum.lt. Viešas supažindinimas su SPAV ataskaita ir Programos projektu vyko 2022 m. sausio 12 d. 16.00 val. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, Gedimino pr. 19, LT-01103, Vilnius, 537 salėje ir 2022 m. vasario 2 d. 9.30 val. Microsoft TEAMS platformoje. Raštu visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta. Pagal žodžiu gautas pastabas ir pasiūlymus patikslinta SPAV ataskaita.
2021 m. gruodžio mėn. 8 d. SPAV ataskaita buvo pateikta SPAV subjektams. Pastabos dėl SPAV ataskaitos gautos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Į pateiktas pastabas buvo motyvuotai atsakyta taip pat atsižvelgiant į pastabas, patikslinta SPAV ataskaita. Gavus visų SPAV subjektų išvadas dėl SPAV ataskaitos, organizatorius 2022 m. sausio 27 d. SPAV subjektams raštu pateikė subjektų išvadų vertinimo pažymą, visuomenės informavimo dokumentus.
Susipažinti su patvirtinta Programa, SPAV subjektų išvadų vertinimo pažyma, viešinimo dokumentais galima ministerijoje internetinėje svetainėje www.um.lt.
Tarpvalstybinių konsultacijų nebuvo vykdoma.
Numatytos Programos įgyvendinimo pasekmių stebėsenos priemonės
Numatyta tvarka rengiamos Programos įgyvendinimo metinės ataskaitos, nustatyta tvarka teikiamos ataskaitos apie tam tikrų rodiklių pasiekimo reikšmes ES institucijoms. Įgyvendinus Programą atliekamas jos įgyvendinimo efektyvumo, veiksmingumo ir poveikio vertinimas.
Aplinkosauginiu požiūriu jautriose teritorijose rekomenduojamas aplinkos monitoringas ir statybos laikotarpiu. Stebimi aplinkos komponentai, stebėsenos metodai, laikotarpis po projekto įgyvendinimo bei dažnumas nustatomi PAV proceso metu, atsižvelgiant į atskiro projekto mastą bei vietovės sąlygas. Rekomenduojama monitoringo trukmė – 1 metai prieš statybos darbus ir 3 metai po statybos darbų užbaigimo. Apibendrinus gautus rezultatus, monitoringo programa turi būti peržiūrėta ir nuspręsta apie stebėjimų vykdymo pratęsimo tikslingumą.
Aplinkos komponentai, kurių stebėjimas rekomenduojamas energetikos infrastruktūros projektams: biologinė įvairovė, saugomos rūšys ir natūralios buveinės, dirvožemis, kraštovaizdis, paviršinis vanduo.