header image

Žuvininkystė

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus pagrindinės ekonominės kryptys – žvejyba, akvakultūra, žuvų perdirbimas – plėtojamos laikantis Europos Sąjungos (ES) bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) ir naudojant ES paramą.

 

Bazinis Europos Sąjungos BŽP teisės aktas yra 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos. ES BŽP siekiama užtikrinti, kad žuvų ištekliai atsikurtų iki tvaraus lygio, kad būtų užkirstas kelias netausiai žvejybai, taip pat užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Žemės ūkio ministerija dalyvauja formuojant ES BŽP, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse.

 

Svarbiausia ES BŽP, taip pat ES jūrų politikos bei tarptautinių įsipareigojimų vandenynų valdymo srityje įgyvendinimo finansavimo priemonė yra kiekvienam finansinio programavimo laikotarpiui tvirtinamas Europos žuvininkystės fondas.

Skiriamas finansavimas:

  • tausios žvejybos skatinimui ir vandens biologinių išteklių atkūrimui ir išsaugojimui;
  • darnios akvakultūros veiklos skatinimui ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimui, prekybai, taip prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo Sąjungoje;
  • sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės, salų ir krašto gilumos vietovėse sudarymui ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimui;
  • tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimui ir užtikrinimui, kad jūros bei vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi.

 Žemės ūkio ministerija įgyvendina 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo programas.