Gyvulių skerdenų klasifikavimas

Gyvulių skerdenų klasifikavimas.Visoje ES už parduotus skersti galvijus ir kiaules atsiskaitoma pagal skerdenų svorį ir kokybę. Šis atsiskaitymo būdas buvo įdiegtas, siekiant objektyviai atsiskaityti už gyvulį pagal jo mėsinę vertę. Tam, kad visose ES šalyse būtų vienodai vertinamos gyvulių skerdenos, buvo sukurta vieninga skerdenų klasifikavimo sistema SEUROP. Ši gyvulių skerdenų klasifikavimo ir įvertinimo schema naudojama visose ES šalyse narėse ir yra privaloma. Ji pirmiausia tarnauja teisingam apmokėjimui už parduotus gyvulius, kainų skelbimui bei jų palyginimui visose ES šalyse narėse. Gyvulių skerdenų klasifikavimas Lietuvos skerdyklose vykdomas nuo 2002 m. gegužės mėnesio.

Kas turi ir gali klasifikuoti gyvulių skerdenas? Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos administravimo ir kontrolės“ 1.1 punktą šalies skerdyklos, kurios skerdžia vidutiniškai per savaitę ne mažiau kaip 75 suaugusius galvijus ar/ir 200 kiaulių, privalo klasifikuoti gyvulių skerdenas. Tuo atveju, jei skerdykla skerdžia tik savo užaugintas kiaules ir visas kiaulių skerdenas išpjausto, ji neprivalo klasifikuoti kiaulių skerdenų ir nėra įtraukiama į klasifikuojančių skerdyklų sąrašą. Mažesnio pajėgumo skerdyklos gali savanoriškai klasifikuoti gyvulių skerdenas ir teikti jas į rinką, jeigu raštiškai informuoja apie šį ketinimą Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT).

Galvijų ir kiaulių skerdenas klasifikuojančių skerdyklų sąrašai yra tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu ir nuolat atnaujinami. Paskutinė šio įsakymo redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-453 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl skerdyklų, klasifikuojančių gyvulių skerdenas, sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“. Jeigu skerdykla sustabdo gyvulių skerdimą ar ženkliai jį sumažina, ji gali būti išbraukiama iš klasifikuojančių skerdyklų sąrašo ir gali tęsti klasifikavimą tik raštu informavusi VMVT. Priešingu atveju ji nebegali savavališkai klasifikuoti bei tiekti skerdenų į rinką su klasifikavimo rekvizitais.

Šiuo metu gyvulių skerdenos klasifikuojamos 14 Lietuvos skerdyklų, kurios paskerdžia apie 90 proc. visų skerdžiamų šalyje suaugusių galvijų ir apie 70 proc. kiaulių.

Kaip atliekamas gyvulių skerdenų klasifikavimas? Klasifikuojamos tik atitinkamai paruoštos gyvulių skerdenos. Kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-605 „Dėl kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklių patvirtinimo“. Už tinkamą gyvulių skerdenų paruošimą klasifikuoti yra atsakinga skerdykla. Skerdenų paruošimas yra nuolat tikrinamas kontroliuojančios institucijos (VMVT), o užfiksavus netinkamą skerdenų paruošimą, skerdykloms gali būti skiriamos administracinės nuobaudos.

Galvijų skerdenos yra skirstomos į šias kategorijas:

  • Z – nuo 8 iki 12 mėn. amžiaus galvijų skerdenos (nauja kategorija, įvesta nuo 2014-01-01);
  • A – nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos;
  • B – 24 mėn. ir vyresnių nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos;
  • C – 12 mėn. ir vyresnių kastruotų galvijų patinų (jaučių) skerdenos
  • D – apsiveršiavusių galvijų patelių (karvių) skerdenos;
  • E – 12 mėn. ir vyresnių kitų galvijų patelių (telyčių) skerdenos.

Lietuvoje galvijų skerdenų kokybė vertinama vizualiai. Yra penkios skerdenų raumeningumo klasės: E, U, R, O, P ir penkios riebumo klasės: 1, 2, 3, 4, ir 5. Geriausiu raumeningumu pasižymi E klasės skerdenos, už kurias turėtų būti mokama didžiausia kaina, prasčiausiu raumeningumu – P klasės skerdenos. Iš penkių riebumo klasių 1 riebumo klasės skerdenos praktiškai neturi riebalinio sluoksnio ir jų kokybė bei kaina bus geresnė, lyginant su kitų riebumo klasių skerdenomis. Lietuvoje klasifikuojamos tik suaugusių galvijų skerdenos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. privaloma klasifikuoti galvijų nuo 8 mėn. ir vyresnių skerdenas.

Pagrindinis kiaulių skerdenų kokybę apsprendžiantis rodiklis – skerdenos raumeningumas. Kiaulių skerdenos pagal raumeningumą skirstomos į 6 raumeningumo klases: S, E, U, R, O, P. S klasei priskiriamos skerdenos, turinčios didžiausią raumeningumą (60 proc. ir didesnį). Už šio raumeningumo kiaulių skerdenas augintojai gauna didžiausią kainą. Kiaulių skerdenų klasifikavimo skalėje nėra riebumo klasių. Klasifikuojamos tik ne mažesnio kaip 50 kg ir ne didesnio kaip 110 kg kiaulių skerdenos.

Lietuvos skerdyklose, nustatant kiaulių skerdenų raumeningumą, gali būti naudojami tik šie keturi skerdenų raumeningumą įvertinantys prietaisai (metodai):

  • ,Fat-o-Meat’er S70 Systems (FOM)
  • HGP 7
  • IM-03
  • Liniuotės – dviejų taškų matavimo – metodas, kurį gali naudoti tik nedidelio pajėgumo skerdyklos, skerdžiančios vidutiniškai ne daugiau kaip 200 kiaulių per savaitę.

Visi šie keturi kiaulių klasifikavimo prietaisai (metodai) yra patvirtinti 2008 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos Sprendimu Nr. 2008/364/EB (OL 2008, L 125, p. 32).

Skerdyklos, įrašytos į kiaulių skerdenas klasifikuojančių skerdyklų sąrašą, turi įsigyti kiaulių raumeningumą įvertinantį prietaisą. Šį prietaisą skerdykla gali išsirinkti iš Lietuvai leistinų, atsižvelgdama į savo skerdimų apimtis bei finansines galimybes.

Gyvulių skerdenas klasifikuojančios skerdyklos, apmokėdamos pagal gyvulio skerdenos svorį ir kokybę, privalo vadovautis taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 464 „Dėl kiaulių įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“ ir 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 381 „Dėl galvijų įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“. Skerdykla, sudarydama su gyvulių augintoju pirkimo–pardavimo sutartį, prie jos privalo pateikti visų perkamo gyvulio raumeningumo ir riebumo klasių ir skerdenų svorių kainas, patvirtintas skerdyklos vadovo.

Skerdykloje sveriamos šiltos, ką tik paskerstų gyvulių skerdenos, todėl apskaičiuojant įskaitinį skerdenos svorį, už kurį ir apmokama augintojui, daroma 2 procentų nuoskaita (dėl šiltos skerdenos nugaravimo nuostolių). Gyvasis gyvulio svoris, kai yra apmokama pagal skerdenos įvertinimo rezultatus, sumokėtai už gyvulį kainai neturi jokios įtakos.

Gyvulių skerdenas klasifikuojančios skerdyklos privalo išsiųsti gyvulio pardavėjui rašytinę informaciją apie gyvulio klasifikavimo rezultatus, nepriklausomai nuo to, ar jam buvo apmokėta pagal gyvąjį svorį, ar pagal skerdenos svorį ir kokybę, ar klasifikuota grąžintiniais pagrindais skersto gyvulio skerdena. Be to, turi būti nurodytas pinigų kiekis, kurį augintojas būtų gavęs už parduotą gyvulį, jei šis būtų nupirktas pagal klasifikavimo rezultatus. VMVT yra atsakinga už šios informacijos pateikimo augintojams kontrolę.

Gyvulių skerdenų klasifikavimą atliekančių specialistų rengimas. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulinių žaliavų (skerdenų) mokymo laboratorija (http://web.lva.lt/apie-akademija/kontaktai?page=8) rengia gyvulių skerdenų vertintojus, kurie yra skerdyklų darbuotojai. Tik tie specialistai (vertintojai), kurie gauna šios mokymo įstaigos pažymėjimą, patvirtinantį įgytą kvalifikaciją, turi teisę vykdyti skerdenų klasifikavimą skerdyklose.

Ne rečiau kaip kartą metuose, vertintojas privalo kelti kvalifikaciją, priešingu atveju jis praranda teisę klasifikuoti gyvulių skerdenas skerdyklose.

Gyvulių skerdenų klasifikavimo kontrolė. Skerdyklose skerdenų paruošimo klasifikuoti ir gyvulių skerdenų klasifikavimą vykdančių vertintojų darbo kontrolę atlieka VMVT kontrolieriai.

Kiekviena skerdykla, privalanti klasifikuoti gyvulių skerdenas, kontroliuojama be išankstinio perspėjimo mažiausiai du kartus per tris mėnesius. Skerdyklos, kurios skerdžia mažiau, tačiau pageidauja klasifikuoti gyvulių skerdenas, yra tikrinamos kartą per tris mėnesius. Be to, kartą per keletą metų galvijų skerdenų klasifikavimą, klasifikavimo kontrolę ir kitų ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą bei kainų skelbimą tikrina ES Komisijos sudaryta 9 šalių narių ekspertų grupė. ES Komisijos klasifikavimo kontrolė Lietuvoje buvo atliekama 2004 m., 2006 m. ir 2013 m.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-66 patvirtintos Gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės taisyklės. kuriose skerdykloms numatyta nuobaudų skyrimo sistema už tam tikrą neteisingai suklasifikuotų ir suženklintų skerdenų kiekį, bei besikartojančias klaidas: nuo pakartotinos kontrolės, vertintojo kvalifikacijos kėlimo iki administracinės nuobaudos skerdyklai ir vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo atėmimo.

Klasifikuojančių skerdyklų sąraše esančios skerdyklos, o taip pat skerdyklos, savanoriškai pareiškusios pageidavimą klasifikuoti gyvulių skerdenas, privalo į savo patalpas įsileisti kontrolierius be išankstinio perspėjimo, net ir tada, kai nevyksta skerdimas. Tuo atveju kontrolierius tikrina gyvulių skerdenų, esančių šaldytuve paruošimą ir klasifikavimą.

Gyvulių augintojas arba skerdykla dėl netenkinančių gyvulių skerdenų klasifikavimo rezultatų gali raštiškai kreiptis į VMVT. VMVT kontrolieriai privalo papildomai patikrinti skerdenų vertintojo darbą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo ir informuoti pirkėją ir pardavėją apie patikrinimo rezultatus.

Informacija gyvulių augintojui apie gyvulių skerdenų klasifikavimą, nuorodos. Jeigu augintojas ar jį atstovaujančios organizacijos atstovas pageidauja, jie gali dalyvauti parduodamų gyvulių skerdenų vertinime skerdykloje. Be to, informaciją apie gyvulio skerdenos kokybę augintojas gali gauti ir skerdimo arba kitą dieną po skerdimo, kreipęsis į skerdyklą. Bet kokiu atveju, kaip jau minėta, šią informaciją ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo gyvulio paskerdimo, skerdykla privalo išsiųsti gyvulių pardavėjui raštu. Ar ši informacija buvo pateikta augintojui, tikrina VMVT kontrolieriai, vykdydami gyvulių skerdenų klasifikavimo ir paruošimo kontrolę skerdykloje.

Siekiant užtikrinti greitesnį skerdenų klasifikavimo duomenų perdavimą gyvulių augintojams ir išvengti skerdenų klasifikavimo duomenų falsifikavimo, buvo paruošta vieninga visoms skerdykloms skerdenų vertinimo, duomenų apdorojimo kompiuterinė programa „Meat-master“, kuri šiuo metu yra Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos žinioje ir veikia didžiosiose šalies skerdyklose. Be to, gyvulių skerdenų (dažniausia galvijų) klasifikavimo rezultatus didžiosios skerdyklos teikia ir savo internetiniuose puslapiuose, pvz.: UAB „Agrovet“ (skerdžia UAB „Pajūrio mėsinė“) (www.agrovet.lt), UAB „Agaras“ (www.agaras.lt)

Informacija apie galvijų ir kiaulių klasifikavimo rezultatus. Šalyje laikomų galvijų skerdenų raumeningumas yra gana prastas. 2013 m. daugiausiai buvo O (52 proc.) ir P (38 proc.) raumeningumo klasių galvijų skerdenų.

Kitokia situacija su kiaulėmis – 2013 m. apie 52 proc. visų parduodamų kiaulių skerdenų buvo S raumeningumo ir apie 40 proc. – E raumeningumo klasių, t. y. pasižymėjo aukščiausiu raumeningumu.

Teisės aktai, susiję su gyvulių skerdenų klasifikavimu:

  • 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671).
  • 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės (OL 2008, L 337, p. 3).
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl funkcijų įgyvendinant gyvulių skerdenų klasifikavimo sistemą paskirstymo“.
  • 2001 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos įgyvendinimo“.
  • 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 464 „Dėl kiaulių įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“.
  • 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 381 „Dėl galvijų įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“.
  • 2002 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 30 „Dėl skerdyklų, vykdančių gyvulių skerdenų klasifikavimą, sąrašų patvirtinimo“.
  • 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 3D-605 „Dėl kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklių patvirtinimo“.
  • 2009 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 3D-66 „Dėl gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“.

Atsakingas asmuo: Maisto pramonės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Janulevičiūtė, tel. (8 5) 2391 194, el. p.vaida.januleviciute@zum.lt 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-11