Alkoholio ir nealkoholinių gėrimų pramonė

Lietuvoje etilo alkoholį gamina Obelių spirito varykla, priklausanti bendrovei „Vilniaus degtinė“. Moderni varykla gali pagaminti iki 30 tūkst. litrų spirito per dieną. Bendrovei modernizavus distiliacijos įrangą, buvo sudarytos sąlygos tiksliau reguliuoti gamybos parametrus, automatizuoti procesus bei užtikrinti aukštą etilo alkoholio kokybę. Gilias lietuviškas gaminimo tradicijas išlaikiusios „Vilniaus degtinės“ gaminiai daug kartų pelnė apdovanojimus už kokybės bei receptų išskirtinumą. „Vilniaus degtinės“ produkcija eksportuojama į Latviją, Estiją, Lenkiją, Prancūziją, Daniją, Kiniją, Izraelį, Ispaniją, Ukrainą, Azerbaidžaną, JAV.

Viena didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse yra MV GROUP vienija stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintoją Stumbras, lietuviško vyno, sidro, likerio, trauktinių gamintoją Anykščių vynas ir itin platų alkoholinių gėrimų asortimentą gaminančią įmonę Alita.

Viena didžiausių putojančio vyno gamintojų Baltijos šalių regione yra UAB „Italiana“. Įmonė gamina putojantį vyną, vermutą, brendį, vaisių ir uogų vynus ir pan.

2016 m., lyginant su 2015 m., stiprių alkoholinių gėrimų gamyba mažėjo 7,3 proc. Spirito, pagaminto distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas, pagaminta 11,8 proc. mažiau, o parduota Lietuvos rinkoje 27,5 proc. mažiau. Degtinės, kurios alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 45,4 proc. tūrio, gamyba mažėjo 6 proc., o pardavimai mažėjo 10,9 proc. lyginant su 2015 m. Spirito, likerio ir kitų spiritinių gėrimų 2016 m., lyginant su 2015 m., pagaminta 3,4 proc. mažiau. Analizuojamuoju laikotarpiu putojančio vynuogių vyno gamyba didėjo 16,1 proc. Šio gėrimo pardavimų Lietuvoje apimtys augo 10,2 proc. lyginant su 2015 metais. Vos 1,7 proc. daugiau pagaminta sidro, o pardavimų apimtys išliko tokios pat kaip ir 2015 m. Augo fermentuotų gėrimų mišinių ir putojančių fermentuotų gėrimų gamyba, atitinkamai 7,9 proc. ir 28,3 proc., tačiau šių gėrimų pardavimų apimtys Lietuvos rinkoje krito atitinkamai 11,9 proc. ir 18,6 proc. Beveik 20 proc. mažiau pagaminta vaisių ir (ar) uogų vyno.

Didžiosios alaus gamybos įmonės AB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“, AB „Volfas Engelman“, AB „Gubernija. Alaus gamybos apimtys 2016 m. lyginant su 2015 m.  kito nežymiai – mažėjo 3,6 proc., o pardavimai mažėjo 8,6 proc., tačiau nealkoholinio alaus pagaminta ir Lietuvos rinkoje parduota daugiau, atitinkamai 34,7 proc. ir 28,4 proc. lyginant su praėjusiais metais.

Lietuvos šiaurės rytų regione gyvos kaimiško alaus gamybos tradicijos. Apie 16 mažų alaus daryklų pagal kaimiško alaus gamybos tradicijas ir dabar daro alų.


Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į:

  • Jūratę Kišerauskę, Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiąją specialistę (tel.: 2391 140, el. paštas: jurate.kiserauske@zum.lt)
  • Agnę Kolkaitę, Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiąją specialistę (tel.: 2391 164, el. paštas: agne.kolkaite@zum.lt)