Bioenergetika

 1. BIODEGALŲ GAMYBA

 1.1 Bendroji informacija:

 Biodegalų gamyba Lietuvoje 2004­–2016 m. (tūkst. t):

EK pakeitė savo požiūrį į biodegalų gamybą. Pagal EP ir ET ILUC direktyvą (ES) 2015/1513 (dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais) tradicinių (pirmos kartos) biodegalų gamybą iš rapsų ir javų grūdų siūloma riboti ir įskaičiuoti į 10 proc. planinį biodegalų rodiklį tik 7 proc. šių biodegalų. Likusius 3 proc. turėtų sudaryti pažangūs (antros kartos) biodegalai. Pažangūs biodegalai turi būti gaminami iš žemės ūkio ir medienos atliekų. Tuo siekiama mažinti neigiamą biodegalų gamybos įtaką maisto produktų balansui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

 Biodyzelino gamintojų sąrašas

 Bioetanolio gamintojų sąrašas

 Energinių augalų poreikis ir auginimas biodegalų gamybai

Energinių rapsų ir javų dalis ž. ū. naudmenų struktūroje

 1.2 Parama biodegalų gamintojams iš Lietuvos valstybės biudžeto:

Parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3D-417 patvirtintomis Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis  http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=472030   

 2. BIODUJŲ GAMYBA

1.1 Bendroji informacija: 

Biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. m³ biodujų arba apie 30 proc. buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų.

Vien stambiuose kiaulių kompleksuose, kurių Lietuvoje yra apie 27, per metus susikaupia daugiau kaip 1,5 mln. tonų skystojo mėšlo, kurį perdirbant galima pagaminti apie 30 mln. m³ biodujų.

Žemės ūkio sektoriuje jau veikia dvylika 13,3 MW instaliuotos elektros galios biodujų jėgainių. Biodujų jėgainių projektai brangūs, 1 kW instaliuotos galios kaina yra apie 5,2 tūkst. Eur Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones mokėta parama buvo per maža, ji sudarė vos 10–15 proc. projekto vertės ir neskatino ūkio subjektų imtis tokių projektų įgyvendinimo. Naujuoju finansiniu laikotarpiu padėtis turėtų iš esmės pasikeisti, nes  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (toliau – programa) numatytos dvi priemonės biodujų gamybai remti. Biodujų gamyba bus remiama per programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“,  kurios  tikslas – sudaryti sąlygas dideliems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams, paukštynams, utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Parama šiai veiklai taip pat suteiks galimybę kaimo vietovėse plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti papildomų pajamų.

Didžiausia paramos suma 1 projektui – 1,6 mln. Eur, paramos intensyvumas – iki 60 proc. Ne mažiau kaip 50 proc. per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama. Bus remiama  biodujų  (biometano) iš gyvulių, paukščių mėšlo  bei kitų biologiškai skaidžių atliekų,   šilumos ir elektros energijos  bei  degazuotojo substrato gamyba.

Biodujų gamybos žaliavų struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. turės sudaryti iš pareiškėjo ūkio arba  pagal ilgalaikes sutartis gaunamas gyvulių ir paukščių mėšlas. Iš viso paramai finansiniam 2014–2020 m. laikotarpiui numatoma skirti 45 mln. Eur. Pasinaudojus šia parama galima būtų pastatyti apie 30 biodujų jėgainių, kurių bendra elektrinė galia – apie  20 MW.

Per 2015–2017 m. pagal veiklą buvo organizuoti 4 kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateikta 14 paraiškų plėtoti biodujų jėgainių statybą kaimo vietovėse (2015 m. rugsėjo–lapkričio mėn.  – 7, 2016 m. vasario mėn. – 2, 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn. – 3 ir 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. 2 paraiškos).

Devyniems biodujų jėgainių statybos projektams skirta 13,6 mln. Eur paramos. Du projektai pripažinti netinkantys gauti paramą, kadangi neatitiko veiklos įgyvendinimo taisyklėse numatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų. Dar trys projektai yra vertinami ir turėtų būti 2018 m. pradžioje pateikti tvirtinti projektų atrankos komitetui.

Biodujų gamyba yra remiama ir pagal programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal šią veiklą  parama teikiama biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų, kai pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojama tik savo valdos reikmėms. 

1.2 ES parama

2014–2020 m. KPP  priemonė. „Ūkio ir verslo plėtra"

6.4. Veiklos sritis "Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti"  

6.4.2 Veikla "Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų"  

2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į materialųjį turtą“

4.1 Veiklos sritis "Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" 

1.3 Žemės ūkio sektoriuje veikiančios biodujų jėgainės

1.4 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 

1.5.Tyrimo „Biodujų gamybos ir panaudojimo galimybių, poreikių įvertinimo ir plėtros galimybės“ ataskaita