Kiaulienos, paukštienos, avienos ir ožkienos kilmės šalies ar kilmės vietos ženklinimas

2011 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, 26 straipsnio 2 punkto b dalyje yra numatyta nuostata dėl privalomo kilmės šalies nurodymo tiekiant į rinką kiaulieną, avieną, ožkieną ir naminių paukščių mėsą. Šis reikalavimas, ženklinant etiketėje nurodyti mėsos kilmę, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis, privalomos nuo 2015 m. balandžio 1 d.

Etiketėje kilmės šalis ar kilmės vieta privalės būti nurodyta visai fasuotai mėsai – šviežiai atšaldytai ir užšaldytai kiaulienai, paukštienai, avienai ir ožkienai. Vadovaujantis reglamento Nr. 1169/2011 44 straipsniu, dėl į rinką teikiamos nefasuotos mėsos kilmės šalies privalomo ženklinimo, parengtas nacionalinis teisės aktas – 2015 m. balandžio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-247 ,,Dėl kiaulienos, paukštienos, avienos, ožkienos kilmės šalies ženklinimo ir žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3D-206 pripažinimo netekusiu galios”.

Pagrindinė gyvulininkystės produktų kilmės šalies samprata šiame reglamento projekte remiasi Bendrijos muitinės kodekso reglamento Nr. 2913/92 23-26 straipsniuose pateikta kilmės šalies apibrėžtimi, pagal kurią vienai ir tai pačiai kilmės šaliai gali būti priskirta tik ta mėsa, kuri buvo gauta ir gyvulių, gimusių, augintų ir skerstų toje pačioje šalyje. Ir terminas ,,kilmės šalis“ galės būti vartojamas tik kalbant apie vienoje šalyje narėje ar trečiojoje šalyje gimusių, užaugintų ir paskerstų gyvūnų mėsą, t. y. tik vienoje šalyje gautą mėsą.

Tačiau, kai mėsa gaunama iš skirtingose šalyse gimusių, užaugintų ir skerstų gyvūnų, etiketėje reiks nurodyti šalis, kuriose gyvūnas augintas tam tikrą (atitinkantį svarbiausią tai rūšiai auginimo ciklo dalį) laikotarpį ir jo skerdimo šalį.

Kiekviename gamybos ir mėsos tiekimo etape įmonės privalės turėti identifikavimo ir registravimo sistemą, kurios pagalba būtų galima užtikrinti ryšį nuo mėsos iki gyvulio ar jų grupės, iš kurios ta mėsa buvo gauta.

Reglamentas Nr. 1169/2011 įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 13 d. (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02011R1169-20140219&qid=1425563250875&from=LT), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1337/2013 – nuo 2015 m. balandžio 1 d. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R1337&qid=1425563751679&from=LT, o

2015 m. balandžio 1 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-247 ,,Dėl kiaulienos, paukštienos, avienos, ožkienos kilmės šalies ženklinimo ir žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3D-206 pripažinimo netekusiu galios” – nuo 2015 m. gegužės 1 d.

Pagal Žemės ūkio ministro įsakymą, ženklinti kilmės šalies nuoroda yra privalu visą mažmeniniame tinkle ir turgavietėse esančią ir galutiniam vartotojui tiekiamą nefasuotą kiaulieną, paukštieną, avieną ir ožkieną. Nefasuotos mėsos atveju nuoroda apie kilmės šalį turi būti rašytinė, vartotojui matoma ir nurodoma vienu iš šių būdų:

  • Kainos etiketėje;

  • Papildomoje etiketėje ar kortelėje, patalpintoje vartotojui matomoje mėsos pardavimo vietoje;

  • Kitu būdu, jei būtent toje mėsos pardavimo vietoje prekiaujama tik tos pačios kilmės šalies mėsa.

    Atsakingas asmuo: Maisto pramonės skyriaus patarėja Rasa Baranauskienė, tel. (8 5) 239 1168, el. p. [email protected]

     

    BET KURIOJE MĖSOS ETIKETĖJE GALIMI NURODYTI SU KILMĖS ŠALIES AR VIETOS  ŽENKLINIMU SUSIJĘ TEIGINIAI:

     

  • Kilmės šalis: Lietuva (ar bet kuri kita šalis narė (toliau – ŠN) ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    Tokia formuluotė galės būti naudojama, tik tuo atveju, jei maisto verslo operatorius galės pateikti įrodymus, jog mėsa gauta iš vienoje šalyje gimusių, užaugintų ir paskerstų gyvūnų.

 

  • Užauginta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    Tokia formuluotė galės būti naudojama:

  • Kiaulienai, kai kiaulės, skerstos pasiekusios 6 mėnesių amžių, mažiausiai 4 mėn. iki skerdimo, buvo augintos toje šalyje; kai kiaulės, skerstos jaunesnės nei 6 mėnesių amžiaus ir virš 80 kg svorio, buvo nuo 30 kg gyvojo svorio arba visą laiką nuo gimimo auginamos toje šalyje;

  • Paukštienai, kai paukščiai mažiausiai 1 mėn. ar visą laiką nuo jo lesinimo pradžios iki skerdimo, jei buvo skersti nepasiekę 1 mėn., buvo auginti toje paskutinėje šalyje;

  • Avienai ir ožkienai, kai avys ir ožkos mažiausiai 6 mėn. ar visą jo auginimo laikotarpį, jei buvo skerstos nepasiekusios 6 mėn., buvo augintos toje paskutinėje šalyje;

     

  • Užauginta keliose ES valstybėse narėse

  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    arba

  • Užauginta keliose ES nepriklausančiose šalyse

  • Paskersta Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    Tokia formuluotė galės būti naudojama, jei minimalus auginimo periodas (kiaulėms – mažiausiai 4 mėn., paukščiams – 1 mėn., avims – 6 mėn.) nei vienoje iš šalių, kuriose buvo auginta, nebuvo pasiektas

  • Užauginta: Latvija, Lietuva (ar bet kurios kitos ŠN)

  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    arba

  • Užauginta: Baltarusija, Ukraina (ar bet kurios kitos trečiosios šalys)

  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)

  • Partijos numeris

    Tokia formuluotė galės būti naudojama, jei minimalus auginimo periodas (kiaulėms – mažiausiai 4 mėn., paukščiams – 1 mėn., avims – 6 mėn.) nei vienoje iš šalių, kuriose buvo auginta, nebuvo pasiektas, o operatorius gali įrodyti, kad gyvuliai buvo auginti šiose tiksliai nurodytose šalyse                 

    Į vieną fasuotę sudėta mėsa, gauta iš skirtingų auginimo šalių ir skirtingose šalyse paskerstų gyvulių, turės būti paženklinta nurodant visų gamyboje dalyvavusių šalių pavadinimus. Pvz., jungiame į fasuotę mėsą, kuri buvo auginta LV, skersta LT, taip pat mėsą, kuri buvo auginta PL, skersta LT su mėsa, kurios kilmė šalis LT (ir gimė, ir augo, ir skersta LT)

  • Užauginta: Latvija, Lenkija, Lietuva

  • Paskersta: Lietuva

  • Partijos numeris

     

    Smulkinta mėsa ar nuopjovos

    Šioms mėsos kategorijoms bus taikomas supaprastintas kilmės nurodymas:

  • ,,Kilmės šalis: ES“ (smulkinta mėsa/nuopjovos pagaminta vien tik iš mėsos, gautos iš skirtingose šalyse gimusių, augintų, skerstų gyvulių)

  • ,,Užauginta ir paskersta ES“ (smulkinta mėsa/nuopjovos pagaminta iš mėsos, gautos iš skirtingose šalyse augintų ir paskerstų gyvulių)

  • ,,Užauginta ir paskersta ne ES“ (pagaminta iš importuotos mėsos)

  • ,,Užauginta ne ES“ + ,,Paskersta ES“ (pagaminta iš importuotų gyvulių, skerstų vienoje ar daugiau ES skerdyklų)

  • ,,Užauginta ir paskersta ES ir ne ES“ (mėsa gauta iš gyvulių, augintų ir skerstų skirtingose šalyse ar buvo importuota + iš importuotų gyvulių, skerstų skirtingose šalyse)

     

KIAULIENOS, PAUKŠTIENOS, AVIENOS IR OŽKIENOS KILMĖS ŠALIES IR UŽAUGINIMO ŠALIES NUSTATYMO YPATUMAI

Kai gyvūnas bus gimęs, augintas ir skerstas vienoje ir toje pačioje šalyje, kilmės šalies nurodymas (pvz., ,,Kilmės šalis Lietuva“) ir jos įrodymas nėra sudėtingas. Tačiau, kai gyvūnas bus gimęs kitoje šalyje, arba jis bus augintas ne vienoje šalyje, kilmės šalies ženklinti vienu teiginiu, kaip antai ,,Kilmės šalis Lietuva“ nebus galima; šiuo atveju pagrindiniu akcentu taps teiginio ,,Užauginta x šalyje“ teisingas ir patikrinamas nurodymas.

 

Todėl čia pateikiami kiaulių, avių, ožkų, paukščių (toliau – gyvūnai), iš kurių gauta mėsa (toliau – mėsa), užauginimo šalies nurodymo ženklinant, remiantis reglamento (EB) Nr. 1337/2013 nuostatomis, detalesni paaiškinimai.

1. Pagrindiniai principai

Pagal reglamentą (EB) Nr. 1337/2013, nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra privalomas kilmės šalies nurodymas šviežiai atšaldytai ir užšaldytai kiaulių, avių, ožkų ir naminių paukščių mėsai.

Reglamento (EB) Nr. 1337/2013 5 straipsnio 1 punkte kalbama apie gyvūno, iš kurio gauta mėsa, užauginimo šalies nurodymą, susiejant tai su tam tikru viso gyvūno gyvenimo charakteringu auginimo laikotarpiu.

Pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 punktą, skerdyklos yra atsakingos, kad būtų užtikrintas ryšys tarp mėsos ir gyvulio(-ių), iš kurio ji buvo gauta. Skerdyklos privalo fiksuoti informaciją apie gyvūno kilmės šalį ir perduoti šią informaciją toliau verslo operatoriams, kurie ją tvarkys ar realizuos vėlesniuose etapuose.

Todėl, jei skerdyklos priims skersti gyvūnus be jų kilmės šalį ar auginimo šalis patvirtinančios informacijos, jos negalės parduoti su neidentifikuota kilmės šalimi mėsos kitiems verslo operatoriams, nebent ji bus toliau perdirbama į gaminius. Be informacijos apie kilmės šalį ar vietą, mėsa galės būti parduodama tik mėsos gaminių, kuriems kilmės šalies pateikimo informacija dar nėra privaloma pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 nuostatas, pavidale.

Ūkininkai, gyvūnų augintojai ar kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie parduos gyvūnus į skerdyklas, bus prašomi pateikti informaciją, kaip reikalauja 5 straipsnio 1 punkto nuostatos, apie gyvūnų auginimo tam tikroje šalyje ar vietoje laiką mėnesiais, pasiektą auginto gyvūno svorį, remiantis jų ūkyje užfiksuotais duomenimis ir dokumentais.

Pagal reglamentą (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktų higienos (ir įgyvendinantį reglamentą (EB) Nr. 2074/2005), prie visų skersti atvežtų gyvūnų turi būti su maisto grandine susiję dokumentai, įrodantys gyvūno ryšį su tam tikra jo užauginimo vieta. Daugumoje atvejų gyvūnai nėra perkeliami auginti į kitą vietą per savo paskutinio šėrimo ar penėjimo laikotarpio dienas, todėl paskutinis ūkis, kuriame tie gyvūnai buvo šerti, ir galės pateikti įrodymus apie tam tikroje vietoje augintų gyvūnų šėrimo laikotarpį, kad turėti ir pateikti vartotojams reglamento (ES) Nr. 1337/2013 4 straipsnio 1 punkto a dalyje prašomą informaciją apie auginimo laikotarpį.

Tik tais atvejais, kai nustatyto minimalaus auginimo laikotarpio metu gyvūnas iki jo paskerdimo dienos bus augintas keliuose ūkiuose, visa papildoma informacija turės būti teikiama remiantis gyvūnų identifikavimo bei gyvūnų sveikatos tikslais galiojančių nuostatų pagrindu.

 

2. Specifiniai kiekvienos gyvūno rūšies užauginimo šalies nurodymo aspektai:

2.1. Paukščiai

ES dėl naminių paukščių identifikavimo ir registravimo nėra nustatytų jokių specialių taisyklių.

Pagal reglamento (ES) Nr. 1337/2013 5 straipsnio 1 punkto (iii) dalį, paukštienai užauginimo šalis (t. y. ,,Užauginta Lietuvoje“) bus ta šalis, kurioje paskutinėje paukštis buvo augintas mažiausiai mėnesį, jei bus skerdžiamas iki 1 mėnesio paukštis, arba jei skerdžiamas mažiau nei mėnesio amžiaus paukštis – šalis, kurioje pradėtas lesinti paukštis augintas visą auginimo laikotarpį iki jį paskerdžiant.

Įprastai normalus įvairių rūšių paukščių auginimo laikotarpis savaitėmis yra toks:

Šios nurodytos 30 ir 80 kg gyvojo svorio ribos neturėtų būti suprantamos, kad reikia sverti kiekvieną kiaulę individualiai. Užtenka, kad būtų nustatomas vidutinis skersti atvežtos kiaulių bandos svoris ar kad būtų įvertinamas visų tų kiaulių svoris pagal atskirą važtaraštį, sąskaitą, siuntą, ar kad būtų nustatomas vienoje transporto priemonėje visų vežtų kiaulių svoris. Taip bendrai nustatant gyvąjį svorį, bus įvertintas ir kiaulių svorių biologiniai skirtumai.

Direktyva 2008/71 nereikalauja individualaus kiaulių identifikavimo, taip pat nereikalauja fiksuoti jų svorį ar amžių, todėl nėra įmanoma atsekti atskirų kiaulių ir fiksuoti atskirų kiaulių amžiaus ir svorio duomenų. Tačiau, auginimo laikotarpiai gali būti apskaičiuojami remiantis gamybos duomenis (pvz., pirktų paršelių svorio užfiksavimas, paros prieaugis, svoris skerdimo metu).

Galutinis svoris paprastai nustatomas skerdimo metu. Jei gyvasis svoris nėra nustatomas, jis gali būti apskaičiuotas nuo skerdenos svorio, pritaikant 0,78 koeficientą.

30 kg svoris apibūdina tokį kiaulių auginimo gamybos etapą, kai maždaug 10 savaičių amžiaus paršeliai yra perkeliami iš paršelių auginimo zonos į tolimesnę jų penėjimo vietą.

Pagal ES teisės aktus, nėra reikalavimo nuolat registruoti kiaulių amžių. Įprastai kiaulės pasiekia apie 120 kg gyvąjį svorį per 6 auginimo mėnesius. Tačiau, šis 120 kg svoris gali ir kisti, atsižvelgiant į šalyse narėse taikomas skirtingas gamybos (kiaulių šėrimo) sistemas ir kiaulių auginimo intensyvumą. Todėl jokių papildomų įrodymų apie kiaulių amžių nereiktų pateikti toms kiaulėms, kurių skerdenų svoris bus didesnis nei nustatytas leistinas (120 kg) ar orientacinis nacionalinis svoris. Kiaulių šėrimo ūkis, iš kurio kiaulės pristatomos į skerdyklą, daugumoje atvejų ir bus tas ūkis, kuriame tos kiaulės praleido savo paskutinius 4 auginimo mėnesius ir kuris galės pateikti įrodymus, kad kiaulės šį minimalų laikotarpį praleido toje pačioje šalyje. Užauginimo laikotarpis taip pat gali būti apskaičiuojamas remiantis šėrimo intensyvumo (priesvoriais) pagrindu, nuo pirktų paršelių svorio. Privaloma informacija maisto tiekimo grandinėje susieja kiaulę su ūkio vieta. Tai gali būti kontroliuojama, remiantis įrašais ūkių registre, kitose veikiančiose nacionalinėse duomenų bazėse, pagal kiaulių auginimo ūkio dokumentus (sąskaitos, sutartys).

 

Kiaulei, kuri skerdžiama nuo 80 kg svorio, bet mažesnio amžiaus nei 6 mėnesiai (nustatoma pagal svorio ribas, aprašytas 1 atveju), užauginimo šalies patikrinimui reiktų koncentruotis tik į tą auginimo laikotarpį, nuo kurio ji jau yra pasiekusi 30 kg svorio ribą. 30 kg pradinis svoris nusakys penėjimo laikotarpio pradžią, kai paršeliai tolesniam penėjimui fiziškai perkeliami į kitą šėrimo ūkį (vietą).

Kiaulių šėrimo ūkis, iš kurio kiaulės pristatomos į skerdyklą, daugumoje atvejų ir bus tas ūkis, kuriame tos kiaulės praleido jas šeriant nuo jų 30 kg ar net mažesnio svorio. Privaloma informacija maisto tiekimo grandinėje susieja kiaulę su ūkio vieta. Tai gali būti kontroliuojama, remiantis įrašais ūkių registre, kitose veikiančiose nacionalinėse duomenų bazėse, pagal kiaulių auginimo ūkio dokumentus (sąskaitos, sutartys).

Kiaulės, paskerstos mažesnio kaip 80 kg gyvojo svorio (arba 62 kg skerdenos svorio) maisto tiekimo grandinėje privaloma informacija yra susietos ūkio, kurioje ji buvo šeriama, vieta. Augintojas, pristatydamas kiaules į skerdyklą, turi pateikti įrodymus, remdamasis įrašais ūkio registre, pagal kiaulių auginimo ūkio dokumentus (sąskaitos, sutartys) apie tą šalį (ar tas valstybes nares), kurioje kiaulės buvo auginamos.

3. Auginimas keliose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse.

Kai yra įrodymų, kad gyvūnai perkeliami iš vienos valstybės narės ar trečiosios šalies į kitą ir minimalus auginimo laikotarpis, aprašytas šio bet kuriame 2 punkto atvejų (remiantis užfiksuota maisto grandinės informacija), nebus pasiektas nei vienoje iš šalių narių, tada gyvūno augintojas teikia skerdyklai informaciją, kad gyvūnai buvo auginami keliose ES šalyse narėse ar keliose ne-ES šalyse arba keliose ES šalyse narėse ir ne-ES šalyse, remiantis aplinkybe, kad gyvūnai buvo/nebuvo importuoti tiesiai juos paskersti ar toliau auginti.

  • < > 5 sav.< > 7-12 sav.< > 10-32 sav.

    perlinėms vištoms 12 sav.

  • < > 16-22 sav.

    šalis, kurioje kiaulės buvo augintos paskutinius 4 mėnesius iki jų paskerdimo – jei skerstos didesnio nei 6 mėnesių amžiaus kiaulės;

  • šalis, kurioje nuo 30 kg buvo pradėtas priauginti jų svoris – jei skerstos mažesnio nei 6 mėnesių amžiaus ir ne mažesnio kaip 80 kg gyvojo svorio kiaulės;

  • šalis, kurioje kiaulės buvo augintos visą šį laikotarpį – jei skerstos mažesnio kaip 80 kg gyvojo svorio kiaulės.

    1. Kai užauginimo

    1. Kai užauginimo šalis ta, kurioje pradėtas 30 kg paršeliams priauginti svoris – jei skerstos mažesnio nei 6 mėnesių amžiaus ir ne mažesnio kaip 80 kg gyvojo svorio kiaulės

    1. Kai užauginimo šalis ta, kurioje kiaulės buvo augintos visą laikotarpį – jei skerstos mažesnio kaip 80 kg gyvojo svorio kiaulės

  • Kilmės šalis: Lietuva (ar bet kuri kita šalis narė (toliau – ŠN) ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

Tokia formuluotė galės būti naudojama, tik tuo atveju, jei maisto verslo operatorius galės pateikti įrodymus, jog mėsa gauta iš vienoje šalyje gimusių, užaugintų ir paskerstų gyvūnų.

  • Užauginta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

Tokia formuluotė galės būti naudojama:

  • Kiaulienai, kai kiaulės, skerstos pasiekusios 6 mėnesių amžių, mažiausiai 4 mėn. iki skerdimo, buvo augintos toje šalyje; kai kiaulės, skerstos jaunesnės nei 6 mėnesių amžiaus ir virš 80 kg svorio, buvo nuo 30 kg gyvojo svorio arba visą laiką nuo gimimo auginamos toje šalyje;
  • Paukštienai, kai paukščiai mažiausiai 1 mėn. ar visą laiką nuo jo lesinimo pradžios iki skerdimo, jei buvo skersti nepasiekę 1 mėn., buvo auginti toje paskutinėje šalyje;
  • Avienai ir ožkienai, kai avys ir ožkos mažiausiai 6 mėn. ar visą jo auginimo laikotarpį, jei buvo skerstos nepasiekusios 6 mėn., buvo augintos toje paskutinėje šalyje;
  • Užauginta keliose ES valstybėse narėse
  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

arba

  • Užauginta keliose ES nepriklausančiose šalyse
  • Paskersta Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

Tokia formuluotė galės būti naudojama, jei minimalus auginimo periodas (kiaulėms – mažiausiai 4 mėn., paukščiams – 1 mėn., avims – 6 mėn.) nei vienoje iš šalių, kuriose buvo auginta, nebuvo pasiektas

  • Užauginta: Latvija, Lietuva (ar bet kurios kitos ŠN)
  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

arba

  • Užauginta: Baltarusija, Ukraina (ar bet kurios kitos trečiosios šalys)
  • Paskersta: Lietuva (ar bet kuri kita ŠN ar trečioji šalis)
  • Partijos numeris

Tokia formuluotė galės būti naudojama, jei minimalus auginimo periodas (kiaulėms – mažiausiai 4 mėn., paukščiams – 1 mėn., avims – 6 mėn.) nei vienoje iš šalių, kuriose buvo auginta, nebuvo pasiektas, o operatorius gali įrodyti, kad gyvuliai buvo auginti šiose tiksliai nurodytose šalyse                 

Į vieną fasuotę sudėta mėsa, gauta iš skirtingų auginimo šalių ir skirtingose šalyse paskerstų gyvulių, turės būtipaženklinta nurodant visų gamyboje dalyvavusių šalių pavadinimus. Pvz., jungiame į fasuotę mėsą, kuri buvo auginta LV, skersta LT, taip pat mėsą, kuri buvo auginta PL, skersta LT su mėsa, kurios kilmė šalis LT (ir gimė, ir augo, ir skersta LT)

  • Užauginta: Latvija, Lenkija, Lietuva
  • Paskersta: Lietuva
  • Partijos numeris

Smulkinta mėsa ar nuopjovos

Šioms mėsos kategorijoms bus taikomas supaprastintas kilmės nurodymas:

  • ,,Kilmės šalis: ES“ (smulkinta mėsa/nuopjovos pagaminta vien tik iš mėsos, gautos iš skirtingose šalyse gimusių, augintų, skerstų gyvulių)
  • ,,Užauginta ir paskersta ES“ (smulkinta mėsa/nuopjovos pagaminta iš mėsos, gautos iš skirtingose šalyse augintų ir paskerstų gyvulių)
  • ,,Užauginta ir paskersta ne ES“ (pagaminta iš importuotos mėsos)
  • ,,Užauginta ne ES“ + ,,Paskersta ES“ (pagaminta iš importuotų gyvulių, skerstų vienoje ar daugiau ES skerdyklų)
  • ,,Užauginta ir paskersta ES ir ne ES“ (mėsa gauta iš gyvulių, augintų ir skerstų skirtingose šalyse ar buvo importuota + iš importuotų gyvulių, skerstų skirtingose šalyse)

Kai gyvūnas bus gimęs, augintas ir skerstas vienoje ir toje pačioje šalyje, kilmės šalies nurodymas (pvz., ,,Kilmės šalis Lietuva“) ir jos įrodymas nėra sudėtingas. Tačiau, kai gyvūnas bus gimęs kitoje šalyje, arba jis bus augintas ne vienoje šalyje, kilmės šalies ženklinti vienu teiginiu, kaip antai ,,Kilmės šalis Lietuva“ nebus galima; šiuo atveju pagrindiniu akcentu taps teiginio ,,Užauginta x šalyje“ teisingas ir patikrinamas nurodymas.

Todėl čia pateikiami kiaulių, avių, ožkų, paukščių (toliau – gyvūnai), iš kurių gauta mėsa (toliau – mėsa), užauginimo šalies nurodymo ženklinant, remiantis reglamento (EB) Nr. 1337/2013 nuostatomis, detalesni paaiškinimai:

  • Pagrindiniai principai
  • Specifiniai kiekvienos gyvūno rūšies užauginimo šalies nurodymo aspektai:
  •  Auginimas keliose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse
    • Kai yra įrodymų, kad gyvūnai perkeliami iš vienos valstybės narės ar trečiosios šalies į kitą ir minimalus auginimo laikotarpis, aprašytas šio bet kuriame 2 punkto atvejų (remiantis užfiksuota maisto grandinės informacija), nebus pasiektas nei vienoje iš šalių narių, tada gyvūno augintojas teikia skerdyklai informaciją, kad gyvūnai buvo auginami keliose ES šalyse narėse ar keliose ne-ES šalyse arba keliose ES šalyse narėse ir ne-ES šalyse, remiantis aplinkybe, kad gyvūnai buvo/nebuvo importuoti tiesiai juos paskersti ar toliau auginti.
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-19