Gyvulių skerdenų klasifikavimas

Visoje ES už parduotus skersti galvijus ir kiaules dažniausia atsiskaitoma pagal skerdenų svorį ir kokybę. Šis atsiskaitymo būdas buvo įdiegtas, siekiant objektyviai atsiskaityti už gyvulį pagal jo mėsinę vertę. Tam, kad visose ES šalyse būtų vienodai vertinamos gyvulių skerdenos, buvo sukurta vieninga skerdenų klasifikavimo sistema SEUROP. SEUROP gyvulių skerdenų klasifikavimo ir įvertinimo schema naudojama visose ES šalyse narėse ir yra privaloma. Ši sistema pirmiausia tarnauja teisingam apmokėjimui už parduotus gyvulius, kainų skelbimui bei jų palyginimui visose ES šalyse narėse. Gyvulių skerdenų klasifikavimas Lietuvos skerdyklose vykdomas nuo 2002 m. gegužės mėnesio.

Kas turi ir gali klasifikuoti gyvulių skerdenas?

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 217 ,,Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos administravimo ir kontrolės“ (Aktuali redakcija) 1.1 punktą, šalies skerdyklos, kurios skerdžia vidutiniškai per savaitę ne mažiau kaip 150 suaugusius galvijus ar/ir 500 kiaulių, privalo klasifikuoti gyvulių skerdenas.  Skerdykla gali neklasifikuoti gyvulių skerdenų, jei skerdžia tik savo užaugintus gyvulius, kurie nėra įsigyti sudarant gyvulių pirkimo–pardavimo sutartis. Mažesnio pajėgumo skerdyklos gali savanoriškai klasifikuoti gyvulių skerdenas ir teikti jas į rinką, jeigu raštiškai informuoja apie šį ketinimą Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT).

Galvijų ir kiaulių skerdenas klasifikuojančių skerdyklų sąrašai yra tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu ir nuolat atnaujinami (Aktuali redakcija).  Jeigu skerdykla sustabdo gyvulių skerdimą ar ženkliai jį sumažina, ji gali būti išbraukiama iš klasifikuojančių skerdyklų sąrašo ir gali tęsti klasifikavimą tik raštu informavusi VMVT. Priešingu atveju ji nebegali savavališkai klasifikuoti bei tiekti skerdenų į rinką su klasifikavimo rekvizitais.

Šiuo metu galvijų skerdenas privalo klasifikuoti 3 didžiosios skerdyklos, kiaulių skerdenas – 9 (3 iš jų tos pačios, kurios klasifikuoja ir galvijų skerdenas).  Šios skerdyklos paskerdžia apie 80 proc. visų skerdžiamų šalyje suaugusių galvijų ir apie 60 proc. kiaulių. Tai pat, yra keletas mažesnio pajėgumo skerdyklų, kurios savanoriškai klasifikuoja galvijų ir kiaulių skerdenas.

Kaip atliekamas gyvulių skerdenų klasifikavimas? 

Klasifikuojamos tik atitinkamai paruoštos gyvulių skerdenos. Kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-605 ,,Dėl kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali redakcija). Už tinkamą gyvulių skerdenų paruošimą klasifikuoti yra atsakinga skerdykla. Skerdenų paruošimas yra nuolat tikrinamas kontroliuojančios institucijos (VMVT), o užfiksavus netinkamą skerdenų paruošimą, skerdykloms gali būti skiriamos administracinės nuobaudos.

Galvijų skerdenos yra skirstomos į šias kategorijas:

  • Z – nuo 8 iki 12 mėn. amžiaus galvijų skerdenos (nauja kategorija, įvesta nuo 2014-01-01);
  • A – nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos;
  • B – 24 mėn. ir vyresnių nekastruotų galvijų patinų (bulių) skerdenos;
  • C – 12 mėn. ir vyresnių kastruotų galvijų patinų (jaučių) skerdenos
  • D – apsiveršiavusių galvijų patelių (karvių) skerdenos;
  • E – 12 mėn. ir vyresnių kitų galvijų patelių (telyčių) skerdenos.

Lietuvoje, kaip kitose valstybėse narėse, galvijų skerdenų kokybė vertinama vizualiai (tik keletas valstybių turi automatizuotas vertinimo sistemas). Yra 5 skerdenų raumeningumo klasės: E, U, R, O, P ir 5 riebumo klasės: 1, 2, 3, 4, ir 5. Geriausiu raumeningumu pasižymi E klasės skerdenos, už kurias turėtų būti mokama didžiausia kaina, prasčiausiu raumeningumu – P klasės skerdenos. Iš penkių riebumo klasių 1 riebumo klasės skerdenos praktiškai neturi riebalinio sluoksnio ir jų kokybė bei kaina bus geresnė, lyginant su kitų riebumo klasių skerdenomis. Klasifikuojamos galvijų nuo 8 mėn. ir vyresnių skerdenos.

Kiaulių pagrindinis skerdenų kokybę apsprendžiantis rodiklis – skerdenos raumeningumas. Kiaulių skerdenos pagal raumeningumą skirstomos į 6 raumeningumo klases: S, E, U, R, O, P. S klasei priskiriamos skerdenos, turinčios didžiausią raumeningumą (60 proc. ir didesnį). Už šio raumeningumo kiaulių skerdenas augintojai gauna didžiausią kainą. Kiaulių skerdenų klasifikavimo skalėje nėra riebumo klasių. Klasifikuojamos tik ne mažesnio kaip 50 kg ir ne didesnio kaip 110 kg kiaulių skerdenos.

Lietuvos skerdyklose, nustatant kiaulių raumeningumą, gali būti naudojami tik šie skerdenų raumeningumą įvertinantys prietaisai (metodai):

  • „Fat-O-Meat’er S70“ (FOM S70)
  • „Fat-O-Meat’er II“ (FOM II)
  • rankinis liniuotės (ZP) metodas, kurį leidžiama taikyti tik skerdyklose, kurių vidutinis metinis skerdimo pajėgumas yra ne didesnis kaip 500 kiaulių per savaitę arba vidutinis metinis skerdimo pajėgumas yra didesnis kaip 500 kiaulių per savaitę, bet tik tuo atveju, jei neįmanoma taikyti pirmiau nurodytų klasifikavimo metodų.

Visi šie kiaulių klasifikavimo prietaisai (metodai) yra patvirtinti 2020 m. birželio 23 d. Komisijos Įgyvendinimo Sprendimu (ES) 2020/871.

Skerdyklos, įrašytos į kiaulių skerdenas klasifikuojančių skerdyklų sąrašą, turi įsigyti kiaulių raumeningumą įvertinantį prietaisą. Šį prietaisą skerdykla gali išsirinkti iš Lietuvai leistinų, atsižvelgdama į savo skerdimų apimtis bei finansines galimybes.

Klasifikuojančios skerdyklos, klasifikuodamos gyvulių skerdenas ir apmokėdamos pagal gyvulio skerdenos svorį ir kokybę, privalo vadovautis taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 464 "Dėl kiaulių įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo" (Aktuali redakcija) ir 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 381 "Dėl galvijų įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo" (Aktuali redakcija) Skerdykla, sudarydama su gyvulių augintoju pirkimo–pardavimo sutartį, prie jos privalo pateikti visų perkamo gyvulio raumeningumo ir riebumo klasių ir skerdenų svorių kainas, patvirtintas skerdyklos vadovo.

Skerdykloje sveriamos šiltos, ką tik paskerstų gyvulių skerdenos, todėl apskaičiuojant įskaitinį skerdenos svorį, už kurį ir apmokama augintojui, daroma 2 procentų nuoskaita (dėl šiltos skerdenos nugaravimo nuostolių). Gyvasis gyvulio svoris, kai yra apmokama pagal skerdenos įvertinimo rezultatus, sumokėtai už gyvulį kainai neturi jokios įtakos.

Klasifikuojančios skerdyklos privalo išsiųsti gyvulio pardavėjui rašytinę informaciją apie gyvulio klasifikavimo rezultatus, nepriklausomai nuo to, ar jam buvo apmokėta pagal gyvąjį svorį, ar pagal skerdenos svorį ir kokybę, ar klasifikuota grąžintiniais pagrindais skersto gyvulio skerdena. Be to, turi būti nurodytas pinigų kiekis, kurį augintojas būtų gavęs už parduotą gyvulį, jei šis būtų nupirktas pagal klasifikavimo rezultatus. VMVT yra atsakinga už šios informacijos pateikimo augintojams kontrolę.

Gyvulių skerdenų klasifikavimą atliekančių specialistų rengimas

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulinių žaliavų (skerdenų) mokymo laboratorija rengia gyvulių skerdenų vertintojus, kurie yra skerdyklų darbuotojai. Tik tie specialistai (vertintojai), kurie gauna šios mokymo įstaigos pažymėjimą, patvirtinantį įgytą kvalifikaciją, turi teisę vykdyti skerdenų klasifikavimą skerdyklose.

Ne rečiau kaip kartą metuose, vertintojas privalo kelti kvalifikaciją, priešingu atveju jis praranda teisę klasifikuoti gyvulių skerdenas skerdyklose.

Gyvulių skerdenų klasifikavimo kontrolė

Skerdyklose skerdenų paruošimo klasifikuoti ir gyvulių skerdenų klasifikavimą vykdančių vertintojų darbo kontrolę atlieka VMVT kontrolieriai.

Kiekviena skerdykla, privalanti klasifikuoti gyvulių skerdenas, kontroliuojama be išankstinio perspėjimo mažiausiai du kartus per tris mėnesius. Skerdyklos, kurios skerdžia mažiau, tačiau pageidauja klasifikuoti gyvulių skerdenas, taip pat yra tikrinamos kartą per tris mėnesius. Be to, kartą per keletą metų galvijų skerdenų klasifikavimą, klasifikavimo kontrolę ir kitų ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą bei kainų skelbimą tikrina ES Komisijos sudarytas komitetas. ES Komisijos klasifikavimo kontrolė Lietuvoje buvo atliekama 2004 m., 2006 m. ir 2013 m.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-66 patvirtintos Gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės taisyklės (Aktuali redakcija), kuriose skerdykloms numatyta nuobaudų skyrimo sistema už tam tikrą neteisingai suklasifikuotų ir suženklintų skerdenų kiekį, bei besikartojančias klaidas: nuo pakartotinos kontrolės, vertintojo kvalifikacijos kėlimo iki administracinės nuobaudos skerdyklai ir vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo atėmimo.

Klasifikuojančių skerdyklų sąraše esančios skerdyklos, o taip pat skerdyklos, savanoriškai pareiškusios pageidavimą klasifikuoti gyvulių skerdenas, privalo į savo patalpas įsileisti kontrolierius be išankstinio perspėjimo, net ir tada, kai nevyksta skerdimas. Tuo atveju kontrolierius tikrina gyvulių skerdenų, esančių šaldytuve paruošimą ir klasifikavimą.

Gyvulių augintojas arba skerdykla dėl netenkinančių gyvulių skerdenų klasifikavimo rezultatų gali raštiškai kreiptis į VMVT. VMVT kontrolieriai privalo papildomai patikrinti skerdenų vertintojo darbą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo ir informuoti pirkėją ir pardavėją apie patikrinimo rezultatus.

Informacija augintojui apie gyvulių skerdenų klasifikavimą, nuorodos

Jeigu augintojas ar jį atstovaujančios organizacijos atstovas pageidauja, jie gali dalyvauti parduodamų gyvulių skerdenų vertinime skerdykloje. Be to, informaciją apie gyvulio skerdenos kokybę augintojas gali gauti ir skerdimo arba kitą dieną po skerdimo, kreipęsis į skerdyklą. Bet kokiu atveju, kaip jau minėta, šią informaciją ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo gyvulio paskerdimo, skerdykla privalo išsiųsti gyvulių pardavėjui raštu. Ar ši informacija buvo pateikta augintojui, tikrina VMVT kontrolieriai, vykdydami gyvulių skerdenų klasifikavimo ir paruošimo kontrolę skerdykloje.

Siekiant užtikrinti greitesnį skerdenų klasifikavimo duomenų perdavimą gyvulių augintojams ir išvengti skerdenų klasifikavimo duomenų falsifikavimo, buvo paruošta vieninga visoms skerdykloms skerdenų vertinimo, duomenų apdorojimo kompiuterinė programa „Meat-master“, kuri šiuo metu yra Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos žinioje ir veikia didžiosiose šalies skerdyklose.

Be to, klasifikuojančioms skerdykloms galvijus pardavę gyvulių laikytojai gali parduotų galvijų skerdenų klasifikavimo rezultatus rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacinei sistemoje (RIS). 

Informacija apie galvijų ir kiaulių klasifikavimo rezultatus

Šalyje laikomų galvijų skerdenų raumeningumas yra gana prastas.  O ir P  (žemiausio raumeningumo) skerdenos sudaro apie 85 proc. visų galvijų skerdenų. Geresnio raumeningumo klasės skerdenų (R klasės), buvo 12 proc.

Kitokia situacija su kiaulėmis – čia dominuoja aukščiausio raumeningumo skerdenos. 2018 m. apie 67 proc. visų parduodamų kiaulių skerdenų buvo S raumeningumo ir apie 29 proc. – E raumeningumo klasių, t. y.  95 proc. visų kiaulių skerdenų buvo aukščiausio raumeningumo klasių.

Teisės aktai, susiję su gyvulių skerdenų klasifikavimu:

1. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671) (Konsoliduotoji versija, 2019-01-01) .

2. 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1182/2017, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl Sąjungos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių ir dėl pranešimų apie tam tikrų kategorijų skerdenų ir gyvų gyvulių rinkos kainas (OL 2017 L 171, p. 74) (Aktuali redakcija)

3. 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1184/2017, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su Sąjungos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalėmis ir pranešimais apie tam tikrų kategorijų skerdenų ir gyvų gyvulių rinkos kainas (OL 2017 L 171, p. 103) (Aktuali redakcija)

 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1071 ,,Dėl funkcijų įgyvendinant gyvulių skerdenų klasifikavimo sistemą paskirstymo“ (Aktuali redakcija).

5. 2001 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 217 ,,Dėl skerdenų klasifikavimo sistemos įgyvendinimo“ (Aktuali redakcija).

6. 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 464 ,,Dėl kiaulių įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali redakcija).

7. 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 381 ,,Dėl galvijų įkainojimo pagal skerdenų svorį ir kokybę taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali redakcija).

8. 2002 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 30 ,,Dėl skerdyklų, vykdančių gyvulių skerdenų klasifikavimą, sąrašų patvirtinimo“ (Aktuali redakcija).

9. 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 3D-605 ,,Dėl kiaulių ir galvijų skerdenų paruošimo klasifikuoti taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali redakcija).

10. 2009 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 3D-66 ,,Dėl gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali redakcija).

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-29