header image

Cukraus pramonė

Bendra informacija apie cukraus sektorių

Nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo panaikinta cukraus kvotų sistema, kuri Europos Sąjungoje galiojo beveik 50 metų, nebeliko cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos kvotų, gamybos mokesčių, mažiausios runkelių kainos, kurią turėjo mokėti cukraus gamintojai cukrinių runkelių augintojams, panaikintos cukraus importo ir eksporto licencijos (išskyrus atvejus, kai cukrus importuojamas pagal tarifines kvotas). 
Cukraus sektorius savo veiklą vykdo prekybiniais metais, kurie prasideda spalio 1 d. ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30 d.

Cukraus sektorius Lietuvoje

Lietuvoje veikia 2 cukraus gamybos fabrikai: AB "Nordic Sugar Kėdainiai" ir RUAB "Lietuvos cukrus", o cukrinius runkelius augina apie 350 cukrinių runkelių augintojų.

Bendroji žemės ūkio politika cukraus sektoriuje

Cukraus sektorius yra ES bendrosios žemės ūkio politikos dalis. ES gali remti cukraus sektorių konkrečiomis rinkos reguliavimo priemonėmis: teikti privataus sandėliavimo pagalbą, taikyti kovos su rinkos trikdžiais priemones ir priemones konkrečioms problemoms spręsti. Privataus sandėliavimo pagalba skiriama atsižvelgiant į vidutines ES cukraus kainas, referencines kainas ir gamybos sąnaudas. Europos Komisija šią pagalbą gali suteikti, kai rinkoje susidaro ypač sudėtinga padėtis arba kai ekonominė plėtra daro didelį neigiamą poveikį sektoriaus maržoms, siekiant, kad tam tikru laikotarpiu nustatytas cukraus kiekis nebūtų tiekiamas į rinką. Gali būti taikomos papildomos paramos priemonės, kai rinkoje atsiranda dideli rinkos trikdžiai, pvz.: dėl staigaus kainų padidėjimo ar sumažėjimo.
Valstybės narės turi galimybę teikti savanoriškąją susietąją paramą runkelių auginimo sektoriui. Lietuvoje ši parama teikiama nuo 2017 metų – kiekvienais metais pagal deklaruotą cukrinių runkelių plotą (2020 m. išmokos dydis 111,16 eurų už hektarą).
Cukrinių runkelių augintojai ir cukraus gamintojai turi sudaryti tarpšakinius prekybos susitarimus bei rašytines tiekimo sutartis. Taip pat yra galimybė cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams derėtis dėl vertės pasidalijimo sąlygos sutartyse, nustatant kaip jiems turi būti paskirstytas dėl cukraus arba kitų prekių rinkų kainų pokyčių atsiradęs pelnas arba nuostoliai.
Cukraus gamintojai privalo teikti informaciją apie cukraus gamybą, prekybą, atsargas, cukraus ir cukrinių runkelių supirkimo kainas.
Europos Komisija informaciją apie cukraus sektorių skelbia cukraus rinkos stebėjimo centre (angl. „Sugar Market Observatory“).

Prekyba su trečiosiomis šalimis

Prekybos politika priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, todėl tik ES, o ne atskiros ES šalys, gali priimti teisės aktus dėl prekybos ir sudaryti tarptautinius prekybos susitarimus. Tarptautinė prekyba taip pat reglamentuojama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis.
ES rinką saugo cukraus importo tarifai, tačiau ES yra viena iš pagrindinių cukranendrių cukraus importuotojų, todėl ji suteikia besivystančioms šalims galimybę be muito patekti į ES rinką pagal susitarimą „Viskas, išskyrus ginklus“ ir ekonominės partnerystės susitarimus su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-19