Maisto švaistymo mažinimas

10 klausimų-atsakymų kaip aukoti perteklinę produkciją iš ūkio

1. Kodėl reikėtų perteklinę produkciją aukoti labdaros organizacijoms?

Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė 20,6 proc., tai reiškia, kad net apie 576 tūkst. šalies gyventojų - kas penktas, gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo tarpu 2016 m. paskelbto projekto „Fusions“ duomenimis, Europos Sąjungoje pirminėje gamyboje išmetama iki 10 proc. viso išmetamo žmonėms vartoti pagaminto maisto. 
Ūkininkams ypač didelių rūpesčių kelia maisto praradimai, kai maistui tinkami produktai lieka laukuose po derliaus nuėmimo, ar dėl tokių veiksnių, kurie nepriklauso nuo ūkininkų. Dažnai žemės ūkio produktai nėra pateikiami rinkai žmonėms vartoti, o sunaudojami juos perdirbant į ne maisto produktus ar pašarus, gaminant bioenergiją arba gerinant dirvožemį. Nors ir pripažįstama teigiamas šių veiksmų poveikis, bet susidarius maisto pertekliui, būtų geriausia perskirstyti tą maistą žmonėms vartoti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius - žemę, vandenį, ir energiją, ir darbo jėgą. Pvz., vienam kilogramui duonos reikia apie 1300 litrų vandens, vienam obuoliui – 70 litrų vandens, vienam kilogramui vištienos patiekti reikia 3 900 litrų, jautienos – net 15,5 tūkst. litrų vandens. Remiantis maisto švaistymo poveikio aplinkai tyrimų duomenimis, tona išgelbėto ir žmonių vartojimui perskirstyto maisto apytiksliai 1,9 tonos sumažina į aplinką išleidžiamo anglies dioksido (CO₂). Be to pirminės produkcijos gamintojai pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus turėtų galimybę prisitaikyti paramos teikėjams skirtą pelno mokesčio lengvatą ir tokiu būdu dar labiau sumažinti sąnaudas.

2. Kokį maistą galima atiduoti labdarai ir paramai?

Galima aukoti visą maistą, įskaitant gatavus maisto produktus, iš dalies pagamintus maisto produktus ar maisto produktų sudedamąsias dalis ir žaliavas.

3. Koks maistas negali būti parduotas, bet gali būti atiduodamas išimtinai tik labdarai ir paramai?

Išimtinai labdarai ir paramai gali būti perduodamas:

• supakuotas maistas, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Geriausias iki ...“, gali būti pratęstas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) reikalavimus (žiūrėti 10 klausimą);
• supakuoti maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Tinka vartoti iki...“, yra užšaldyti atitinkamai ne vėliau kaip 12 val. arba ne vėliau kaip 24 val. iki nurodyto tinkamumo vartoti termino „Tinka vartoti iki...“ datos pabaigos, vadovaujantis VMVT reikalavimais (žiūrėti 10 klausimą); 
• neatitinkantis ženklinimo reikalavimų, klaidingai paženklintas maistas. Juos turi lydėti Paramos teikėjo pateikiama ženklinimo informacija valstybine kalba;
• maistas, neatitinkantis deklaruojamos kokybės reikalavimų, neperrūšiuoti vaisiai ir daržovės; 
• maistas, kurio pakuotės pažeidimai negali turėti įtakos maisto saugai;
• grąžintas iš kitų maisto tvarkymo subjektų, konfiskuotas, sulaikytas, iš eismo įvykio vietos surinktas vežtas supakuotas maistas ir kitas maistas, kurį tiekti labdarai ir paramai leidžia VMVT atsakingi pareigūnai, įvertinę jo saugą;
• A kategorijos kiaušiniai, praėjus 21 dienai po kiaušinių padėjimo. 

4. Kokio maisto negalima atiduoti labdarai ir paramai?

Negali būti aukojami:

• maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „Tinka vartoti iki...“, yra pasibaigęs (išskyrus produktus, kurie, vadovaujantis VMVT reikalavimais (žiūrėti 10 klausimą); prieš pasibaigiant nurodytam tinkamumo vartoti terminui yra užšaldomi nustatyta tvarka);
• alkoholiniai gėrimai;
• namuose pagaminti maisto produktai, jei gamintojas neturi VMVT suteikto leidimo tokiai veiklai vykdyti;
• maisto produktai, kurių pakuotės pažeidimai gali turėti įtakos jo saugai (pvz., surūdijusios konservų dėžutės);
• jūros gėrybės (moliuskai, vėžiagyviai).

5. Kokius saugos ir kokybės rodiklius turi atitikti aukojamas maistas?

Ūkininkų bei smulkių gamintojų aukojamas maistas:

• turi būti saugus vartoti  - be pelėsių, puvimo požymių ir pan. (neturi kenkti sveikatai, būti tinkamas žmonėms vartoti);
• maisto pakuotės neturi būti sugadintos, pradarytos, su matomais pažeidimais turinčiais įtakos maisto saugai (surūdiję, matosi atviri pakuotės pažeidimai);
• daržovės, vaisiai turi būti be akivaizdžiai matomų gedimo požymių;
• atiduodamas maistas turi būti laikomas atitinkamomis, nustatytomis maisto gamintojo sąlygomis (nurodytomis produktų etiketėse).

Pagrindiniai reikalavimai atiduodamam maistui išdėstyti Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo apraše (žiūrėti 10 klausimą).

6. Kas ir kokias gali gauti mokesčių lengvatas?

Pelno mokesčio lengvatos
Pelno siekiantiems juridiniams asmenims (individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms, UAB, AB, kooperatyvams ir kt.) iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) nustatyta tvarka paramai skirtų maisto produktų vertę, t. y. šių produktų įsigijimo / pasigaminimo savikainą, tačiau ne didesnę kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo  apmokestinamojo pelno. 
Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatos
Smulkieji gamintojai ir ūkininkai, įsiregistravę PVM mokėtojais, neatlygintinai perdavę prekes (perteklinę produkciją) paramai, net ir tuo atveju, jei įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, neprivalo skaičiuoti pardavimo PVM, taip pat tikslinti PVM atskaitos, jei:

• prekės perduotos kaip parama paramos gavėjui, turinčiam teisę teikti labdarą, nurodant jam šias prekes sunaudoti labdarai, o paramos gavėjas įsipareigojo tai daryti, ir kai kiekvieno konkretaus labdaros gavėjo gaunamų šių prekių apmokestinamoji vertė neviršija 75 eurų per kalendorinį mėnesį; 
• prekės perduotos paramos gavėjui vykdyti visuomenei naudingą veiklą (biudžetinei įstaigai - jos nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti), o perduotų kaip parama prekių apmokestinamoji vertė neviršija 145 eurų per smulkiojo gamintojo ar ūkininko, PVM mokėtojo, mokestinį laikotarpį (žr. PVM įstatymo 5 straipsnio 4 dalies apibendrintame paaiškinime (komentare)).

Daugiau šiais klausimais galima konsultuotis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Informacijos galima rasti leidinyje, kurio nuorodą galima rasti 10 klausimo atsakymuose. 

7. Kokie dokumentai turi būti pildomi?

• Paramos sutartis arba paramos prašymas, adresuotas paramos teikėjui;
• Paramos priėmimo-perdavimo aktas (šiame akte turi būti informacija apie perduodamus produktus, kiekį ir paramos vertę, perdavimo datą bei šalis: t. y. kas perdavė ir kam). Toks aktas turėtų būti rengiamas tos šalies, kuri perduoda paramą. Kartais šis aktas būna lydimas ir krovinio važtaraščio. 

Pastaba: jeigu paramos vertė per vieną kartą viršija 14 500 Eur, sutartis turėtų būti tvirtinama notariškai. Jeigu suminė paramos vertė iš vieno paramos teikėjo vienam paramos gavėjui per vienus kalendorinius metus viršija 15 tūkst. Eur, tai įpareigoja perduotą ir gautą paramą nuo viršijimo datos kas mėnesį deklaruoti VMI.

• Pasibaigus kalendoriniams metams, paramos teikėjai (gavėjai) apie suteiktą (gautą) paramą teikia informaciją VMI: paramos teikėjai Paramos teikimo ataskaitoje (FR0477) nurodo kam ir kokios vertės paramą maisto produktais skyrė, o paramos gavėjai Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitoje (FR0478) - iš ko ir kokio dydžio paramą gavo bei kaip ją panaudojo*. 

Teikiant paramą Maisto bankui:

• Maisto bankas su visais teikėjais, jei parama perduodama oficialiai (t. y. deklaruojama ir nėra anoniminė) pasirašo paramos sutartis, kur detalizuotas visas paramos perdavimo procesas. Šioje sutartyje numatyti visi - tiek paramos teikėjo, tiek paramos gavėjo - atsakomybės ir įsipareigojimai;
• Maisto bankas renka visus priėmimo-perdavimo aktus ir stebi teikėjų perduodamų paramų vertes ir, viršijus 15 tūkst. Eur kas mėnesį, deklaruoja VMI;
• Metų pabaigoje, sekančių metų pradžioje parengia metinius susiderinimo aktus ir su visais paramos teikėjais susiderina sumines per tuos metus perduotos paramos vertes. Tai būna galutinis dokumentas, kurio pagrindu informacija apie visas perduotas/gautas paramas deklaruojama VMI, pildant metinę paramos deklaraciją (iki gegužės 1 d.).

* - Taikoma tik juridiniams asmenims.

8. Kam gali būti aukojamas maistas?

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą šie paramos gavėjai:

• labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos; tarptautinės visuomeninės organizacijos; kiti juridiniai asmenys. Šie juridiniai asmenys, išskyrus tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, turi teisę gauti paramą tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję paramos gavėjo statusą.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais paramą gali gauti fiziniai asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius*. Tokia fizinių asmenų gauta parama gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama ir nedeklaruojama. 

Ar juridiniai asmenys yra įregistruoti paramos gavėjais, galima susipažinti čia: Paramos gavėjų ir politinių partijų duomenys - VMI .

Paramos gavėjai gautą paramą gali paskirti šiems labdaros gavėjams: 
neįgaliesiems; ligoniams; vaikams našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams; nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; bedarbiams; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; šeimoms, kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenims, savivaldybių nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių. Tokia fizinių asmenų gauta labdara gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama ir nedeklaruojama.

* - Reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeliamą neigiamą poveikį 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, kurie praplėtė paramos gavėjų sąrašą.

9. Kur reikėtų kreiptis, norint aukoti maistą?

Čia pateikiami visoje Lietuvoje parama užsiimančių organizacijų kontaktai, tačiau, siekiant mažinti transportavimo kaštus, reikėtų pirmiausia kreiptis į savo savivaldybėje esančius paramos ir labdaros gavėjus:

• Maisto banko padalinių įvairiuose miestuose kontaktai;
• Maltos ordino programa ,,Maisto ant ratų“ tel. + 370 675 07332;
• Lietuvos Caritas, tel. + 370 372 05427.

10. Kur ieškoti kitos svarbios su aukojimu susijusios informacijos?

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas
VMVT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. B1-678 "Dėl labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo patvirtinimo"
VMVT direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. B1-369 "Dėl negyvūninio maisto naudojimo gyvūnams šerti tvarkos aprašo patvirtinimo"
VMVT svetainė

Dėl mokesčių ir jų lengvatų informacijos ir pavyzdžių galima rasti čia:
Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai
Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalių apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimo
Parama ir pelno mokesčio lengvata

Lankstinukas „10 atsakymų, kaip aukoti labdarai perteklinę produkciją iš ūkio“