Žemės konsolidacija – priemonė racionaliam žemės naudojimui

Žemės ūkio ministerija
2007-09-26

Žemės konsolidacija – priemonė racionaliam žemės naudojimui

Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM konferencija „Žemės konsolidacijos perspektyva Lietuvoje“. Konferencijoje dalyvavo žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žoštautienė, ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos specialistai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atstovas David Palmer (Deividas Palmeris), Lietuvos apskričių viršininkai, administracijų vadovai, žemės tvarkymo specialistai.

Neretai žemės konsolidacija (ŽK) visuomenėje yra suvokiama labai siaurai – tik kaip tam tikras žemės sklypų perskirstymas, pergrupavimas. Tad konferencijos pranešėjai, pateikdami informaciją apie svarbiausius ŽK aspektus, ne kartą akcentavo daug platesnę ŽK sąvoką bei plačias šio proceso funkcijas.  ŽK – tai sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitas žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Tad šiuolaikinė ŽK gerina gyvenimo kaime sąlygas, atnaujina kaimo bendruomenes (per subalansuotą socialinę ir ekonominę plėtrą bei subalansuotą gamtos išteklių valdymą), įtraukia visas suinteresuotas grupes į ŽK plėtros procesą, sieja regioninį planavimą kartu su kaimo plėtra.

Konferencijos moderatorė ŽŪM sekretorė D. Miniataitė pastebėjo, kad ŽK turi reikšmę visa eilė svarbių veiksnių, įtakojamų tiek nacionalinės, tiek ir bendrosios Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos tikslų. Tad vertinant Lietuvoje vykdomus ŽK procesus svarbu įvertinti tiek šiuos tikslus, tiek ir organizacinę viso proceso struktūrą, tiek ir visuomenės informavimo aktualijas.  D. Miniataitė priminė, kad ŽK perspektyvų Lietuvoje aptarimas remsis atliekamais 2 ŽK projektais: FAO techninio bendradarbiavimo projektu „Parama rengiant žemės konsolidacijos organizacinę sistemą Lietuvoje“  bei ES INTERREG IIIC WEST programos finansuojamu projektu ,,Ateities žemės tvarkymo aspektai“ (angl. FARLAND)

Žemės ūkio viceministrė V. Žoštautienė pabrėžė, kad ŽK yra itin svarbus procesas žemės ūkio politikos kaimo plėtros prasme, kadangi Vyriausybė yra numačiusi kaip galima greičiau baigti žemės nuosavybės atstatymą.2007 m. rugsėjo 1 d. duomenimis 17 Lietuvos rajonų daugiau kaip 99 proc. patenkinti nuosavybės teisių atkūrimo prašymai, bemaž 96 proc. visų Lietuvos gyventojų yra atgavę nuosavybės teisę į žemę (tai sudaro apie 4 mln. ha ploto) – tai išties geras rodiklis stipriai įtakojantis ir ŽK tolimesnius procesus. Viceministrė taip pat akcentavo ir funkcijų, vykdant žemės reformą, pasiskirstymo svarbą. Kadangi šis klausimas iki šiol nebuvo pakankamai išgvildentas ir savivaldybės nebuvo pasiruošusios tinkamai vykdyti joms paskirtas žemės reformos funkcijas, ateityje, viceministrės nuomone, siekiant išvengti nesklandumų, bus siūloma pirmiausia paruošti teisinę bazę, atidžiai įvertinti savivaldybių sugebėjimus (žmogiškuosius išteklius, techninę bazę ir kt.) atlikti pavestas funkcijas ir tik po to, atlikus šiuos būtinus veiksmus, atitinkamas funkcijas priskirti savivaldybėms. Viceministrė paminėjo ir gana keblią ŽK proceso problemą – valstybinės žemės įtraukimą į ŽK procesą. Taip pat priminė, kad Europos Komisija rugsėjo 19 d. pritarė Kaimo plėtros 2007 –2013 m. programai, kurioje yra numatytas ir ŽK vykdymas.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Žemės registro ir kadastro padalinio atstovas David Palmer pristatė šiuolaikinės ŽK viziją, jos ryšį su kaimo plėtra. D. Palmer akcentavo, kad ŽK Vakarų Europos valstybėse vyksta gana senai, skaičiuojama bemaž 200 metų patirtis. Senųjų ES valstybių patirtis parodė, kad kiekvienas ŽK projektas yra itin glaudžiai susijęs su kaimo plėtra ir dažniausiai jungia šiuos pagrindinius aspektus: sumažina sklypų fragmentaciją bei pagerina jų formą, išsidėstymą teritorijoje, padidina patį sklypo plotą, pageriną priėjimą prie jo. Tam, kad galėtume sėkmingai vystyti ŽK projektus, būtina sukurti ŽK strategiją – FAO bei Lietuvos ekspertai kartu ją kūrė 2006 –2007 m. ir ši strategija netrukus bus pateikta Vyriausybei svarstyti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas pristatė ŽK pradžią Lietuvoje. Pirmasis ŽK bandomasis projektas2000 mrugpjūčio mėn.–2001 m. gruodžio mėn. buvo vykdomas Kėdainių rajone, Dotnuvoje, antrasis –2002 m. spalio mėn.–2003 m. gruodžio mėn. trijose skirtingose Lietuvos kaimo vietovėse Ukmergės, Kėdainių, Marijampolės rajonuose.2006 m. buvo pasirašytos ŽK projektų sutartys su Tauragės, Panevėžio, Telšių, Marijampolės apskričių viršininkais. Numatant ŽK procesus, labai svarbu tinkamai atlikti visus planavimo uždavinius: suformuoti racionalaus dydžio ir formos sklypus; sustambinti žemėvaldas ir pagerinti jų kompaktiškumą; sumažinti atstumus tarp žemės sklypų ūkių žemėvaldoje; optimizuoti vietinės reikšmės vidaus kelių ir planuojamų žemės ūkio ir alternatyviai žemės ūkio veiklai reikalingų statinių bei melioracijos statinių išdėstymą atsižvelgiant į visuomenės, žemės savininkų ir naudotojų poreikius; nustatyti žemės naudojimo apribojimus bei plotus, kuriuose turi būti taikomos aplinkosaugos priemonės; pagerinti planuojamos teritorijos rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius; rezervuoti žemės sklypus visuomenės poreikiams; sudaryti sąlygas geriau prižiūrėti melioruotą žemę ir melioracijos statinius. ŽK projektai priskiriami prie viešųjų ne pelno projektų rūšies, todėl tinkamos išlaidos finansuojamos 100 proc. Pagal 2004 –2006 m. BPD, ŽK veiklai „Žemės sklypų perskirstymas“ buvo numatyta 2 225 tūkst. eurų ( 75 proc. ES lėšų ir 25 proc. iš nacionalinio biudžeto). Artimiausiais metais ŽK veiklai planuojama skirti paramą pagal Kaimo plėtros 2007 –2013 m. programą (KPP) iš priemonei „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtros ir pritaikymo infrastruktūra“ bei antrajai veiklos sričiai „Žemės konsolidacija“ numatytų lėšų. Žemės konsolidacijos veikla susijusi ir su kitomis KPP priemonėmis: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ (sąlygoja ūkių struktūros gerinimą), „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“. Vykdant žemės administravimo sistemos reformą planuojama perskirstyti žemėtvarkos funkcijas tarp savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų. Baigus atkurti nuosavybės teises į žemę, savivaldybėms numatoma perduoti kai kurias žemėtvarkos funkcijas: vykdyti žemės reformą (darbų finansavimą, užsakovo funkcijas); organizuoti ŽK projektų rengimą; organizuoti savivaldybės ir vietovės lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą. Apskričių viršininkams numatomos šios žemės tvarkymo funkcijos: organizuoti regioninių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą; atlikti žemės reformos, geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbų valstybinę priežiūrą ir kontrolę; sudaryti valstybinės žemės pardavimo, nuomos, panaudos sutartis; nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams; vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė pristatė pagrindines Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos nuostatas. Pagrindinis ŽK strategijos tikslas – sudaryti prielaidas ir numatyti priemones sėkmingai ŽK, užtikrinant racionalų žemės naudojimą kaimo gyvenamosiose vietovėse, kompleksiškai sprendžiant valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių poreikius. Taip pat ŽK strategija bus siekiama užtikrinti ŽK sąsajas su kaimo ir regionine plėtra bei optimizuoti patį ŽK procesą. Siekiant kompleksiškai planuoti kaimo teritorijas bus siekiama racionaliai naudoti šalies gamtinius išteklius, formuoti racionalias ūkių žemėvaldas, sudaryti sąlygas žemę naudoti visuomenės poreikiams, užtikrinti aplinką tausojančių priemonių planavimą ir įgyvendinimą, racionaliai planuoti infrastruktūros plėtrą, sudaryti sąlygas saugoti ir puoselėti kraštovaizdžio ir kultūros paveldą, prisidėti prie alternatyvių veiklų plėtros, užtikrinti efektyvų valstybinės žemės valdymą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Tel. (8~5) 239 12 74; el.paštas vrs@zum.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-11