Integruotas žemės tvarkymas – ateities žemės tvarkymo pagrindas

Žemės ūkio ministerija
2007-06-06

Integruotas žemės tvarkymas – ateities žemės tvarkymo pagrindas

Birželio 4–8 dienomis Lietuvoje vyksta Europos Sąjungos INTERREG IIIC WEST programos finansuojamo projekto „Ateities žemės tvarkymo aspektai“ (angl. „Future Approaches to Land Development“ – FARLAND), kuriame Lietuvą atstovauja Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, mokomoji studijų kelionė.

Birželio 5 d. projekto mokomosios studijų kelionės metu surengtame seminare buvo išsamiai pristatytas FARLAND projektas, žemės tvarkymo – žemės konsolidacijos kryptys Europoje, žemės konsolidacijos projektų sąsajos su kaimo plėtra, ypatumai saugomose teritorijose, pradėti vykdyti žemės konsolidacijos projektai, jų vykdymo eiga, taip pat žemės konsolidacijos proceso tolesnis organizavimas mūsų šalyje. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos kaimo vietovių po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) apžvalgai, Lietuvos kaimo plėtros programos 2007 –2013 m. laikotarpiui ypatumams.

FARLAND projekto pagrindinis tikslas – apsikeisti žiniomis bei patirtimi žemės tvarkymo ir kaimo plėtros srityje, vykdant integruotą žemės tvarkymą (IŽT) tarp partnerių bei aktyviai informuojant visuomenę atskiruose regionuose apie projekto rezultatus. Projekto trukmė – 2,5 metų (nuo 2005 liepos mėn. iki 2007 gruodžio mėn.), biudžetas – 1 272480 EUR. Projekto metu nagrinėjamas inovacijų skatinimas integruoto žemės tvarkymo srityje, apimant žemės ūkio paskirties žemę, aplinkosauginiu požiūriu jautrias teritorijas, priemiestines teritorijas, atsižvelgiant į šiandienos ir ateities poreikius.

Šio projekto partneriai yra septynių vyriausybinių organizacijų bei keturių mokslo institucijų atstovai iš septynių Europos Sąjungos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos ir Lietuvos. Projektui vadovauja Nyderlandų Vyriausybės Žemės ir vandens išteklių tvarkymo tarnyba (DLG). Projekto tikslams ir uždaviniams įgyvendinti sudarytos trys darbo grupės iš kiekvienos dalyvaujančios institucijos atstovų. Jo eigą prižiūri ir koordinuoja kiekvienos dalyvaujančios projekte šalies atstovų įsteigtas Priežiūros komitetas.

Nyderlandų Vyriausybės Žemės ir vandens išteklių tvarkymo tarnybos atstovas Frankas van Holstas (Frank van Holst), pristatydamas seminaro dalyviams FARLAND projektą, pabrėžė, kad integruotas žemės tvarkymas turi būti pagrįstas integruotumo, decentralizacijos bei lankstumo principais ir apimti šias atskiras sritis: žemės ūkio paskirties žemę, aplinkosauginiu požiūriu jautrias teritorijas bei priemiestines teritorijas. Pasak pranešėjo, vykdant FARLAND projektą siekiama daugiaplanių tikslų: skatinti inovacijas IŽT srityje, atsižvelgiant į šiandienos ir ateities poreikius; sukurti modelį, apimantį platų instrumentų spektrą; bendradarbiaujant su kitomis šalimis įgauti patirties bei apsikeisti turimomis žiniomis; viešinti įdomius rezultatus bei pastebėjimus platesnei auditorijai; įtakoti politiką formuojančius asmenis tiek regioniniame, tiek ir nacionaliniame lygmenyje. Henkas Moenas (Henk Moen), taip pat DLG atstovas, seminaro dalyviams pristatė žemės tvarkymo/konsolidacijos kryptis Europoje, kurios, jo nuomone, turėtų stipriai įtakoti ekonominį regioninį augimą, gyventojų ūkinės veiklos teigiamus pokyčius, alternatyvių verslų atsiradimą, inovacijų skatinimą, gyvenimo sąlygų gerėjimą, rekreacinių teritorijų atsiradimą

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorėDaliaMiniataitėseminaro dalyviams pristatė Lietuvos kaimo vietoves po įstojimo į ES. Ji pažymėjo, kad, remiantis2006 m. statistika, žemės, miškų bei žuvininkystės sektoriuje dirba 12,8 proc. visų dirbančiųjų (2003 m. – prieš metus iki įstojimo į ES – dirbo 17,9 proc.), užregistruota 72 tūkst. ūkininkų, vidutinis ūkio dydis –12,3 ha. (2003 m. buvo10,4 ha), 40 proc. ūkininkų yra virš40 m. amžiaus.DaliaMiniataitėišskyrė pagrindines kaimo vystymosi problemas: silpnai išvystytą socialinę bei fizinę infrastruktūrą, mažas pajamas ir pajamų šaltinių nebuvimą, ribotas alternatyvaus verslo galimybes, menkai išvystytas kaimo bendruomenes, inovacijų stoką, žemą produktyvumą, ir t.t.

Atsižvelgiant į šias silpniausias žemės ūkio grandis, siekiant žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimo 2007 –2013 m. laikotarpiu, didžiausias dėmesys bus kreipiamas į modernizavimą, pažangių technologijų ir inovacijų diegimą, žmogiškojo potencialo stiprinimą, alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kaime kūrimą, vietinės iniciatyvos, partnerystės, bendradarbiavimo skatinimą.

ŽŪM sekretorė priminė, kad 2004 –2006 m. laikotarpiu LEADER programos, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą – beatodairiškai susijęs su integruotu žemės tvarkymu,  įgyvendinimui buvo skirta 2,7 mln. EUR(45,7 proc. įgūdžių įgyjimui ir 54,3 proc. – bandomosioms integruotoms strategijoms), buvo paremtos 10 vietos veiklos grupių. 2007 –2013 m. laikotarpiu LEADER biudžetas žymiai didesnis – 135 mln. EUR., įregistruota 40 vietos veiklos grupių.

Tęsdamas Dalios Miniataitės temą, ŽŪM Kaimo plėtros departamento atstovasDarius Liutikas, FARLAND projekto koordinatorius Lietuvoje,  pristatė Lietuvos kaimo plėtros programą 2007 –2013 m. laikotarpiui (KPP), pagrindinius jos tikslus, Lietuvos kaimo viziją2013 m. Jis priminė, kad 2007 –2013 m. laikotarpiui ŽŪM rengia du dokumentus – Lietuvos kaimo plėtros strategiją ir Lietuvos kaimo plėtros programą. Kaimo plėtrai bus skirta beveik 8 mlrd. Lt.Darius Liutikasišskyrė pagrindines  KPP kryptis: 1 kryptis – „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas“ (skirta daugiausiai programos lėšų – 40,6 proc.); 2 kryptis – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ (36,8 proc.); 3 kryptis – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ (18,6 proc.); 4 kryptis – LEADER (6 proc.). Bendras 2007 – 2013 metų kaimo plėtros strategijos tikslas – užtikrinti augimą, didinti žemės ir maisto bei miškų ūkio konkurencingumą, sukuriant galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, tuo pačiu puoselėjant esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei tarp atskirų regionų. Akivaizdu, kad KPP glaudžiai susijusi su integruotu žemės tvarkymu, o šios programos tikslai atspindi pagrindines IŽT nuostatas.

Seminaro dalyviams taip pat buvo pristatyta žemės reforma Lietuvoje, nubrėžtos žemės konsolidacijos mūsų šalyje gairės.

Birželio 6-8 d. mokomosios studijų kelionės metu svečius ir dalyvius numatoma supažindinti su Telšių apskrities žemės tvarkymo darbais, Mažeikių rajono žemės reformos projektais, Mažeikių rajono Židikų žemės konsolidacijos projektu, Platelių ežero vakarinės dalies pakrantės tvarkymo planu, Šilutės rajono žemės tvarkymo ypatumais, vandentvarkos ir polderių sistema šioje šalies dalyje. Mokomosios studijų kelionės pabaigoje vyks visos savaitės renginių įvertinimas, kurio metu kiekvienos dalyvaujančios valstybės atstovai teiks savo pastabas ir pasiūlymus Lietuvai dėl žemės tvarkymo darbų tobulinimo, taip pat pristatys pagrindinius aspektus, kuriuos galėtų pritaikyti žemės tvarkymo srityje savo šalyje.

Daugelio pranešėjų nuomone, integruotas žemės valdymas yra stiprus instrumentas, siekiant daugelio tikslų kaimo, miesto ir priemiestinėse teritorijose, o FARLAND projektas neabejotinai prisideda prie subalansuotos regioninės plėtros.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8~5) 239 12 74; el. paštas spauda@zum.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-11