Pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti – daugiau kaip milijonas eurų

Pasėlius nuo stichinių nelaimių apdraudę ūkininkai ir šiemet galės gauti dalies įmokų kompensacijas, o dėl kompensacijų draudimo įmonių išlaidoms draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros draudikai žemdirbiams galės pasiūlyti palankesnes sąlygas.

Pasėlius ir augalus apdraudę ūkininkai gali teikti paraiškas daliai draudimo įmokų kompensuoti. Pirmajame paraiškų surinkimo etape, kuris vyks iki birželio pabaigos, tam numatyta skirti daugiau nei milijoną eurų.

Pretenduoti į dalinį draudimą nuo sausros gali augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės sektoriuose veikiantys žemdirbiai.

Kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, galima gauti iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne.

Norint gauti paramą draudimo sutartis su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.

Pagal draudimo sutartį turi būti numatyti padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba)  sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos.

Žemės ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė iki šių metų pabaigos pratęsė valstybės pagalbos schema, kuria iš dalies kompensuojamos draudimo įmonių išlaidos draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros.

Dėl tokios valstybės paramos mažėja draudimo įmonių perdraudimo išlaidos. Todėl draudikai gali pasiūlyti žemdirbiams, norintiems  apdrausti savo pasėlius nuo stichinės sausros, priimtinesnę kainą. Šiems metams nustatytas 6,5 perdraudimo koeficientas.

Draudimo įmonės, išmokėjusios žemdirbiams draudimo išmokas už nuostolius, kai šių draudimo išmokų suma per draudimo laikotarpį viršija visą draudimo nuo sausros įmokų sumą daugiau nei nustatytu koeficientu, galės kreiptis dėl išlaidų kompensavimo. Galimiems įsipareigojimams pagal šį nutarimą Finansų ministerija yra paskyrusi apie 2,5 mln. Eur.

Didžiausią žalą žemės ūkio sektoriui sukelianti meteorologinė rizika Lietuvoje yra stichinė sausra.

Keičiantis klimatui Lietuvoje prognozuojamos dažnesnės sausros ir šis klimato kaitos poveikis šalies žemės ūkiui yra reikšmingas. Jį neišvengiamai pajunta ir vartotojai. Didelę sausros tikimybę meteorologai prognozuoja ir šiemet.

Dėl žemės ūkyje patirtų nuostolių sukuriamo pasiūlos stygio kyla maisto kainos.  Taip sausrų poveikis perkeliamas galutiniams vartotojams. Kadangi sausros daro didelę žalą ekonomikai, aišku, kad investicijos į pasirengimą sausroms ir atsparumo didinimą yra ekonomiškai naudingos.

2018 m. dėl stichinės sausros žemės ūkio bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 mln. Eur mažiau nei 2017 m., o 2019 m. sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai 121,336 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2 925 691,04 ha žemės ūkio naudmenų. KPP veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ galimybėmis pasinaudojo 1003 pareiškėjų. Pagal šia priemonę apdraustas plotas siekė 184 743,37 ha. Nuo sausros apdrausta 12 146,05 ha, o nuo iššalimo – 172 597,32 ha.

Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai:

  • Draudimo sutartis/draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei;
  • Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos;
  • Pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl iššalimo ir (arba)  sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
  • Draudimo liudijimas / draudimo paraiška pasirašomas ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
  • Draudimo liudijime nurodytas augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose.
  • Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami  augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas.
  • Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas  plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.
  • Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda.
  • Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
  • Antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ numatomas nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos.
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-04-28