Žuvininkystės sektorius po 2028-ųjų: kryptis į proveržį, tvarumą ir stipresnį dialogą
Žemės ūkio ministerija pradeda aktyvų pasirengimą naujam Europos Sąjungos finansavimo etapui po 2028 metų, daug dėmesio skirdama žuvininkystės sektoriaus ateičiai. Susitikime su žuvininkystės sektoriaus asociacijų atstovais žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžė iššūkius planuojant ilgalaikę sektoriaus plėtrą ir siekiant išlaikyti konkurencingumo stiprinimo ir tvaraus augimo kryptį, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos pasiūlyme 2028–2034 m. laikotarpiui numatytos apsaugotos lėšos sudaro tik 37 proc. dabartinio Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) finansavimo lygio.
Diskusijų metu aptartos ministerijos siūlomos 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano intervencijos. Numatyta dešimt pagrindinių krypčių, tarp jų – gamybos didinimas, atsakingas gamtos išteklių naudojimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas bei kartų kaitos skatinimas. Žuvininkystės srityje svarstoma apibrėžti vieną ar kelias „proveržio“ priemones.
Ministerija siekia parengti aiškiai fokusuotą ir rezultatais grįstą planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai ir jų įgyvendinimo terminai. Pasak ministerijos atstovų, tik kryptingas ir pamatuotas planavimas gali užtikrinti realų proveržį sektoriuje.
Ne mažiau svarbus akcentas – nuolatinis dialogas su socialiniais partneriais. Pabrėžta, kad glaudus bendradarbiavimas su sektoriaus atstovais yra būtina sąlyga, siekiant priimti realius verslo ir bendruomenių poreikius atliepiančius sprendimus. Asociacijoms suteikta papildomo laiko teikti pasiūlymus ir pastabas, kurios bus įvertintos toliau formuojant strategines kryptis.
Susitikime aptarti ir aktualūs šiandienos iššūkiai: apyvartinių lėšų stygius, siekis didinti gamybos apimtis, naujų rinkų paieška bei eksporto galimybių plėtra.
Atskiras dėmesys skirtas Žuvininkystės programos, finansuojamos iš EJRŽAF, kvietimams. Ministerija ieško subalansuotų sprendimų, kurie užtikrintų žuvininkystės įmonių ekonominį gyvybingumą ir kartu padėtų laikytis aplinkosauginių įsipareigojimų.
Susitikime dalyvavo ir neseniai pareigas pradėjęs eiti viceministras Valdemaras Liorenšaitis, kuriam žuvininkystė taps viena iš pagrindinių kuruojamų sričių.