Žemėtvarkininkai rengiasi žemės konsolidacijai

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS

 

Informacija

2003 m. gruodžio 04 d.

ŽEMĖTVARKININKAI RENGIASI ŽEMĖS KONSOLIDACIJAI

Lietuvoje jau virš dešimt metų trunka piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kuris vykdomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tačiau šis procesas dar nėra galutinai užbaigtas.  Per šį laikotarpį Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos sukaupė didelę patirtį, kuri buvo pritaikyta pirmojo Lietuvoje žemės konsolidacijos bandomojo projekto, kuris vyko Dotnuvos kadastro vietovėje, Kėdainių rajone, metu. Šis projektas vyko 2000 m. rugpjūčio – 2001 m. gruodžio mėn. pagal Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos Žemės konsolidacijos skyriaus finansuojamą programą. Projekto metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės sklypų pertvarkymo proceso pradžiai ir tam reikalingos teisinės bazės pagrindinių principų formulavimui.

Lapkričio 12-13 d. Druskininkuose vyko 2002 m. spalio mėnesį prasidėjusio dvišalio Lietuvos – Danijos bandomojo projekto „Žemės konsolidacija – instrumentas subalansuotai kaimo plėtrai“ baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos Maisto, žuvininkystės ir žemės ūkio verslo direktorato Žemės konsolidacijos skyriaus specialistai, o taip pat Lietuvos žemėtvarkininkai bei kitų institucijų atstovai.

Šis projektas pratęsė ankstesnįjį, dalyvaujant tiems patiems projekto partneriams iš Danijos ir Lietuvos pusės. Tačiau naujuoju projektu buvo be paprasto žemės sklypų teritorinio pertvarkymo numatyta siekti ir daugiau tikslų, apimančių vietinių iniciatyvų skatinimą bei su tuo susijusios kaimo plėtros strategijos nustatymą, o tuo pačiu ir rengimąsi Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, kuri skiria finansinę paramą kaimo plėtrai, įgyvendinimo. Projektą numatyta suderinti su Europos Komisijos kaimo plėtrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 – 2006 m. planu (SAPARD), o taip pat su rengiamu Bendruoju programavimo dokumentu ES narystės laikotarpiui (2004 – 2006 m.). Žemės konsolidacija yra kelerius metus trunkantis procesas, kuris ir kainuoja nemažai. Nors daugelyje Europos valstybių prie šio proceso finansavimo prisideda ir patys ūkininkai bei kiti žemės savininkai, tačiau suprantama, kad Lietuvos ūkininkams tai būtų nepakeliama našta. Todėl planuojama, kad šis procesas mūsų šalyje bus finansuojamas Europos Sąjungos ir mūsų valstybės lėšomis, todėl Bendrajame programavimo dokumente numatoma įtraukti ir ,,žemės sklypų pertvarkymo” priemonę, pagal kurią būtų finansuojami žemės konsolidacijos projektai.

Projekto bendrasis tikslas - skatinti žemės konsolidacijos procesą, kuris sąlygoja Lietuvos kaimo bendruomenės dalyvavimą Europos Sąjungos finansinės paramos schemose. Siekiant šio tikslo, numatoma išvystyti žemės konsolidacijos mechanizmą kaip instrumentą integruotai kaimo plėtrai (apimant aplinkos apsaugą, infrastruktūros plėtrą, kartu su konkurencingų ūkių kūrimu), skleisti patyrimą žemės konsolidacijos srityje prieš pradedant vykdyti šį procesą visoje Lietuvoje. Be to, numatyta išbandyti rengiamos Lietuvos teisinės bazės, reglamentuosiančios žemės konsolidacijos procesą, nuostatas, ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos žemės konsolidacijos modelio sukūrimo.

Projekto vykdymui pasiriktos trys skirtingos Lietuvos kaimo vietovės Ukmergės, Kėdainių, Marijampolės rajonuose, kurios atrinktos pagal projekto sąlygose numatytus reikalavimus, iš kurių pagrindiniai - toje vietovėje ūkininkauja stiprūs individualūs ūkininkai, norintys padidinti savo ūkių dydį, egzistuoja žemės sklypų fragmentacija (išsibarstymas), baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę toje vietovėje, be to, yra likusios laisvos valstybinės žemės, funkcionuoja žemės rinka, didelis vietinių gyventojų ir vietinių valdžios institucijų iniciatyvumas bei poreikis vykdyti atitinkamas kaimo plėtros priemones. Projekto pabaiga - 2003 m. gruodžio mėnuo.

Rengiant šį projektą, pradžioje su vietinės valdžios institucijomis, ten gyvenančiais žemės savininkais buvo aptariamos regiono ypatybės, susijusios su tos vietovės kaimo plėtros strategijos koncepcijos parengimu. Tai visiškai naujas projektavimo požiūris, kuriuo bandoma apjungti žemėtvarkos projektavimą su vietiniais kaimo plėtros tikslais, suderintais su vietinės valdžios institucijomis. Tokiu būdu projektas siekia įgyvendinti vietinę kaimo plėtros strategiją. Projektavimas buvo vykdomas pagal atliktą situacijos analizę, apimančią pokalbius ir derybas su savo noru projekte dalyvaujančiais žemės savininkais, į bendrą projektą integruojant toje teritorijoje nustatytus visuomeninius interesus. Tokiu būdu Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės teritorijoje, kurią sudaro 472 ha, projekte dalyvavo 20 žemės savininkų, o 66 ha žemės pakeitė savininką. Be to, numatoma 18 ha nederlingos valstybinės žemės perduoti miškų urėdijai, kuri šią žemę apželdintų mišku. Tai taip pat prisidėtų kaimo turizmo plėtros. Projekto metu numatoma privatizuoti 38 ha laisvos valstybinės žemės, kurią įsigys toje teritorijoje gyvenantys žemės savininkai.

Marijampolės rajono Puskelnių kadastro vietovės 350 ha teritorijoje, kurią kerta Via Baltika automagistralė, tuo pačiu suskaldydama daugelį žemės sklypų, dalyvavo 10 žemės savininkų ir 22 ha žemės pakeitė savininką. Šioje teritorijoje projekto pagrindinis tikslas buvo sumažinti žemės sklypų išsibarstymą, atsiradusį dėl automagistralės tiesimo. Galima sakyti, kad projektas pasiekė tik dalinę sėkmę, nes nesant aiškaus perspektyvinio teritorijos planavimo daugelis žemės savininkų šioje teritorijoje nenori nieko daryti su savo smulkiais žemės sklypeliais, esančiais prie automagistralės, tikėdamiesi labai didelio dirbamos žemės kainos augimo ateityje.

Kėdainių rajono Akademijos kadastro vietovėje 662 ha plote 20 žemės savininkų dalyvavo projekte ir 107 ha žemės pakeitė savininką. Trys didieji ūkininkai padidins savo nuosavybės teise valdomos žemės plotą, tokiu būdu sumažindami sklypų išsibarstymą toje teritorijoje. Be to, 4 ha laisvos valstybinės žemės projekto metu bus privatizuoti, o nauja žemės sklypų struktūra sudarys prielaidas ateityje vystyti kaimo turizmą bei įrengti teritoriją laisvalaikio praleidimui prie vandens telkinio.

Rengiant žemės konsolidacijos projektus šiose teritorijose, tuo pačiu metu buvo atkreiptas dėmesys ir į žemės konsolidacijos projektavimo darbus atliekančių asmenų etikos klausimus, į tai, kaip ateityje turi būti organizuojamas žemės konsolidacijos procesas, kokios institucijos turi dalyvauti šiame procese bei kokios jų funkcijos ir atsakomybės sritys, kaip sąryšyje su šiuo procesu turi  būti organizuojamas laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės privatizavimas bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kaip turi būti koordinuojami žemės konsolidacijos projektavimo veiksmai su kaimo plėtra, su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šiems procesams. Galiausiai baigiamosios konferencijos metu daug buvo kalbėta ir apie tai, kokie mokymai reikalingi žemės konsolidacijos projektus organizuojantiems bei juos vykdantiems specialistams, kas tai galėtų atlikti, o taip pat kaip reikėtų efektyviausiai informuoti Lietuvos visuomenę apie šį naująjį žemės tvarkymo darbų etapą.

Bet, be jokios abejonės, svarbiausia prielaida vykdyti žemės konsolidacijos projektus visoje šalies teritorijoje yra tam reikalingos teisinės bazės parengimas. Pagrindiniu nacionaliniu teisės aktu, reglamentuojančiu žemės konsolidaciją Lietuvoje, bus šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo projekte žemės konsolidacija apibrėžiama kaip sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kuomet atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas,  keičiamos jų ribos ir vieta pagal tam tikrai teritorijai parengtą žemėtvarkos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus,  suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

Vilma Daugalienė,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja, tel. 2391 305.